Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-07-17 · Civilinė byla Nr. e2-4844-558/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
e2-4844-558/2019
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01705-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Knezevičienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Atsakovas
G. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4844-558/2019Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01705-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.9; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui G. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 6 840 Eur žalos atlyginimą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. liepos 29 d. sprendimu patenkino K. B. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir išmokėjo nukentėjusiajai 6 840 Eur.

Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės reikalavimas pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 428 straipsnio 1 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 5 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įsiteisėjęs, pripažino G. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė iš dalies patenkinti K. B. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir K. B. išmokėjo 6 840 Eur kompensaciją. 2019 m. liepos 3 d. pažyma „Dėl sprendimo įvykdymo“ patvirtina, jog 2016 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23878 vykdant sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė išmokėjo K. B. 6 840 Eur sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal bendras civilinės atsakomybės sąlygas, civilinei atsakomybei atsirasti būtina: žalos padarymas, priešingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei 6 840 Eur sumą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė kompensavo nukentėjusiam asmeniui smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, todėl ji įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės atsirado žala, t. y. atsakovo. Atsižvelgiant į tai, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 6 840 Eur žalos atlyginimo (CK 6.246-6.249, CK 6.280 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 77 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 840 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 77 Eur žyminį mokestį.

Nurodyti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos turi įvykdyti sprendimą arba teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Informuoti atsakovą, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai. Jeigu atsakovas per 20 dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Teisėja Daina Knezevičienė