Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-440-785-2015;

Teisėja Aurelija Ozolina Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00766-2013-1;

2015 m. birželio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Adrejui Klimaševskij, nuteistajai V. S., jos gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiesiems I. L., H. L., jo atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. S. ir nukentėjusiojo H. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (tolia – BK) 178 straipsnio 2 dalį – dėl vagystės iš I. ir H. L. patalpų – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dėl vagystės iš V. ir T. L. patalpų – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant:

būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip 1/2 (pusę) turtinės žalos.

Subendrinus bausmes BK 63 straipsnio 1, 4 dalių tvarka, paskirta galutinė subendrintą bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. S.:

būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

per vienerius metus atlyginti ne mažiau kaip 1/2 (pusę) turtinės žalos V. L..

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies.

H. L. neturtinei žalai atlyginti 500 EUR (penki šimtai eurų) ir 231,70 EUR (du šimtai trisdešimt vienas euras 70 ct) advokato paslaugoms apmokėti;

V. L. 1810,41 EUR (vienas tūkstantis aštuoni šimtai dešimt eurų 40 ct) turtinei žalai ir 300 EUR (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pripažinta H. L. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimo, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio pradžios iki 2013 m. liepos 18 d., pagal žodinį susitarimą sutikusi prižiūrėti I. ir H. L. mažametį sūnų K., gim. 2012 metais, (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijusi pasitikėjimą, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, per kelis kartus, įsibrovė į patalpą – pirmame aukšte esantį darbo kambarį – ir iš darbo stalo stalčiaus, pagrobė svetimą – I. ir H. L. priklausantį turtą: tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 1500 litų; 400 zlotų (nacionaline valiuta 324 litus); 20 JAV dolerių (nacionaline valiuta 52,80 litus), 250 dirhamų (ekvivalentas Lietuvoje – 181 litas); planšetinio kompiuterio dėklą 35 litų vertės, o iš kambaryje esančios sekcijos baro pagrobė (išgėrė) du 1 litro talpos butelius konjako „Hennessy“ 329,99 litų vertės; 0,5 litro talpos butelį degtinės „Luksusowa“ 20 litų vertės; 0,7 litro talpos butelį likerio „Amareto – Valentino“ 32 litų vertės; 1 litro talpos butelį karčiosios trauktinės „Campari Bitter“ 76,99 litų vertės bei, įsibrovusi į katilinę, slapta pagrobė navigacijos sistemą 456 litų vertės, tuo nukentėjusiems I.i ir H. L. padarydama turtinę žalą.

Be to, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio pradžios iki 2013 m. liepos 18 d. V. S., prižiūrėdama I. ir H. L. mažametį sūnų K., gim. 2012 metais, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, įgijusi pasitikėjimą, įsibrovė į patalpą – antrame aukšte esantį nerakintą miegamojo kambarį – ir iš kosmetinio staliuko stalčiaus, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis, per kelis kartus pagrobė svetimą – V. ir T. L. priklausantį turtą: 5 000 litų; 700 zlotų (nacionaline valiuta 581 litą); 200 JAV dolerių (nacionaline valiuta 490 litus); 2000 rusiškų rublių (nacionaline valiuta 180 litų), tuo nukentėjusiesiems V. ir T. L. padarydama bendrą 6251 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistoji V. S. ir jos gynėja advokatė R. Kalkauskienė V. S. apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusieji H. L. ir I. L. prašė H. L. atstovo advokato A. Bertulio apeliacinį skundą tenkinti. H. L. atstovas advokatas A. Bertulis prašė jo apeliacinį skundą tenkinti ir nurodė, kad dėl V. S. pripažinimo kalta nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundu nurodė, kad jie gali savo interesus ginti civilinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiojo H. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nusikaltimai, už kuriuos nuteista V. S. yra įrodyti pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos, klausimas dėl civilinių ieškinių išspręstas tinkamai, tačiau neteisingai išspręstas išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas.

Dėl nuteistosios V. S. apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde nuteistoji V. S. nesutinka su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir teigia, kad byloje nėra surinkta įrodymų, jog nuteistoji įvykdė vagystę iš V. ir T. L. buto. Nuteistoji taip pat nesutinka su priteistos H. L. neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį sumažinti.

Pažymima, jog teismai įrodymus vertina laikydamiesi BPK 20 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų įrodymų vertinimo principų. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-491/2014 ir kt.)

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (BPK 320 straipsnio 3 dalis) konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, spręsdamas V. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, aukščiau paminėtų įrodymų vertinimą reglamentuojančių principų nepažeidė, įrodymus vertino laikydamasis BPK reikalavimų, savo išvadas tinkamai argumentavo ir pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize ir vertinimu.

Nors nuteistoji savo kaltės dėl vagystės iš V. ir T. L. buto nepripažįsta, tačiau jos kaltė įrodyta V. L., H. L., I. L., T. L. parodymais, 2013-07-19 kratos protokolu, 2013-10-29 daikto (vaizdo įrašų) apžiūros protokolu ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji V. L. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė, jog liepos 18 d. ji gavo sms žinutę iš sūnaus, kad auklė pasiėmė jo navigaciją. Tada ji prisiminė, jog ryte vokelyje su santaupomis nerado dalies pinigų. Buvo 10000 Lt, o buvo likę tik 5000 Lt. Nukentėjusysis T. L. patvirtino V. L. parodymus ir parodė, kad jam žmona pranešė, jog auklė V. S. pavogė 5000 Lt, kurie buvo skirti namo stogo remontui. Taip pat pavogė 200 dolerių, 700 zlotų, palikdama 300, 2000 Rusijos rublių, palikdama apie 4000. Atsiminti sumas nesunku, nes pinigų buvo lyginiai skaičiai. Nukentėjusieji H. L. ir I. L. patvirtino, kad V. S. pavogė jų namuose buvusius pinigus ir alkoholinius gėrimus, taip pat pavogė antrame aukšte buvusius H. L. tėvų Rusijos rublius, Lenkijos Zlotus ir litus. Netikėti minėtais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, nes jie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Pati V. S. neneigia, kad buvo namo antrame aukšte, kur gyvena V. ir T. L.. Parodė, kad buvo atidariusi spintą. Pažymima, kad iš 2013-07-19 kratos, atliktos V. S. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, protokolo matyti, kad prieškambaryje, už durų apvado buvo rasti ir paimti pinigai: 11000 Rusijos rublių, 550 Lenkijos zlotų, 20 JAV dolerių bei 1500 litų. Atkreipiamas dėmesys, kad H. L. nurodė, jog iš jo buvo pavogti 400 Lenkijos zlotų, kai tuo tarpu pas V. S. rasta 550 Lenkijos zlotų, kas patvirtina, kad pinigai buvo pavogti ir iš V. ir T. L.. Be to, pas V. S. rasta Rusijos rublių, kurių H. L. nenurodė, kad turėjo, o T. L. turėjo 2000. Aptartų duomenų visuma pagrindžia, jog V. S. pagrįstai pripažinta kalta dėl vagystės iš V. ir T. L..

Aukštesnysis teismas pažymi, kad tenkinti V. S. apeliacinį skundą ir mažinti H. L. priteistos neturtinės žalos dydį pagrindo nėra. Nors nuteistoji teigia, kad H. L. elgiasi nekorektiška ir siekia V. S. apkaltinti pavogus žymiai didesnes sumas ir išgėrus didesnį kiekį alkoholinių gėrimų, tačiau tokia nuteistosios versija nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir laikoma jos subjektyvia nuomone. Be to, nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad nukentėjusysis patyrė išgyvenimus, stresą ir kitus nepatogumus.

Pažymima, kad vertinant neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis H. L. dėl V. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą. Kadangi nukentėjusysis pasitikėjo kaltinamąja, jos įvykdyta vagystės padarė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamomis emocijomis, pergyvenimais, dideliu nepatogumo jausmu, kurį sukėlė netik pats vagystės faktas, bet ir įrodymų rinkimas bei dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu apklausose, teikiant paaiškinimus policijoje. Taigi, konstatuojama, kad priteista 500 EUR dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė ir atitinka H. L. patirtus emocinius sukrėtimus ir išgyvenimus.

Dėl nukentėjusiojo H. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinio skundo.

Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo H. L. atstovas advokatas A. Bertulis mano, kad teismas nepagrįstai netenkino H. L. civilinio ieškinio ir pripažino jam teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo pateikimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat teigia, kad nepagrįstai netekintas prašymas dėl patirtų 434,43 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas iš pateiktų duomenų negalėjo tiksliai nustatyti civilinio ieškinio dydžio, todėl pagrįstai pripažino teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Aukštesnysis teismas nesutinka, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų tenkinti civilinį ieškinį. Vien bankinių operacijų išrašai, kad buvo nuiminėjami pinigai, nepagrindžia H. L. civilinio ieškinio.

Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo motyvui, jog teismas patenkino nukentėjusiojo prašymą dėl jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (666,13 EUR arba 2300 Lt) atlyginimo, dėl kurių įrodymai buvo pateikti į bylą, tačiau tik iš dalies (231,70 EUR arba 800 Lt), nenurodęs priežasčių, kodėl netekinama likusi nukentėjusiojo patirtų išlaidų dalis (434,43 EUR arba 1500 Lt).

BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Ikiteisminio tyrimo metu H. L. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (t. 1, b. l. 28). Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būrų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiajam H. L. pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokatas A. Bertulis, kuris prašė priteisti jo atstovavimo išlaidas. Pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad nukentėjusysis H. L. advokatui A. Bertuliui sumokėjo 800 Lt, 400 Lt, 1100 Lt, iš viso – 2300 Lt / 666,13 EUR (t. 3, b. l. 22-24).

Apylinkės teismas šias išlaidas pripažino proceso išlaidomis pagrįstai, bet jų atlyginimo klausimą išsprendė neteisingai, priteisdamas tik 800 Lt / 231,70 EUR advokato paslaugoms apmokėti. Pažymima, kad atsižvelgus į bylos sudėtingumą, mažinti proceso išlaidų pagrindo nebuvo, todėl nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistosios V. S. keičiama, nukentėjusiajam H. L. proceso išlaidoms atlyginti iš nuteistosios V. S. priteisiant visą prašomą sumą, t.y. 2300 Lt / 666,13 EUR.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo H. L. atstovas advokatas A. Bertulis taip pat pateikė pinigų paėmimo kvitą, patvirtinantį 230 EUR atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atkreipiamas dėmesys, jog BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-410/2008).

Nagrinėjamojoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nuteistosios V. S., kuris buvo atmestas ir nukentėjusiojo H. L. atstovo advokato A. Bertulio, kuris buvo tenkintas iš dalies. Taigi yra teisinis pagrindas iš nuteistosios priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias G. L. patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas A. Bertulis parengė ir pateikė apeliacinį skundą bei dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, skundas buvo tenkinamas iš dalies, o nuteistosios – atmestas, mažinti nurodytas išlaidas pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistosios V. S. nukentėjusiajam H. L. pakeisti, nukentėjusiajam H. L. proceso išlaidoms, patirtoms ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, atlyginti iš nuteistosios V. S. priteisti 666,13 EUR.

Nukentėjusiajam H. L. proceso išlaidoms, patirtoms bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, atlyginti iš nuteistosios V. S. priteisti 230 EUR.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.