- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-370-270/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Pažeidėjas
- A. L.
- Advokatai
- Giedrius Abromavičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. L., jos atstovui advokato padėjėjui Giedriui Abromavičiui, išnagrinėjęs A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d. dėl to, kad ji 2013-01-08 apie 09.38 val., Gynėjų g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tarpo iš šono ir kliudė du stovinčius automobilius „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino juos bei savo automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 132, 231.1 punktų reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. L. apklausta teisme paaiškino, jog ji protokole nurodytu laiku vairavo automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko į darbo susitikimą Gynėjų g., Vilniuje. Susitikimas buvo sutartas 9.00 val. su R. Š.. Ji bandė pasistatyti automobilį priešais kavinę „Submarinas“, adresu Gynėjų g. 2, Vilniuje. Pasistačiusi automobilį tarp dviejų gretimai stovinčių automobilių, per priešais esančius vitrininius langus pastebėjo, jog nėra pakankamai vietos atidaryti dureles ir išlipti iš automobilio, tuo pačiu metu jai paskambino R. Š., t.y. 9.19 val., ir pranešė, kad susitikimas perkeliamas iš kavinės „Submarinas“ į kavinę „Dangiški migdolai“, kuri yra toje pačioje vietoje, Gynėjų g. 4, apie 100 m. atstumu nuo kavinės „Submarinas“, pranešdama, kad šioje aikštelėje yra pakankamai tuščių vietų. Baigusi kalbėti telefonu ji bandė išvažiuoti iš automobilių stovėjimo vietos. Tuo metu eismas buvo intensyvus, kiti vairuotojai ją skubino greičiau manevruoti. Važiuodama atbuline eiga, ji stebėjo pro langus manevrą ir nepastebėjo, jog būtų kliudžiusi kitas transporto priemones. Tuo metu buvo daug sniego, gatvių danga buvo apledėjusi ir gruoblėta. Jokių pažeidimų manevro metu nepastebėjusi, ji išvažiavo iš stovėjimo vietos ir pavažiavusi iki kavinės „Dangiški migdolai“ laisvai pasistatė automobilį, SMS žinute susimokėjo už stovėjimą ir nuėjo į susitikimą su R. Š., kuriame prabuvo daugiau negu valandą niekur neišeidama. Ji, pamačiusi policijos automobilį prie savojo automobilio, išėjo iš kavinės, tikslu išsiaiškinti kas nutiko, tuo metu policijos pareigūnai paaiškino, kad ji sukėlė eismo įvykį. Tikslo ir pagrindo pasišalinti ji neturėjo, nes manevro metu jokio kontakto su kitomis transporto priemonėmis ji nejuto. Pareigūnai formindamai eismo įvykį dėl jos blaivumo pretenzijų neturėjo. Tikslo šalitis neturėjo, nes jos automobilis draustas, o nejusdama kontakto ir nepastebėjusi savo automobilio sugadinimų, jį automobilį pasistatė 100 metrų astumu, nuo įvykio vietos. Kuomet būtų jutusi automobilių kontaktą, iš eismo įvykio vietos ji nebūtų pasišalinusi, nes gerai žino griežtą sankciją už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Automobilių sugadinimai, kuomet parodė nukentėjusysis, nebuvo akivaizdūs, tai buvo nežymūs įbrėžimai.
Paaiškinime tyrimo metu A. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir apklausta teismo posėdyje (b.l. 7).
Apklausta teisme liudytoja, policijos pareigūnė, R. K., paaiškino, jog visų aplinkybių nepamena, palaikė savo parodymus, duotus ankstesnio teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad gavus pranešimą iš budėtojų dalies apie eimo įvykį, ją su kolega atvykusius į įvykio vietą, pasitiko du vyrai, kurie nurodė, kad viena moteris jiems pranešė mačiusi automobilį, kuris apgadino nukentėjusiųjų automobilius. Liudytoja nurodė pasišalinusio automobilio duomenis. Vėliau automobilis, sukėlęs eismo įvykį, buvo rastas netoli įvykio vietos (b.l. 164-165). Pagarsinus parodymus liudytoja papildomai paaiškino, kad atvykus pagal iškvietimą bei apžiūrėjus apgadintus automobilius, apgadintų automobilių sugadinimai matėsi, kontaktas toks – įvažiuota ir išvažiuota. Suradus automobilį, buvo bendrauta su vairuotoja, kuri išėjusi į lauką paklausė, kas atsitiko. Forminant eismo įvykį, A. L. vaikštančios aplink ji nematė, sudaužytų žibintų ar kitų detalių eismo įvykio vietoje nebuvo. Bendraujant su A. L. nuo jos alkoholio kvapas nesklido, jos girtumas nebuvo nustatinėjamas. A. L. vairuojamas automobilis buvo tvarkingas, nors automobilis buvo apdaužytas iš visų pusių, tačiau kai kurie įbrėžimai buvo sietini su šiuo eismo įvykiu ir jie buvo užfiksuoti apžiūros aktu.
Apklaustas teisme liudytojas A. S., policijos pareigūnas, iš esmės davė parodymus analogiškus liudytojos R. K. parodymamas, papapildomai paaiškindamas, kad automobilių sugadinimai buvo – apibrozdinimai. A. L. automobilis buvo rastas už 100 metrų nuo eismo įvykio vietos, mano, jog kontakto nepajusti neįmanoma. Kokia buvo A. L. pirma reakcija dėl eismo įvykio jis nepamena, vairuotojos būsena įtarimų nekėlė, automobilis buvo draustas. Kokie sugadinimai buvo padaryti nukentėjusiųjų automobiliams nepamena. Taip pat negali kategoriškai tvirtinti, jog A. L. buvo kitoje kelio pusėje stebėdama eismo įvykio forminimą, kuomet tokius parodymus jis davė ankstesnio teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Teisme apklausta liudytoja R. Š. paaiškino, kad ji pažįsta A. L., nes su šia turi bendrų verslo reikalų. 2013-01-08 ji su A. L. buvo sutarusios susitikti. Dažniausiai su ja susitikdavo kavinėje „Submarinas“, tačiau tuo metu tikslios susitikimo vietos sutarusios nebuvo. Ji (R. Š.) paminėtą dieną nuėjo į kavinę „Dangiški migdolai“, o apie tai telefonu informavo A. L., į kurią atėjo vėluodama ir pati A. L.. Ji A. L. laukė viduje. Įvykus susitikimui, ji išėjo iš kavinės. Fakto, jog policijos pareigūnų automobilis buvo privažiavęs prie A. L. automobilio ji pati nematė. Kokiu automobiliu važinėja A. L. ji žinojo, tačiau išeidama iš kavinės į jos automobilio sugadinimus nekreipė dėmesio. Susitikimo metu A. L. niekur nebuvo išėjusi, o tik atėjusi į kavinę, ji buvo užmiršusi kažką ir tik tuo metu akimirkai grįžo kažko paimti iš automobilio. Ji pati atvykusios policijos nematė. Šį įvykį pamena, nes jį galima buvo atsekti pagal dokumentus, likusius skambučius bei žinutes telefone.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobiliai „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu stovėjo priešais pastatą adresu Gynėjų 2. Vilniuje, priekiu į šaligatvį. Tarp automobilių užfiksuotas tarpas. Nustatyta, kad automobiliui „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas ir bamperis. Automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintos užpakalinės dešinės pusės durys ir užpakalinis dešinės pusės sparnas (b.l. 5- 6).
Transporto priemonės techninės apžiūros aktu buvo apžiūrėtas automobilis „SAAB 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros aktu nustatyta, kad apgadinti: galinis bamperis 47-54 cm aukštyje, bamperio šonas 42- 48 cm aukštyje, galinis sparnas 66- 40 cm aukštyje, priekinis bamperis 48- 54 cm aukštyje, priekinis bamperis kairėje pusėje 53- 68 cm aukštyje. Apgadinimai pagal aukštį ir pobūdį atitinka automobilių „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus (b.l. 10).
Motyvuojamoji dalis
A. L. kaltė padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 102); pažeidėjos paaiškinimais teisme bei tyrimo metu (b.l. 7); tarnybiniu pranešimu (b.l. 3,4); eismo įvykio vietos schema (b.l. 5,6); nukentėjusiųjų paaiškinimais (b.l. 8,9, 64-65); transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 10), kitais byloje esančiais duomenimis, iš kurių seka, jog A. L., 2013-01-08 apie 09.38 val., Gynėjų g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama į stovėjimo vietą nepaliko tarpo iš šono ir kliudė du stovinčius automobilius „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino juos ir savo automobilį. A. L. pažeidė KET 132 punkto reikalavimą, numatantį, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Būtent šis A. L. padarytas pažeidimas ir nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Pati A. L. šio pažeidimo neginčijo.
Byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Iš byloje esančių įrodymų bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog automobilių sugadinimai nėra žymūs. Kaip paaiškino liudytojai policijos pareigūnai, nukentėjusieji ankstesnio teisminio bylos nagrinėjimo metu (b.l. 64), automobiliams sugadinimai buvo padaryti braukimo būdu, o liudytoja R. K. nurodė, jog sudaužytų žibintų ar kitų detalių eismo įvykio vietoje nebuvo. Pati A. L. nuo pat tyrimo pradžios neigė pasišalinusi iš įvykio vietos tyčia, nuosekliai paaiškindama, jog kontakto su kitomis transporto priemonėmis ji nejuto, apgadinimų per šoninius automobilio langus ji nepastebėjo, o būdama įsitikinusi, kad nekliudė gretimų automobilių ji iš stovėjimo vietos išvažiavo ir sustojo kitoje, maždaug 100 metrų nuo eismo įvykio vietos, stovėjmo aukštelėje, nurodydama, jog eismo įvykio metu buvo daug sniego, gatvių danga buvo apledėjusi ir gruoblėta, o apie eismo įvykį sužinojo išėjusi iš kavinės, kuomet jai ir pranešė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai. Nukentėjusiųjų paaiškinimai tyrimo metu bei teisme, policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės nepaneigė A. L. teiginių, jog ji išvažiavo iš eismo įvykio vietos kontakto nejutusi. Patys nukentėjusieji eismo įvykio tiesiogiai nematė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamai pagrindo manyti, jog įvykio metu, atsižvelgiant ir į kontakto bobūdį bei oro sąlygas, A. L. galėjo nepajusti smūgio (kontakto) su kitomis transporto priemonėmis, nepamatyti savo automobilio nežymaus sugadinimo ir išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, objektyviai nežinant ir nesuprantant apie įvykusį eismo įvykį. Pažymėtina ir tai, jog A. L. vairuojamas automobilis draustas, policijos pareigūnams A. L. blaivumas įtarimų nekėlė, automobilis buvo sustojęs 100 metrų atstumu nuo įvykio vietos, o kaip paaiškino liudytoja R. Š., jų susitikimo metu A. L. iš kavinės išėjusi nebuvo iki pat jų susitikimo pabaigos. Atsižvelgiant į A. L. amžių, jos vairavimo stažą, bei tai, jog pastebėjusi prie savo automobilio policijos pareigūnus ji pati nedelsiant kreipėsi į pareigūnus, o pažeidėjos elgesys po eismo įvykio, kuomet ji automobilį pasistatė vos už 100 metrų nuo įvykio vietos, tik patvirtina, jog ji neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos sąmoningai, žinodama apie kilusį eismo įvykį. Liudytojų, policijos pareigūnų, parodymai, apie tai, jog A. L. blaivumas jiems nekėlė įtarimų, taip pat leidžia teismui daryti išvadą, jog eismo įvykio metu A. L. buvo blaivi.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamai pagrindo manyti, jog įvykio metu A. L. veiksmuose tyčios pasišalinti nebuvo, įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių jos kaltę tyčia pasišalinus iš įvykio vietos, byloje nėra, jos teiginiai nepaneigti, todėl byla dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina A. L. veiksmuose nenustačius minėto pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgtina į padaryto pažeidimo pobūdį, į padarytą žalą, į tai, kad žala yra vienam iš nukentėjusiųjų (K. M.) atlyginta (b.l. 64). A. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę lengvina tai, jog pažeidimą dėl turto sugadinimo ji pripažino ir gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą A. L. skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str., 286-287 str., teismas
nutaria:
A. L. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 litų dydžio baudą.
A. L. bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą (ATPK 302²-302⁴ str.).