Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, Vaidai Pupšytei, Dianai Zadrauskaitei, Audronei Stankevičiūtei dalyvaujant prokurorams Tomui Stelioniui, Danguolei Maciulevičienei, Auksei Repšytei, gynėjams advokatams Klemensui Kriščiūnui, Ramunei Baltrušaitienei, kaltinamajam R. P. , nukentėjusiojo įstatyminei atstovei N. K. , ekspertei Sigitai Bielevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 6 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus:

2004-03-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2004-09-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį - 50 parų arešto. Pritaikius BK 63 straipsnį, subendrinta bausmė - 70 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;2006-03-10 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta bausmė - 90 parų arešto;2009-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. P. 2007 m., laikotarpiu nuo rugsėjo mėnesio vidurio iki rugsėjo mėnesio pabaigos, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo gyvenamojo buto Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia sudavė smūgius gumine šlepete kartu gyvenančiam mažamečiui E. G. , gim. (duomenys neskelbtini), į veidą ir į šlaunis, sudavė rankos delnu E. G. į krūtinę ir nugarą, suėmęs ranka suspaudė E. G. dešinę ranką tuo padarydamas E. G. kraujosruvas veide, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, šlaunyse, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. P. 2007 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo gyvenamojo buto Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ne mažiau kaip 3 kartus tyčia iš rankų numetė mažametį E. G. , gim. 2007-02-26, ant sofos-lovos, bei 2007 m. spalio mėnesio 1 d. tarp 17-18 val. nurodyto buto kambaryje, paėmęs į rankas, tyčia purtė E. G. , tokiais veiksmais padarydamas E. G. sukrėsto vaiko sindromą - kraujo išsiliejimą po kietu dešinio pusrutulio dangalu, kraujosruvas stiklakūnyje, tinklainėse, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Kaltinamasis R. P. teisminio nagrinėjimo metu kaltu, padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, prisipažino iš dalies. R. P. parodė, kad gyveno su K. G. ir jos vaikais. E. G. jis rūpinosi, keisdavo sauskelnes, vaikui verkiant, jį panešiodavo. Kad K. G. muštų vaiką, nematė. Jo paties vaikas neišvesdavo iš kantrybės, tyrimo metu sakydamas priešingai, melavo. Mėlynės galėjo atsirasti nuo to, kad kaltinamasis žaisdamas vaiką mėtydavo į viršų. Mėlynės buvo tik po kaklu. E. G. patikdavo būti mėtomam. Kai vaiką mėtė į viršų, vieną kartą, kada tiksliai nepamena, vaikas išsprūdo iš rankų ir nukrito ant lovos, tačiau neverkė, nukrito ant nugaros. Iš kur sužalojimai, nežino. Su „tapke“, „pletne“ nemušė, suspaudęs nebuvo. Tą dieną, kai vaiką išsivežė greitoji, matė, kad vaikui blogai, jis purtėsi ir verkė, buvo lyg paralyžiuotas. Matydamas, kad E. G. blogai, jį, gulintį ant lovos, papurtė, galvodamas kad taip vaikas atsigaus, bet į šlaunis, krūtinę nesudavė, rankos nespaudė. Kraujosruvų, mėlynių nematė. Tos dienos išvakarėse, kai vaiką išsivežė greitoji, jis pavalgęs vemdavo. Tam, kad E. G. pasidarė blogai, įtakos galėjo turėti ankstesnė trauma, K. G. jam ligoninėje papasakojo, kad, kai seniau nešė vežimuką, vaikas buvo iškritęs ant laiptų. Tyrimo metu sakė, kad mėtė iš pykčio, nes bijojo, kadangi pareigūnai jam darė poveikį. Melavo ir dėl to, kad nenorėjo būti išskirtas su šeima. Teisingi yra jo tie parodymai, kuriuose parodė, kad E. G. buvo vieną kartą netyčia išmetęs, ir kad purtė. Kaltinamasis parodė, kad sutinka sumokėti už E. G. gydymą. Su pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka.

Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu įvykdęs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Kadangi teisiamajame posėdyje R. P. dėl E. G. sveikatos sutrikdymo davė parodymus, kurie iš esmės skyrėsi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl pirmiau duoti jo parodymai buvo perskaityti, o byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams duoti jo parodymai ( LR BPK 276 str. 1d. 3p, 4d. ). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo R. P. parodė, kad nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio pradžios jis kartu su sugyventine K. G. bei jos mažamečiais sūnumis E. G. bei A. G. persikėlė gyventi į jo motinai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyvenant šiame bute, jis nuolat suduodavo smūgius K. G. sūnui E. per pilvą, veidą, mušė su šlepete, nes vaikas jį sunervindavo. Vaiką yra 3-4 kartus numetęs ant lovos, kadangi ant jo pykdavo. Rugsėjo mėnesio viduryje vaikui buvo suspaudęs rankas. Rugsėjo gale vaikui pasidarė blogai ir tada iškvietė greitąją pagalbą. Kai vaikui pasidarė blogai, jis paėmė vaiką už šonų ir purtė, galvodamas, kad taip jis atsigaus. Sužalojimai veide galėjo atsirasti nuo to, kad mėtant vaiką, jo nykščiai sulysdavo į vaiko veidą. Bemėtant vaiką, šis jam buvo iškritęs iš rankų ir nukrito ant pilvo. Sužalojimų vaikui nukritus nesimatė. Praėjus dviems dienoms po iškritimo vaikas pradėjo vemti. Rugsėjo 26 d. jis mušė E. ir sumušimai ant vaiko kūno buvo, tačiau vaiką jis buvo mušęs ir prieš tai. (t. 1, b. l. 107, 108).

2007-10-03 apklausos metu R. P. parodė, kad gyvena su K. G. ir jos vaikais. 2007 m. rugsėjo 29 d. vakare jis paėmė E. G. ant rankų ir pradėjo jį mėtyti į viršų, kadangi vaikui tai patikdavo. Bemėtant vaiką, šis vieną kartą jam išsprūdo iš rankų ir nukrito ant grindų, veidu trenkėsi į grindis. E. G. šiek tiek verkė. Niekas, kaip iškrito E. G. , nematė. Vėliau vaikas pradėjo vemti, tačiau jis niekam apie tai, kad buvo išmetęs E. G. , nesakė (t. 1, b. l. 88, 89).

2007-10-05 apklausos metu R. P. parodė, kad jis pastoviai nuo atsikraustymo rugsėjo mėnesį į (duomenys neskelbtini) mušdavo E. G. , nes šis jį nervindavo, kai verkdavo ir neišeidavo jo nuraminti. Mušdavo kur pataikydavo, mušė su „pletne“, šlepete, suduodavo smūgius ir su ranka. Mušdavo kelis kartus per savaitę. Prieš tą šeštadienį, kai jis netyčia išmetė E. G. , trečiadienį ar ketvirtadienį jis sudavė verkiančiam E. G. per kairį skruostą, taip pat sudavė su šlepete. Vėliau dar sudavė gulinčiam vaikui ranka per krūtinę, nugarą. Mėlynė ant rankos galėjo atsirasti dėl to, kad jis buvo stipriai suspaudęs E. G. ranką. Taip pat yra iš pykčio vaiką numetęs 3-4 kartus ant lovos. Kada tiksliai nepamena, galėjo būti, kad prieš tai, kai vaikas pradėjo vemti. Tuo metu, kai vaikui buvo blogai, jis paėmęs jį ant rankų purtė tam, kad šis atsigautų. Sužaloti kratydamas vaiką nenorėjo, tačiau suprato, kad gali jam ir pakenkti (t. 1, b. l. 97, 98).

Apklausiamas 2007-10-08 R. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus ir nurodė tas pačias esmines įvykių aplinkybes kaip ir prieš tai buvusioje apklausoje (t. 1, b. l. 102, 103).

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė N. K. parodė, kad nukentėjusysis E. G. yra Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų žinioje. Šiuo metu jam paskirta laikinoji globa, atvežtas pas juos prieš kelias savaites. Dabar E. du metai. Vaiko raida atsilieka – nekalba, neskemenuoja, nesidomi žaislais, savarankiškai nepavalgo. Diagnozė – liekamieji reiškiniai po vidutinio sunkumo galvos smegenų trauminės ligos. Okulisto konsultacija numatyta šių metų balandžio mėnesio pabaigoje.

Liudytojas G. P. parodė, kad apie šią šeimą sužinojo 2007 m. spalio 8 d., kai gavo informacijos iš prokuratūros, kad įtariama, jog mažametis E. G. buvo sužalotas savo namuose. Nuo to laiko šeima yra įtraukta į rizikos šeimų apskaitą, ją lanko socialinis darbuotojas. Kalbantis su E. motina K. G. , ji teigė, kad nematė vaiko mušimo atvejų, bet minėjo, kad, kai ji būdavo virtuvėje, o R. P. kambaryje, K. G. girdėdavo vaiko klyksmą. Taip pat buvo stebėtas vyresnio vaiko sumušimas, tai buvo 2007 m. pabaigoje. Emilijaus veide buvo stebėti neseni sužalojimai, kai jis buvo grąžintas motinai, tai galėjo būti 2008 m. pabaigoje, 2009 m. sausį.

Ekspertė Sigita Bielevičienė parodė, kad yra pateikusi dvi specialisto išvadas ir jas pilnai tvirtina. Sukrėsto vaiko sindromas galėtų atsirasti vaiką purtant, kratant, numetant, pvz., atsitrenkiant į kokį daiktą, laisvai nukrentant - negalėtų. Turi būti kratymas ir stiprus numetimas, stiprus purtymas. Kraujosruvos tinklainėje, kurios būdingos sukrėsto vaiko sindromui, netyčia numetant nesusidaro. Apie purtymo ar numetimo stiprumą sprendžiama individualiai, tai priklauso nuo vaiko amžiaus, svorio. Pagrindiniai sukrėsto vaiko simptomai - kraujosruvos tinklainėje, traukuliai, vangus elgesys, žemas galūnių tonusas. Taip numetant, kaip nurodo kaltinamasis, mėtant į viršų netyčia ir numetant ant lovos, tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Nuo mėtymo į viršų ir netyčinio numetimo ant lovos galėjo atsirasti tik paviršiniai sužalojimai, kad atsirastų tokie sužalojimai, kokie konstatuoti E. G. reikia mesti į kliūtį. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiojo E. G. regimasis nervas yra pradėjęs nykti, jo negalima atstatyti, jis gali tik progresuoti. Konstatuota, kad poodinės kraujosruvos padarytos kietu buku daiktu – tai galėjo būti guminė šlepetė.

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 4632 nustatyta, kad E. G. konstatuota daugybinės poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, šlaunyse, kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio pusrutulio dangalu, kraujosruvos stiklakūnyje, tinklainėse. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dešinio pusrutulio dangalu, kraujosruvos stiklakūnyje, tinklainėse atitinka sukrėsto vaiko sindromo požymiams. Daugybinės poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, šlaunyse padarytos kietu buku daiktu. Nustatyti sužalojimų padarymo laiką, neesant aprašytam jų pobūdžiui, nėra galimybės. Sukrėsto vaiko sindromas, t.y. kraujo išsiliejimas po kietu dešinio pusrutulio dangalu, kraujosruvos stiklakūnyje, tinklainėse galėjo susidaryti vaiką stipriai purtant, kratant rankose artimu patekimo į stacionarą metu. Sukrėsto vaiko sindromas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Konstatuotos daugybinės poodinės kraujosruvos galėjo susidaryti įvairiomis aplinkybėmis, t.y. tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek daugybinių kritimų, griuvimų metu. Sukrėsto vaiko sindromas nebūdingas griuviminei traumai. Kadangi pateiktuose med. dokumentuose aprašomos įvairaus senumo poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, šlaunyse tikėtina, kad jos padarytos ankščiau nei diagnozuotas sukrėsto vaiko sindromas. Poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, šlaunyse, vertinant sužalojimus atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sukrėsto vaiko sindromas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 23, 24).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 4715 nustatyta, kad E. G. konstatuotas sukrėsto vaiko sindromas galėjo atsirasti numetant jį ant lovos, purtant jį rankomis. Poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, šlaunyse galėjo susidaryti suduodant smūgius rankomis, gumine šlepete, žaislais, musių gaudykle, įžnybiant ir kitais kietais bukais daiktais (t. 1, b. l. 26).

Įvykio vietos apžiūros protokole, užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name esantis 2 kambarių butas Nr. 5 bei buto kambarys, kuriame yra televizorius, sofa- lova, kiti baldai ir iš kurio yra įėjimas į kitą kambarį (t. 1, b. l. 4, 5).

VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties 2007-10-08 rašte Nr. 2-109 (1.13.) užfiksuota, kad greitoji medicinos pagalba E. G. į (duomenys neskelbtini) kaimą kviesta 2007-10-01 17 val. 32 min., greitąją medicinos pagalbą iškvietė mama (t. 1, b. l. 19).

2007-10-05 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog įtariamasis R. P. pateikė gumines šlepetes - 1 porą, kuriomis sudavė smūgius E. G. , bei kitus daiktus (t. 1, b. l. 62).

2007-10-08 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtos vyriškos guminės šlepetės kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 63).

Iš E. G. gimimo liudijimo matyti, kad E. G. gimęs (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 80).

Nors kaltinamasis R. P. savo kaltę teisminio nagrinėjimo metu pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad E. G. sužalojo netyčia, kad E. G. galėjo pasidaryti blogai, dėl to, jog šis benešant buvo iškritęs iš vežimėlio, byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad būtent R. P. sunkiai tyčia sužalojo mažametį E. G. , ir kad būtent jis nežymiai sutrikdė E. G. sveikatą. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus apie tai, kad R. P. netyčia žaisdamas su E. G. išmetė šį ant lovos, kad niekada jo nemušdavo, ir vertina juos kaip gynybinę kaltinamojo versiją. Šie kaltinamojo parodymai prieštarauja faktinei bylos medžiagai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad E. G. yra padarytas sukrėsto vaiko sindromas, kas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Specialisto išvadoje nurodyta, kad E. G. konstatuotas sukrėsto vaiko sindromas galėjo atsirasti numetant jį ant lovos, stipriai purtant, kratant jį rankomis. Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Sigita Bielevičienė paaiškino, kad sukrėsto vaiko sindromas laisvai nukrentant atsirasti negali. Tam, kad atsirastų sukrėsto vaiko sindromas, būtinas kratymas ir stiprus numetimas, stiprus purtymas. Kraujosruvos tinklainėje, kurios būdingos sukrėsto vaiko sindromui, netyčia numetant nesusidaro. Taip numetant, kaip nurodo kaltinamasis, mėtant vaiką į viršų netyčia ir numetant ant lovos, tokie sužalojimai negalėjo būti padaryti. Specialisto išvados ir ekspertės parodymai paneigia kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus ir patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus. Todėl teismas, remdamasis kaltinamojo parodymų analize ir juos įvertindamas kitų bylos įrodymų kontekste, vadovaujasi ne teisminio nagrinėjimo metu jo duotais parodymais, o ikiteisminio tyrimo teisėjui bei ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais. Šie parodymai yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Būtent ikiteisminio tyrimo teisėjui R. P. parodė, kad jis pastoviai, kai niekas nematydavo, mušdavo E. G. į įvairias kūno vietas, kadangi E. G. jį erzindavo. E. G. atžvilgiu jis smurtaudavo kelis kartus per savaitę. Būdavo, kad suduodavo jam su šlepete, taip pat mušdavo ranka, suspausdavo. Tai parodo, iš kur atsirado specialisto išvadoje nurodyti E. G. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, nugaroje, žaste, dilbyje, šlaunyse, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, specialisto išvadoje konstatuota, kad šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, gumine šlepete. R. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo taip pat parodė, kad supykęs ant E. G. jį 3-4 kartus numetė ant lovos. O vėliau, tą dieną, kai E. G. pasidarė blogai, stipriai jį purtė, norėdamas, kad šis atsigautų. Ikiteisminio tyrimo teisėjui R. P. paaiškino, kad jis suprato, jog purtymas gali ir pakenkti E. G. . Būtent dėl tokių kaltinamojo veiksmų, o ne dėl to, kaip kad teisminio nagrinėjimo metu parodė R. P. (mėtant iškrito iš rankų ar iškrito iš vežimėlio), E. G. išsivystė sukrėsto vaiko sindromas. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui duotiems parodymams R. P. davė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams, išskyrus pirminę jo apklausą. Be to, liudytojas G. P. paaiškino, kad kalbantis su E. motina K. G. , ji teigė, kad nematė vaiko mušimo atvejų, bet minėjo, kad, kai ji būdavo virtuvėje, o R. P. kambaryje, K. G. girdėdavo vaiko klyksmą. Tai taip pat leidžia daryti išvadą, kad R. P. niekam nematant smurtaudavo E. G. atžvilgiu.

Kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės, vertinami kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, sakydamas, jog smurtavo E. G. atžvilgiu, melavo dėl to, jog pareigūnai darė jam poveikį. R. P. savo parodymų teisingumą patvirtindavo parašais. Apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausoje dalyvavo gynėjas, kuris taip pat savo parašu patvirtino, kad apklausa vyko teisėtai. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. P. nurodė tas pačias įvykių aplinkybes, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, jo parodymai buvo nuoseklūs. Jokių skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta. Todėl daroma išvada, kad R. P. teiginiai apie jo atžvilgiu darytą poveikį, yra melagingi, kaip neatitinkantys tikrovės ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytų įrodymų analize, daro išvadą, kad kaltinamasis R. P. išankstinės tyčios sunkiai sutrikdyti mažamečio E. G. sveikatos neturėjo, jis veikė netiesiogine tyčia, kadangi jis suprato, kad vaiko numetimas ant lovos, stiprus purtymas, yra pavojingas vaiko sveikatai, numatė, kad šie veiksmai gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių – sunkaus sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys. Todėl kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

LR BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis R. P. mušdamas nukentėjusįjį ranka, suspausdamas nukentėjusiojo rankas, suduodamas smūgius šlepete, veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suprato, jog tokie veiksmai yra pavojingi vaiko sveikatai ir norėjo taip veikti, tarp R. P. veiksmų ir kilusių pasekmių – nežymaus mažamečio sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, R. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę. R. P. padarė vieną labai sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus. Abu nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio, padaryti prieš mažametį, negalintį apsiginti asmenį. Nusikaltimo pasekmės yra sunkios, dėl sunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo yra sutrikęs E. G. vystymasis. Prieš mažametį vartotas smurtas buvo intensyvus, nevienkartinis. Nuteistasis nusikaltimų padarymo metu buvo teistas 3 kartus, vykstant teisminiam nagrinėjimui padarė dar vieną nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas 2009-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Jis buvo pasislėpęs nuo teismo. Kaltinamasis niekur nedirba, charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra artimi BK straipsnių, numatančių atsakomybę už R. P. padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiams. Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumo laipsnį ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Į bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnį įskaitytinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas.

Byloje Valstybinė ligonių kasa prie LR SAM už E. G. gydymą pareiškė 4866,60 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 33-42). Civilinis ieškinys įrodytas byloje esančia medžiaga, todėl turi būti priteistas iš kaltinamojo, nes būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado ši žala.

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vadovaudamasis vaiko interesų prioriteto principu bei tuo, kad nuo nusikalstamų veikų nukentėjęs E. G. dėl savo mažametystės negali teisme ginti savo teisėtų interesų, o įstatyminiai atstovai ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė tokių reikalavimų, mažamečio E. G. interesų gynimą laikydamas viešuoju interesu, pareiškė 50000 Lt civilinį ieškinį dėl vaikui padarytos neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 44, 45). Kaltinamojo R. P. padaryti sužalojimai mažamečiui E. G. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė jo vystymąsi, įvykio pasekmės jaučiamos iki šiol. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas, atsižvelgdamas į E. G. kilusias pasekmes, taip pat į tai, kad R. P. niekur nedirba, neturi jokio turto, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, sprendžia, kad vyriausiojo prokuroro pareikštas 50000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, todėl mažintinas iki 30000 Lt.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti paskiriant bausmes:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punktą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-03-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2009-02-21 iki 2009-04-22. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. P. 4866,60 (keturis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis litus šešiasdešimt centų) Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM už E. G. gydymą.

Priteisti iš R. P. E. G. naudai 30000 (trisdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – gumines šlepetes, kaip beverčius, sunaikinti.

R. P. asmens tapatybės kortelę Nr. 10421718, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. P. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.