- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-14
- Bylos Nr.
- 1-406-1002/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57712-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Nukentėjusysis
- Ž. K.
- Kaltinamasis
- G. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas, teistumas išnykęs, dabar kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta įrodymus ištyrus sutrumpinta tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. 2015 m. spalio 17 d., laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 22.10 val., pasinaudojęs durų raktu ir įsibrovęs į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš jo pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai Ž. K. priklausantį televizorių „Panasonic“, 200 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai iš viso 200 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tuo metu, tikslios datos neprisimena, buvo ruduo, jam užėjus į svečius pas nukentėjusiąją, namuose buvo jos vyras ir vyro draugas. Visi trys atsigėrė alaus ir jis išėjo į namus. Nesimiegojo, todėl nusprendė pas į nukentėjusiosios namus grįžti atgal, bet šiuose namuose jau nieko nebebuvo. Pabuvęs, jis išėjo pas mamą, kuri gyvena toje pačioje laiptinėje. Nukentėjusiosios butas buvo užrakintas. Paskambino Živilei, ji pasakė, kad tuoj grįš ir pasakė, kur yra padėtas raktas, kad jam nereikėtų laukti. Taip jis pasiėmė raktą ir įėjo į butą. Jis laukė, kol grįš, ir belaukiant jam kilo mintis pasiimti televizorių, kurį jis išnešė ir pridavė į lombardą, gavo 50 EUR. Pinigus panaudojo alkoholiui. Žalą atlygino ir su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido. Dėl šio įvykio jis nuoširdžiai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. G. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu bei kitais įrodymais:
Nukentėjusiosios Ž. K. apklausa, kurioje ji teismo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis žalą atlygino pilnai ir ji jam atleido, prašo bylą nutraukti. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais, kuriuose ji nurodė, kad 2015-10-17 ji buvo išvykusi pas draugę švęsti gimtadienio. Apie 20 val. jai paskambino vyras T. K. ir pasakė, kad jis ruošiasi vykti į kaimą. Jai pasakius, kad ji neturi raktų nuo buto, T. pasakė, kad raktus padės bendro naudojimo koridoriuje. Pokalbio metu T. jai pasakė, kad atėjęs kaimynės iš trečio aukšto sūnus G.. Tikslaus vardo ir pavardės nežinojo. Apie 22:10 val. ji grįžo į namus ir pastebėjo, kad durys į butą yra atrakintos, o sutartoje vietoje koridoriuje nebėra raktų. Įėjusi į kambarį pastebėjo, kad kambaryje ant komodos nebėra televizoriaus "Panasonic", 82 cm įstrižainės, kurio vertė 200 eurų. Kambaryje ant stalo rado padėtus buto durų raktus. (9-11 b. l.).Liudytojo T. K. apklausa, kurioje jis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog 2015-10-17 vakare, pas jį į butą (duomenys neskelbtini), atėjo buvęs kaimynas G., pavardės jis nežino. Jie abu gėrė alų. Vėliau jam paskambino brolis R. K. ir pasiūlė važiuoti į kaimą. Jis sutiko. Pastebėjo, kad žmona nuo buto paliko raktus namuose, jis jai paskambino ir pasakė, kad jis išvažiuoja, o buto raktus paliks laiptinėje už lietaus vamzdžio. Šį pokalbį girdėjo ir G.. Netrukus G. išėjo, o jis užrakino butą, raktus paliko sutartoje vietoje. (31-33 b. l.).Liudytojos A. L. apklausa, kurioje ji ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog 2015 m., tikslios datos neprisimena, ji vaikštinėjo su A. D.. Jam telefonu paskambino kažkoks jo draugas. Pokalbio metu A. D. jos paklausė, ar ji neturi su savimi paso, ji atsakė, kad pasą turi, tada jis pasakė, kad reikia į lombardą užstatyti televizorių. Ji pasakė, kad televizoriaus neužstatys, kadangi gal jis yra pavogtas. A. D. ją patikino, kad televizorius nevogtas. Ji kartu su A. D. nuėjo prie lombardo, kuris yra Vilniaus ir Varpo gatvių kampe. Jiems atėjus prie lombardo, jų laukė nepažįstamas jaunuolis, kuris pasisveikino su A. D.. Jaunuolį ji matė pirmą kartą, jo apibūdinti negali. Ji kartu su A. D. įėjo į lombardą ir užstatė televizorių. Koks tai buvo televizorius, ji neprisimena. Gautus pinigus paėmė A. D. ir jis, išėjus iš lombardo, juos atidavė tam jaunuoliui. Nepažįstamasis jaunuolis į lombardo vidų nėjo, jis laukė lauke. Nepažįstamo jaunuolio ji neklausė, ar televizorius nėra vogtas, kadangi prieš tai A. D. ją patikino, kad televizorius nevogtas. Jokių pinigų už televizoriaus užstatymą į lombardą ji negavo (38 b. l.).Liudytojo A. D. apklausa, kurioje jis ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog 2015 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, jam paskambino pažįstamas G. ir paprašė į lombardą užstatyti televizorių. Kadangi jis dokumentų neturėjo, tai paprašė, kad televizorių užstatytų jo draugė A. L.. Atėjus į Varpo gatvę, netoli lombardo, jis susitiko su G., kuris su savimi turėjo televizorių, bei kurį A. užstatė lombarde. Kad televizorius vogtas, jis nežinojo. G. sakė, kad gėrė su draugais ir jam pritrūko pinigų, todėl nusprendė užstatyti televizorių. (49 b. l.).Nukentėjusiosios Ž. K. protokolu-pareiškimu dėl 2015-10-17, apie 22.10 val., pastebėtos vagystės iš jos buto, pasigedo plokščiaekranio televizoriaus „Panasonic“, padaryta 200 EUR turtinė žala (4-6 b. l.).Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu sudaryta schema, fotografuota, įvykio vietoje niekas nepaimta (16-27 b. l.).UAB "Adverto" sutartimi Nr. 51559, kopija, kurioje nurodyta, kad klientas A. L. 2015-10-17 už 50 eurų paskolą užstatė televizorių "Panasonic", be pulto L32X10YA (42 b. l.).UAB „Adverto“ 2016-01-19 pranešimu apie tai, jog televizorius „Panasonic“, kurį pristatė A. L. į UAB „Adverto“ lombardą, jau yra parduotas (43 b. l.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis G. G. tiesiogine tyčia, žinodamas buto raktų padėjimo vietą, neteisėtai jais pasinaudodamas, neturint tam leidimo, taip įsibraudamas į svetimą butą, suvokdamas, kas jo ir jame esančių visų daiktų šeimininkas, bei kad šis turtas svetimas, ne jo, sąmoningai pasirinkdamas patogų laiką, nesant turto šeimininko namuose, taip neteisėtai realizuodamas savo galimybe disponuoti svetimu turtu, ko pasekoje paėmė ir išnešė svetimą turtą – televizorių „Panasonic“ bei tokiais savo veiksmais pažeidė kito žmogaus turtinius interesus, padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
2016-06-30 susitaikymo protokolu nukentėjusioji Ž. K. ir kaltinamasis G. G. susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino žalą, nukentėjusioji kaltinamajam atleido ir ji jam jokių pretenzijų nebeturi.
G. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
G. G. praeityje teistas, tačiau teistumas jau išnykęs (63-64 b. l.), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų nebeturi (68-69 b. l.), 1975-1992 m. laikotarpiu registruotas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikų pacientų registre, buvo diagnozuotas adaptacijos (elgesio ir emocijų) sutrikimas, tačiau šiuo metu klinikos paros stacionare nebesigydo (66 b. l.), VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos Priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesigydė ir stebimų ligonių grupei nepriklauso (67 b. l.), su nukentėjusiąja susitaikė ir pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant šioms aplinkybėms ir visoms sąlygoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje, G. G. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis padarė apysunkio pobūdžio nusikalstamą veiką, ši nusikalstama veika jam ne pirma, ir šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomą teisinį gėrį – kito žmogaus neliečiamą nuosavybę, kuri, teismo nuomone, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Piniginė satisfakcija kaltinamajam būtų per griežta priemonė, kadangi jis šiuo metu nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nedarbo pašalpos negauna, atlieka tėvo pareigą savo 2 vaikų atžvilgiu, nurodė, kad su jais reguliariai bendrauja.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, 70 straipsniu, G. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimties) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 4 (keturis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Išaiškinti G. G., kad, jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.