Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1248-480/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-14
Bylos Nr.
e2A-1248-480/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03394-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1248-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03394-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8159-435/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Legal Balance kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo A. R. priteisti 215,93 Eur negrąžinto kredito, 26,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 7,62 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 85,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 38,22 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,93 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.), 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,93 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė BnP Finance, UAB ir atsakovas 2019 m. sausio 12 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-6r2w6szv, kuria atsakovui buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 173,72 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 38,22 proc.) ir 67,68 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. kovo 3 d. tarp BnP Finance, UAB ir ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ straipsnio 1 dalimi bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, BnP Finance, UAB perleido ieškovei reikalavimo teises į BnP Finance, UAB skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsakovui sutartyje nurodytu elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovė laiko, jog tinkamai perėmė pradinės kreditorės teisę reikalauti iš atsakovo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kartu su akcesorinėmis teisėmis, įvykdymo. Taip pat nurodė, kad atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 straipsnio bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. vasario 14 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai, ieškovė mano, kad yra išnaudojusi visas galimybes išspręsti atsakovo prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu.

3. Atsakovui A. R. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2021 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – siunčiant procesinius dokumentus deklaruotu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, įteikiant atsakovo senelei. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 215,93 Eur negrąžintą kreditą, 26,97 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 14 d.), 7,62 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 14 d.), 85,92 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 28 d.), 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (336,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 102 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6r2w6szv Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą: Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos. Palūkanos (38,22 proc.) yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6r2w6szv Bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą: Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio Palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino visos kredito sumos nei pradinei kreditorei, nei ieškovei, ieškinio reikalavimus dėl negrąžintos paskolos bei administravimo mokesčio priteisimo tenkino, ieškovei iš atsakovo priteisė 215,93 Eur skolą ir 7,62 Eur administravimo mokestį.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad 26,97 Eur palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 14 d.), ir nesant byloje duomenų, jog atsakovas būtų šias palūkanas sumokėjęs, šį ieškovės reikalavimą tenkino, ieškovei iš atsakovo priteisė 26,97 Eur palūkanų.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui netinkamai vykdant sutartį, ieškovė ją nutraukė ir patyrė nuostolius, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovas tinkamai būtų vykdęs sutartinius įsipareigojimus, atsakovas jokių prieštaravimų nereiškė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, savo kaltės neginčijo, ieškovės reikalavimą dėl 85,92 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 28 d.), tenkino.

8. Teismas konstatavo, kad sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis (taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 38,22 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. ir 8.6. punktuose numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.).

9. Teismas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 102 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB Legal Balance prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,93 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.), priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,93 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.); pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,93 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovo 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,93 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal sutartį, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu atsakovo sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis, ko šiuo atveju nėra.

10.2. Teismas nepagrįstai apelianto negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kadangi ši norma skirta tik kreditoriaus patirtų minimalių nuostolių už prievolės įvykdyti terminą praleidimą dydžiui ir skaičiavimo tvarkai nustatyti bei neapima visų apeliantės patiriamų nuostolių, kuriuos jis nurodė, pagrindė bei prašė priteisti savo ieškiniu. Apeliantė turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) ir po sutarties termino pasibaigimo, ir jiems netaikytini jokie VKĮ 11 straipsnio 8 dalies ribojimai. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, netesybų dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Negautų pajamų (nuostolių) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui apeliantei nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo. Tokiu būdu yra išvengiama papildomų bylinėjimosi bei vykdymo proceso išlaidų.

10.3. Negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais apeliantė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Atsakovas gali visą likusią vartojimo kredito sumą grąžinti apeliantei praėjus dienai, metams, dviem nuo kreipimosi į teismą dienos. Negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu bei du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška

10.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies apeliantės reikalavimo, todėl remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

11. Atsakovas A. R. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovo A. R. 2019 m sausio 12 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-6r2w6szv, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 250 Eur vartojimo kreditas 36 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti vartojimo kredito mokestį (palūkanas): 173,72 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 38,22 proc.), 67,68 Eur sutarties administravimo mokesčio. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl pradinė kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. vasario 14 d. sutartį nutraukė. 2020 m. kovo 3 d. pradinė kreditorė reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovei UAB Legal Balance (toliau – ieškovė arba apeliantė). Ieškovė pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų (nuostolių) dydžio nutraukus netinkamai vykdytą vartojimo kredito sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

17. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti dalies jos reikalavimų, prašo priteisti jai iš atsakovo 38,22 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,93 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.). Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai interpretavo nuostolių ir kompensuojamųjų palūkanų tarpusavio santykį, šiuo atveju apeliantė kompensuojamųjų palūkanų net neprašė priteisti. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, galimi šie teisiniai padariniai: kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, 91 psl.). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823-2020). Taigi nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo.

19. Aplinkybės, jog paskolos davėjas už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinęs atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukęs vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavęs nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, kad paskolos davėjo negautų pajamų faktas yra įrodytas.

20. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, koks buvo paskolos davėjo teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų paskolos davėjas tikėjosi gauti (o nutraukęs sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Reikšminga tai, kad kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskolos davėjas pagrįstai nuo sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.), galėjo tikėtis gauti 38,22 proc. metines palūkanas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį likusio negrąžinto vartojimo kredito likučio. Taigi ieškovė nepagrįstai prašo skaičiuoti 38,22 proc. metines mokėjimo palūkanas kaip nuostolius nuo negrąžintos kredito dalies (215,93 Eur), neatsižvelgdama į kredito dalies, tuo pačiu ir palūkanų dalies, mažėjimą kas mėnesį (tinkamo sutarties vykdymo atveju). Tokiu būdu pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios susidarė laikotarpiu po sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, ir kurių dydis paskaičiuotas nuo tą mėnesį esančio kredito likučio (kuris kas mėnesį mažėja) sumos (kaip nurodyta mokėjimo grafike).

21. Iš byloje esančių dokumentų (vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir jose esančio mokėjimo grafiko) matyti, kad ieškovė pagrįstai nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.), galėjo tikėtis gauti 38,22 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: 2021 m. kovo 12 d. – 1,37 Eur (3,43 Eur / 30 dienų x 12 dienų); 2021 m. balandžio 12 d. – 3,17 Eur, 2021 m. gegužės 12 d. – 2,89 Eur, 2021 m. birželio 12 d. – 2,61 Eur, 2021 m. liepos 12 d. – 2,32 Eur, 2021 m. rugpjūčio 12 d. – 2,02 Eur, 2021 m. rugsėjo 12 d. – 1,71 Eur, 2021 m. spalio 12 d. – 1,39 Eur, 2021 m. lapkričio 12 d. – 1,06 Eur, 2021 m. gruodžio 12 d. – 0,72 Eur, 2022 m. sausio 12 d. – 0,36 Eur.

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant ieškovei negautas pajamas (nuostolius) pagal šios nutarties 21 punktą (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

23. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 38,22 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,93 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl teismo išvadų šio reikalavimo ribose laiko nepagrįstais.

24. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

25. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

26. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

27. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Taigi nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei pradinės kreditorės reikalavimo teisę perėmusi ieškovė, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.

28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl ginčui spręsti turi būti sistemiškai taikomas ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

29. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).

30. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o šalių pasirašytos sutarties nuostatomis. Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pavyzdžiui, priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52.

31. Ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, prilyginant jų dydį 38,22 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų numatytų sutartyje, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija ieškovės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jo netenkino ir šioje dalyje pirmosios instancijos sprendimas nekeistinas.

32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (ieškinio 5 reikalavimo), todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas iš dalies – ieškovės reikalavimas dėl 38,22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (215,93 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.) priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 38,22 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

33. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą, jos ieškinio reikalavimai yra patenkinti iš dalies – 85 procentais. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 136 Eur (15 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 115,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

34. Ieškovė pateikė byloje duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis už apeliacinį skundą). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (50 proc.), laikytina, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 1/2 bylinėjimosi išlaidų, t. y. 7,50 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą už akių iš dalies pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 215,93 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 93 ct) negrąžintą kreditą, 26,97 Eur (dvidešimt šešių eurų 97 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 14 d.), 7,62 Eur (septynių eurų 62 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 14 d.), 85,92 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 92 ct) negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 14 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 28 d.), 38,22 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 12 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (336,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,60 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6r2w6szv Bendrųjų sąlygų 6.1. punkto nuostatą: Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas Sutarties administravimo mokestis bei Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos. Palūkanos (38,22 proc.) yra skaičiuojamos nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-6r2w6szv Bendrųjų sąlygų 8.6. punkto nuostatą: Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio Palūkanų skaičiavimo. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško Vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Legal Balance, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė