- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- 1-473-1036/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08088-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- N. G.
- Kaltinamasis
- S. G.
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nukentėjusiajai N. G., kaltinamajam S. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. G. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Valčiūnų kaimas, Vilniaus rajonas, deklaruota gyvenamoji vieta Šešėlių 17-8, Vilnius, Lietuva, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vadybininku, anksčiau teistas: 1) 2004-03-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 1 dalį 6 (duomenys neskelbtini) litų bauda; 2) 2007-08-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį (10 MGL) 1300 litų bauda, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. 2017-02-18, apie 19.20 val., Vilniaus. r. sav., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), būnant namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo seserį N. G., t. y. tyčia ne mažiau kaip 4 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės pusės veido ir galvos sritis ir padarė kaktos, galvos kairės smilkininės srities, pakaušio kairės pusės, kairės ausies poodines kraujosruvas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai N. G..
K. S. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog kaltinime nurodytą dieną, sesės namuose, esančiuose Valčiūnų kaime, kilo konfliktas su seserimi ir motina. Tuo metu buvo susiklostę sunkios gyvenimiškos aplinkybės, prasidėjo skyrybų procesas su žmona, trūko pinigų. Tą dieną susipyko su seserimi, ji jam trenkė per galvą, tada jis ją tramdydamas pastūmė, grumtynių metu galėjo suduoti kelis smūgius į sesei į galvą. Mano, kad konflikto metu buvo blaivus. Po konflikto sesers atsiprašė, su ja pasirašė susitaikymo protokolą. Šiuo metu alkoholio visiškai nevartoja, žada keisti savo gyvenimą, toliau auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Civilinio ieškovo ligonių kasų ieškinį pripažįsta, mano kad per savaitę, dvi civilinį ieškinį atlygins. Supranta, kad konfliktą galėjo išspręsti kitomis priemonėmis.
Nukentėjusioji N. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad brolį su mažamečiais vaikais priėmė pas save gyventi po to, kai brolis prarado butą, jie nuturėjo kur gyventi. Brolis tik pastarąsias dvi savaites nevartoja alkoholio, iki to gėrė nuolatos. Tą vakarą brolis į namus grįžo neblaivus, motiną vadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji užstojo motiną, tada brolis jai sudavė kelis smūgius į galvą. Ji besigindama plastikiniu puodeliu nuo pieno trenkė broliui per galvą. Tada brolis užsidėjo pirštinę ir dar du kartus sudavė per galvą. Kai sužinojo, kad kviečiama policija, brolis išėjo iš namų. Susitaikymo protokolą pasirašė, nes taip patarė tyrėja. Brolis jos atsiprašė, jei jis pakeis savo elgesį ji linkusi broliui atleisti.
Be kaltinamojo S. G. prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji N. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-18 apie 19.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Valčiūnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r., neblaivus brolis S. G., virtuvėje, pradėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais vadinti jos motiną D. G.. Ji išgirdo, kad brolis taip kalba, atėjo į virtuvę ir pradėjo užstoti motiną. Motina buvo įpylusi broliui sriubos, kai brolis pradėjo ją kolioti, ji paėmė sriubos pripiltą lėkštę ir pastatė ant spintelės. Kai taip padarė, jos brolis labai supyko, griebė lėkštę, kurioje buvo sriuba ir trenkė į kriauklę. Tada ji paėmė 5 litrų plastmasinį butelį pilną vandens ir metė į ją, ji spėjo pasitraukti ir jis į ją nepataikė. Tada brolis priėjo prie jos ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairės pusės veido ir galvos sritis ne mažiau kaip 4-5 kartus. Ji gindamasi sugriebė nuo spintelės plastmasinį ąsotį ir trenkė pora kartų broliui į galvos sritį. Brolis pamatęs, kad kaktoje yra žaizdos ir jos kraujuoja, apsirengė ir prieš išeidamas užsidėjęs pirštinę trenkė dar kartą į kairės pusės veido sritį. Jos motina pasakė broliui, kad iškvies policiją. Brolis atsakė, kad gali kviesti, kad jam yra vienodai. Tada brolio dukra A. G., gim. 2006 m., jam pasakė, kad kai iškvies policiją, tai jis pabėgs. Tada jos brolis užsipuolė ir savo dukrą, pradėjo ją gąsdinti. B. S. G., (duomenys neskelbtini), Valčiūnų k., Vilniaus r., bute, kuris priklauso jai, gyvena apie 6 mėn., nuolat vartoja alkoholį, perdaug prisigėręs ją terorizuoja, grasina susidoroti, prie savo mažamečių vaikų. Smurtą prieš ją naudoja pirmą kartą, anksčiau grasindavo tiek jai, tiek mamai D. G.. Brolis niekur nedirba, jo žmona I. G. yra išvykusi į užsienį jai palikusi įgaliojimą vaikų A. G., gim. 2007 m., A. G., gim. 2006 m., priežiūrai. Vaikai kartu su ja gyvena Miško g. 14-24, Valčiūnų k., Vilniaus r. (b. l. 29).
Nukentėjusioji N. G. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji lieka prie savo pirminių parodymų. Ji trenkė Sauliui su plastmasiniu indeliu pienui, nes gynė nuo jo smurto prieš ją. Ji iš karto kreipėsi į Lazdynų ligoninę dėl galvos sumušimo, kur padarė galvos tomografiją ir patikrino akių būklę. Po sumušimų buvo atsiradusios mėlynės ir guzai galvoje bei sutrikęs regėjimas. Mėlynės buvo atsiradusios kaktos ir galvos kairės pusės smilkinio srityje bei pakaušio kairėje pusėje ir kairėje ausyje. Ji buvo nuvykusi pas med. ekspertus apžiūrai. B. S. atsiprašė jos ir pasižadėjo nesmurtauti nei morališkai, nei fiziškai ir negerti bei namo pareiti blaiviam, eiti dirbti, bei išlaikyti vaikus ir būstą, kuriame gyvena, ji atleido, jie susitaikė, neturi jam jokių pretenzijų dėl šio įvykio. Prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą jos brolio Sauliaus atžvilgiu jiems susitaikius (b. l. 35).
Liudytoja D. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kokia diena buvo ji neprisimena, kai jos sūnus S. G. grįžo namo stipriai išgėręs. Jis atėjo į virtuvę ir atsisėdęs prie stalo paprašė valgyti. Ji įpylė į lėkštę sriubos ir jam padėjo ant stalo. Jos sūnus S.pradėjo vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, kokiais ji nesakys, nes jai gėda juos kartoti. Tai išgirdusi jos dukra N., priėjo prie savo brolio Sauliaus ir pasakė, kad jeigu jis taip negražiai vadina ją, tai negaus valgyti ir paėmė lėkštę su sriuba ir padėjo ant spintelės. T. S. supykęs paėmė lėkštę su sriuba ir metė į kriauklę, sriuba išsiliejo, o lėkštė liko nesudužusi. Ji tiksliai neprisimena, bet ne mažiau kaip 4-5 kartus sudavė dešinės rankos delnu savo seseriai Nijolei į kairės pusės žandą. T. N. paėmė plastikinį mažą indelį ir juo sudavė vieną kartą S. į žandą, o kurios pusės tai buvo ji neprisimena. Ji atsistojo nuo kėdės ir juos išskyrė S. išstumdama iš virtuvės į buto prieškambarį, o N. liko virtuvėje. N.pasakė, kad kviečia policiją, o S. tada labai greitai išėjo į lauką. Ji neprisimena ar dar kartą S. sudavė N. per veidą kai jie buvo prie buto durų. Ji nori pasakyti, kad mažamečiai vaikai buvo kitame kambaryje, kurio durys buvo uždarytos. Jie žaidė ir nieko nei girdėjo, nei matė. Ji nori pasakyti, kad S. prieš ją rankos nekėlė, tik vadino visokiais necenzūriniais žodžiais (b. l. 54-55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 533/2017(01) nurodyta, kad: 1. N. G. nustatytos kaktos, galvos kairės smilkininės srities, pakaušio kairės pusės, kairės ausies poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-02-18). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. 3. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologin?o vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. 4. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti žalojimo įrankį (įrankius), neužsifiksavo. 5. Nustatyti sužalojimai yra būdingi tiesioginiam trauminiam poveikiui. 6. Tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse sužalojimų jai padarymo metu. Tiriamojo su užpuoliku galėjo būti išsidėstę įvairiai. 7. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. 8. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad tiriamoji dėl nustatytų sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 32-33).
2017-02-18 Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad N. G., gim. 1967 m. paaiškino, kad jos brolis S. G., būdamas neblaivus pradėjo namuose daužyti baldus, indus, trenkė pareiškėjai kumščiu į veidą, pradėjo kabinėtis prie mažamečių vaikų, keikė motiną D. G. necenzūriniais žodžiais bei ją stumdė (b. l. 6-8).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Valčiūnų k., Juodšilių sen., Vilniaus r. Įvykio vietos apžiūros objektas yra buto virtuvė. Į butą patenkama pro pagrindines buto duris. Įėjus į virtuvę dešinėje virtuvės pusėje matomos pastatytos ir pakabintos spintelės, ant pastatytų - sudėti įvairiausi indai. Prie spintelių stovi dujinė viryklė, ant kurios padėtas puodas su keptuve. Šalia dujinės viryklės, ant mažos spintelės pastatytas virdulys. Šalia yra langas su pakabintomis užuolaidomis. Po langu pritvirtintas radiatorius. Šalia radiatoriaus stovi medinis suolas, o šalia jo stovi medinis stalas, ant kurio yra padėti du maži ir vienas didelis padėklas, o ant šio padėta medinė lentelė. Stalo gale pastatytas įrėmintas veidrodis (didelis), o stalo gale sudėti įvairūs daiktai. Virš veidrodžio, ant sienos, pakabintas šventųjų paveikslas (b. l. 20-23).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. G. 2017-02-18, apie 19.20 val., Vilniaus. r. sav., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), būnant namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo seserį N. G., t. y. tyčia ne mažiau kaip 4 kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į kairės pusės veido ir galvos sritis ir padarė kaktos, galvos kairės smilkininės srities, pakaušio kairės pusės, kairės ausies poodines kraujosruvas, tuo sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai N. G.. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. G. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios N. G. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytos D. G. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. G. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Įvertinus tai, kad S. G. savo veiksmais nežymų sveikatos sutrikdymą padarė seseriai, t. y. artimui giminaičiui, jo veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme, remiantis nukentėjusios N. G. parodymais, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. G. parodymai, nustatyta, kad S. G. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė kaltinamajame akte nurodyta nebuvo, kaltinimas šioje dalyje bylą nagrinėjant teisme pakeistas nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakomybe lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepripažįstama tada, kai nustatytas tik prisipažinimas, bet nenustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kaltinamasis pripažinęs savo priešingus teisei veiksmus, dėl jų būtų nuoširdžiai gailėjęsis. Teismas pažymi, kad kaltinamasis, savo priešingus teisei veiksmus, duodamas parodymus bandė pateisinti nepalankiai susiklosčiusiomis gyvenimo aplinkybėmis, sunkia materialine padėtimi, konflikto išprovokavimu kaltino nukentėjusiąją. Jo formalus pasakymas „kaltę pripažįstu ir gailiuosi, kad konflikto nesprendžiau kitomis priemonėmis“ negali būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė
Teismas, skirdamas S. G. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta artimo giminaičio – sesers, kuri rūpinasi ir prižiūri jo nepilnamečius vaikus atžvilgiu. Įvertinama ir tai, kad S. G. padarė nusikalstamą veiką veikdamas tiesiogine tyčia. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad G. G. teistas, teistumas neišnykęs, dirba, turi pareigą išlaikyti du mažamečius vaikus, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant artimą bausmės vidurkiui. BK 48 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis įpareigojimus. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, ir kaltinamojo asmenybę bei siekiant veiksmingesnio civilinio ieškinio patenkinimo įgyvendinimo, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę tikslinga visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti turėti, naudoti (vartoti) įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigoti per tris mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą 88,36 eurų turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį įpareigoti auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (BK 48 straipsnio 7 dalis). Teismo paskirti įpareigojimai padarys teigiamą įtaką S. G. elgesiui.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje (b. l. 74) palinkti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 14 d.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 41), ginčo dėl jo dydžio ir pagrįstumo nėra, todėl jis tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
S. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimu 12 mėnesių, visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti turėti, naudoti (vartoti) įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigoti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą 88,36 eurų turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį įpareigoti auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti S. G. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti turėti, naudoti (vartoti) įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, įpareigoti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą 88,36 eurų turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, bei per visą bausmės atlikimo laikotarpį įpareigoti auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. liepos 12 d. iki 2017 m. liepos 14 d., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. G. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti iš S. G. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 88,36 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.