Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo I. V. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 281str. 1 d. ir nuteistas 5 MGL ( 650 litu ) dydžio bauda.

Iš I. V. priteista A. S. 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimas ir 1000 Lt turetu išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.

Aprašomoji dalis

nustate:

I. V. nuteistas už tai, kad 2007-12-28, apie 08.48 val., P. Ž. g., ties 5-u numeriu pažymetu pastatu, Vilniuje, vairuodamas automobili Peugeot 406, v/n (duomenys neskelbtini) pažeide keliu eismo taisyklu 53, 54, 75 punktu reikalavimus – artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos nepraleido, partrenke ir sužalojo jo važiavimo krypties eismo juosta, perejoje, iš kaires i dešine, vairuotojo atžvilgiu judejusia pesciaja A. S., padarydamas jai kuno sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo posedyje nuteistasis I. V. ir jo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti : I. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima ir sumažinti A. S. priteistos neturtines žalos dydi iki 3000 lt.

Prokuroras, nukentejusioji A. S. ir jos atstovas advokatas A. Abraitis praše nuteistojo I. V. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus m. pirmo apylinkes teismo 2009-03-04 nuosprendis civilinio ieškinio dalyje keistinas ( LR BPK 328 str. 4 p. ).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nuostatas, asmuo, padares baudžiamaji nusižengima, neatsargu arba nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikejimo, prašymas perduoti kaltininka jo atsakomybei pagal laidavima, esant istatyme numatytoms salygoms, o butent : asmuo pirma karta padare nusikalstama veika, visiškai pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika, bent iš dalies atlygino ar pašalino padaryta žala arba isipareigojo ja atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padaryta žala, laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas yra nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padaryma, t.y. už neatsargu nusikaltima, bei, kad buvo gautas nuteistojo žmonos S. V. prašymas atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes, perduodant ji pastarosios atsakomyben pagal laidavima be užstato. Be to, pažymetina ir tai, jog I. V. anksciau neteistas ( b. l. 31), charakterizuojamas teigiamai, pripažino savo kalte ir gailisi del nusikalstamos veikos padarymo. Visos šios aplinkybes rodo, jog nuteistasis formaliai atitinka istatyme numatytas salygas, kurioms esant butu galima svarstyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima klausima. Taciau, kolegija daro išvada, jog nagrinejamu atveju yra netinkamas laiduotojas.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 dalyje pasakyta, jog laiduotoju gali buti kaltininko tevai, artimieji giminaiciai ar kiti teismo pasitikejimo verti asmenys. Asmenimis, vertais teismo pasitikejimo, laikytini pilnameciai, turintys autoriteta nusikalstama veika padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiama itaka. Teismas, priimdamas sprendima del atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio nustatyta tvarka, atsižvelgia i laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobudi ir galimybe daryti teigiama itaka kaltininkui.

Gi nagrinejamoje byloje nera jokiu duomenu apie nuteistojo žmonos S. V. asmenines savybes, duomenu, kurie galetu pagristi, jog S. V. yra verta teismo pasitikejimo. Kita vertus, S. V. yra apelianto sutuoktine, t.y. lygiaverte nuteistojo partnere, su kuria ji sieja šeimyniniai santykiai. Tuo tarpu, laiduotoju turi buti toks asmuo, kuris turi itaka asmeniui, už kuri laiduoja, kuris visuomenine prasme yra aukštesnis už nusikaltusi asmeni ir paprastai toks asmuo, nuo kurio kaltininkas tam tikra prasme yra priklausomas.

Atkreiptinas demesys ir i tai, jog nors apeliantas ir emesi iniciatyvos, kad draudimo bendrove atlygintu nukentejusiajai A. S. dali padarytos neturtines žalos, taciau, asmeniškai pats, nesistenge kompensuoti bent dalies žalos, padarytos nukentejusiajai, gan grubiai pažeidus Keliu eismo taisykles, t.y. partrenkus ir sužalojus A. S. pesciuju perejoje. Todel ir šioje dalyje kyla pagristos abejones, kad apeliantas imsis priemoniu ir geranoriškai atlygins iš jo priteista neturtine žala, juolab, kad pripažistama tik dalis, t. y. ne daugiau nei 3 000 lt iš teismo priteistos neturtines žalos dydžio.

Kita vertus, reikia pažymeti ir tai, jog net ir esant visoms istatyme nurodytoms salygoms, teismas gali atsisakyti atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima, kadangi tai yra tik teismo teise, o ne absoliuti pareiga.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam I. V. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu LR BK 54 str., nepažeide, atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe bei kitas bausmes skyrimui turincias reikšmes aplinkybes.

Kaip matyti iš byloje nustatytu ir aukšciau minetu aplinkybiu, I. V. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai ( b. l. 31, 32, 75 ). Todel, pirmosios teismas nuteistajam pagristai parinko viena iš švelniausiu, istatymo sankcijoje numatytu bausmes rušiu – bauda.

Nustatydamas paskirtos baudos dydi, pirmosios instancijos teismas atsižvelge ne tik i aukšciau paminetas aplinkybes, bet ir i tai, kad apeliantas prisipažino padares nusikalstama veika ir nuoširdžiai gailisi, ka ivertino kaip jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, bei, nenustates atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu, paskyre 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, kuri savo dydžiu artima minimaliai (LR BK 47 str. 3 d. 5 p.). Todel šia, nuteistajam I. V. paskirta bausme vertinti kaip aiškiai per griežta, nera jokio pagrindo.

Taciau, apelianto skundo argumentai, susije su iš jo priteisto civilinio ieškinio dydžiu, iš dalies yra pagristi.

Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje itvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimu asmens sveikatai padaryta neturtine žala atlyginama visais atvejais. Taciau, neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta fizini skausma, kuno sužalojima, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybiu sumažejima ir kt. CK 6.250 str. 2 d. numatyti neturtines žalos dydžio bendrieji nustatymo kriterijai. Taigi, teismas nustatydamas neturtines žalos dydi atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrecioje situacijoje butu užtikrinta protinga priešingu interesu – nukentejusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Kaip matyti iš byloje nustatytu aplinkybiu, I. V. padare nusikaltima, kuris pagal istatyma priskiriamas neatsargiu nusikaltimu kategorijai. Taciau, šis nusikaltimas visgi buvo padarytas šiurkšciai pažeidus Keliu eismo taisykles - automobiliu nukentejusiaja partrenkus pesciuju perejoje, ko pasekoje ji buvo sužalota, t. y. A. S. buvo padaryti kairio kelio sanario išorinio kolateralinio raišcio patempimas, galvos smegenu sumušimas kaireje kaktineje-smilkinyje srityje. Šie nukentejusiajai padaryti sužalojimai kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 13 ). Analogiška išvada padaryta ir atlikus teismo medicinos ekspertize ( b. l. 168 -174 ). Todel pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, tinkamai ivertino ne tik žala padariusio asmens kalte, bet ir viena iš pagrindiniu istatyme numatytu neturtines žalos atlyginimo kriteriju - nukentejusiosios patirtas neigiamas pasekmes, susijusias su jos sveikatos sužalojimu, t. y. fizini skausma, nepatogumus, gyvenimo kokybes bei pilnatves apribojima, bendravimo galimybiu sumažejima, dvasini sukretima ir psichologine trauma, kurios pasekoje, pasak A. S., ji iki šiol jaucia baime eidama per gatve, ir tai, ivertinus ivykio aplinkybes, visiškai suprantama.

Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas pagristai atsižvelge ir i žala padariusio asmens turtine padeti. Nors I. V. yra pensininkas ( b. l. 79 ), taciau dirba ir be pensijos gauna darbo užmokesti, kuri sudaro 916, 30 Lt ( b. l. 76-78, 109 ). Todel jis yra pajegus atlyginti nukentejusiajai priteista neturtine žala, nepatiriant sau sunkiu materialiniu pasekmiu.

Taciau, be pagristai nustatytu ir aukšciau aptartu kriteriju, pirmosios instancijos teismas, nustatinedamas nukentejusiajai priteistinos iš apelianto neturtines žalos dydi, neivertino tai, jog draudimo imone UAB „BTA Draudimas“, nukentejusiajai A. S. sumokejusi 1381,12 lt., t. y. 400 euru, jau atlygino dali jos patirtos neturtines žalos ( b. l. 42, 104 – 106 ).

Kita vertus, kaip matyti iš draudimo imones atstoves paaiškinimu bei teismui pateiktu dokumentu, UAB „BTA Draudimas“ už viena eismo ivyki gali išmoketi iki 500 euru neturtines žalos atlyginima. Todel, ivertinus visas bylos aplinkybes darytina išvada, jog ši draudimo imone nukentejusiajai A. S. turi išmoketi ir likusia dali neturtines žalos atlyginimo, t. y. 100 euru arba 345, 28 lt ( 1 euras = 3,4528 lt. ), o iš nuteistojo priteista 10 000 lt dydžio neturtines žalos suma, atitinkamai sumažinama.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nukentejusiosios A. S. atstovas adv. A. Abraitis pateike 2009-05-04 pinigu priemimo kvita serija LAT Nr. 506729, prašydamas nukentejusiajai priteisti iš apelianto 800 lt, kaip proceso išlaidas, kurias ji patyre sumokedama advokatui už atstovavima Vilniaus apygardos teisme ( b. l. 110 ).

Prašymas tenkintinas iš dalies.

LR BK 106 str. 2 d. numatyta, jog teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi turi teise iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo turetas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmoketi. Taciau atsižvelgdamas i nuteistojo turtine padeti, gali šiu išlaidu ir nepriteisti arba ju dydi sumažinti.

Kolegija ivertinusi I. V. aukšciau aptarta turtine padeti, bei tai, kad pastarajam už nusikalstamos veikos padaryma yra paskirta bauda, tai, kad šis, nukentejusiajai tures atlyginti pakankamai nemaža priteistos neturtines žalos atlyginimo dali ir atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme, mano, jog prašoma priteisti nukentejusiosios turetu proceso išlaidu suma, turi buti sumažinta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 106 str. 2 d.,

nutare:

Vilniaus m. pirmo apylinkes teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendi civilinio ieškinio dalyje pakeisti :

Iš UAB „BTA Draudimas“ priteisti 345,28 lt A. S. neturtines žalos atlyginima.

Iš I. V. priteista neturtines žalos dydi A. S. sumažinti iki 8273,60 lt.

Iš I. V. priteisti 200 litu A. S. turetu išlaidu, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmoketi.