Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1839-288/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-13
Bylos Nr.
1-1839-288/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16113-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1839-288/2022Teisminio proceso Nr.1- 01-1-16113-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.3; 2.1.9; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant D. Č.,dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui,kaltinamajai R. D.,laiduotojui V. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. D., 2022 m. gegužės 8 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „BMW 214D Grand Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. kai alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 ARFM-0377“, patikros Nr. 1541293, nustatytas 1,55 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji R. D. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir labai gailisi dėl įvykio, kadangi buvo išvykusi su dukra, išgėrė degtinės ir apsipyko, todėl nusprendė vykti į namus be dukros.

Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).

Be kaltinamosios R. D. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Liudytoja G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2022 m. gegužės 8 d. dirbo nuo 12 val. iki 23 val., dirbo r. š. ,,1879“ kartu su kolega V. Š.. Policijos priemonių metu (vykdant reidą) bekontakčiu alkotesteriu tikrino asmenų blaivumą. Reidą vykdė (duomenys neskelbtini) esančiu namu. Atsimena, kad apie 21.10 val. sustabdė automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, kaip vėliau paaiškėjo, R. D.. Moterį patikrinus bekontakčiu alkotesteriu ,,Drager 5000“ prietaisas parodė, kad moters iškvėptame ore yra alkoholio. Bendraujant su R. D., iš jos burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus ar ji vartojo alkoholio, moteris sakė, kad alkoholio vartojo prieš 20 valandų. Tuomet 21.13 val. alkotesteriu ,,Alcotest 6810 ARM-0377“ patikrino vairuotojos blaivumą. Alkotesteris parodė – 1,68 promilių girtumą. Moters buvo paprašyta 15 min. nieko nevartoti. Ji visą laiką buvo kartu su ja, todėl tikrai nieko tą laiką nevartojo. Apie 21.30 val. tuo pačiu alkotesteriu dar kartą patikrino jos girtumą. Alkotesteris parodė – 1,55 promilių girtumą. Apie neblaivią vairuotoją buvo informuotas Kauno apskrities VPK budėtojas bei Nusikalstamų veikų registravimo skyrius (1 t., b. l. 47-48).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. D. yra jo sugyventinė. Jie yra sugyventiniai 23 metus, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Su R. sutaria gerai, jie pasikalba, tariasi įvairiais gyvenimiškais klausimais. 2022 m. gegužės 8 d. R. buvo nuvažiavusi pas dukrą. Jis pats buvo namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Apie tai, kad R. vairavo išgėrusi ir ją sustabdė policija, jis žino tik tiek, kiek ji pati pasakojo. R. D. sakė, kad pas dukrą išgėrė alkoholio, susipyko ir nematant dukrai išvažiavo namo, o tada ją sustabdė policija. Automobilis BMW 214D Grand Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R., tačiau šį automobilį jis pirko sau. Kadangi yra neišsiskyręs, automobilį "užrašė" R., kad pirmoji jo žmona skyrybų atveju į jį nepretenduotų. Automobiliu naudojasi abu. R. savo automobilio neturi. Automobilį pirko maždaug prieš 3 metus laiko iš savo asmeninių pinigų. Jį pirko iš UAB (duomenys neskelbtini). Už jį mokėjo 9000 eurų bankiniu pavedimu. Ar turi namuose automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tiksliai nežino, bet bandys surasti. Jei suras, pateiks tyrėjai. Taip pat nori pasakyti, kad R. alkoholiu niekada nepiktnaudžiaudavo. Tai buvo pirmas kartas, kai ji taip pasielgė. Anksčiau to nėra buvę. Ji yra darbšti, atsakinga. R. juo pasitiki, jis ja pasitiki. Tikrai mano, kai jai darys gerą įtaką, kadangi jai jo nuomonė svarbi, ji į tai atsižvelgia. Jis sutinka už ją laiduoti ir prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal laidavimą (b. l. 50-52).

Iš 2022 m. gegužės 8 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022 m. gegužės 8 d. alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 6810 ARFM-0377“, patikros Nr. 1541293, buvo tikrinamas įtariamosios R. D. blaivumas. Pirmu tikrinimu 21.13 val. nustatytas – 1,63 promilių neblaivumas, antru 21.30 val. – 1,55 promilių neblaivumas (b. l. 11-15).

Iš 2022 m. gegužės 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu buvo apžiūrėtas ir paimtas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su automobilio pulteliu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Po apžiūros automobilis nutransportuotas į saugojimo aikštelę, esančią adresu: Kaunas, Technikos g 18 A (b. l. 28-39).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio ,,BMW 214D Grand Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. D. (b. l. 44).

Iš 2019 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 8233, iš kurios matyti, kad automobilį ,,BMW 214D Grand Tourer“, VIN: (duomenys neskelbtini), iš UAB (duomenys neskelbtini) R. D. įsigijo už 9200 eurų (b. l. 54).

Iš AB ,,Swedbank“ išrašo matyti, kad V. Š. iš savo ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė – 9200 eurų į UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą (1 t., b. l. 55).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimai R. D. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai jai nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad R. D. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio kai jai buvo nustatyta – 1,55 promilės etilo alkoholio, t. y., daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamosios kaltę patvirtina kaltinamosios visiškas prisipažinimas, vairavimo faktą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu pareigūno apklausos protokolas, tarnybinis pranešimas, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Taigi, teisiamajame posėdyje nustatyta, kad R. D. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdama neblaivi ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims reikalavimus, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio taikymo motyvai

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu gautas V. Š. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąją R. D. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriame jis nurodė, kad R. D. yra jo sugyventinė su kuria kartu gyvena. Dėl padaryto nusikaltimo sugyventinė nuoširdžiai gailisi, pati save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Jis įsitikinęs, kad taip ir bus, kad gyvenimo draugė laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. V. Š. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) pavėžėju (b. l. 26), neteistas (b. l. 23), neturi galiojančių nuobaudų (b. l. 24-25). Mano, kad yra autoritetas savo sugyventinei ir gali jai daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokuroras neprieštaravo kaltinamosios prašymui atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai, ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamoji R. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), neteista (b. l. 65-66), kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji nebausta administracine tvarka (b. l. 67), neteista (b. l. 65-66). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filialo Aleksoto skyriuje nesilankė (b. l. 62). Respublikiniame priklausomybės centre neregistruota (b. l. 64).

Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

Įvertinus kaltinamosios R. D. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes praeityje neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą, jos požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdyto nusikaltimo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje R. D. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajai bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Be Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog V. Š. – kaltinamosios sugyventinis yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, su kaltinamąja bendrauja visais gyvenimo klausimais, dirbantis, jis gali daryti sugyventinei teigiamą įtaką, juo pasitiki, padeda buityje ir tiki, kad ji ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad V. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sugyventinei ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant V. Š. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamąją atiduotina pagal laidavimą V. Š. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, teismas, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui gali skirti minėtame straipsnyje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo 1 iki 5 metų.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad R. D. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (nustatyta 1,55 promilės), dėl to jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininkės veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Įvertinus pirmiau išdėstytas R. D. padarytos nusikalstamos veikos bei jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo taikymo, t. y. nuo 2022 m. gegužės 11 d., pranešant apie tai VĮ ,,Regitra“ (b. l. 90-93).

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad R. D. jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama transporto priemonę, tai yra vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,55 promilės), todėl transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme ir pripažintina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiuo atveju, R. D. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tokios būklės jis vairavo automobilį „BMW 214D Grand Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. gegužės 8 d., apie 21.10 val. (duomenys neskelbtini), taip jis sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui, todėl įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo ir užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo nusikalstamumui, transporto priemonė – automobilis „BMW 214D Grand Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. Teismas pažymi, kad asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdama įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakinga tik pati.

VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-89), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 90-93), dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 95-98, 102), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. D. vardu registruotam automobiliui „BMW 214D Grand Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 57-58), pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikintinas.

Dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 102), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųstinas VĮ ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant ją V. Š. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. D., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. Š., kad jis gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, 73 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 11 d., pranešti apie tai VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 4 dalies 3 punktu konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „BMW 214D Grand Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės – automobilio „BMW 214D Grand Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. D. vardu registruotam automobiliui „BMW 214D Grand Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

Dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, siųsti VĮ ,,Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė