Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. F. 2020 m. spalio 25 d., 19:50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 promilės), gyvenamojo namo koridoriuje sudavė vieną kartą delnu į dešinę veido pusę savo šeimos nariui - sutuoktinei J. F., po to tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), kieme sudavė delnu vieną kartą į dešinę veido pusę savo šeimos nariui – sutuoktinei J. F., po to tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), kieme esančiame automobilyje „RENAULT SCENIC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė kumščiu vieną kartą į viršutinę lupą, po to stovinčiai prie atidarytų galinių durelių įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus į dešinę šlaunį ir sudavė kumščiu vieną kartą į dešinę veido pusę savo šeimos nariui – sutuoktinei J. F., tuo sukėlė J. F. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. F. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su pareikštu įtarimu susipažino, įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Psichikos centro įskaitoje neįrašytas, priklausomybių neturi, galvos traumų neturėjęs. 2020 m. spalio 25 d., apie 16 val., jo žmona J. nuvežė pas bendradarbį M. B. į (duomenys neskelbtini). Jį paliko, o ji išvažiavo. Jis tuo metu jau buvo vartojęs alkoholio, tačiau nedaug. Su M. vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Kiek galėjo išgerti, tiksliai nepamena, bet gal apie tris butelius degtinės trise, nes dar gėrė M. uošvienė, jos vardo pavardės nežino. Žino, kad po kelių valandų atvažiavo jo žmona J. Ji lyg buvo atėjusi į tą kambarį, kur jie gėrė, tačiau tiksliai nepamena, nes tuo metu jau jautėsi stipriai apsvaigęs. Jis neatsimena, ar jie konfliktavo, jei konfliktavo, tai nežino dėl ko. Jis iš to vakaro atsimena tik, kad gėrė su M., kas toliau vyko, kada išvažiavo, kas vyko kieme ar automobilyje, jis nieko neatsimena. Jis neatsimena, kad būtų sudavęs smūgius savo žmonai J., tačiau, jei ji taip yra nurodžiusi, tai reiškia taip ir buvo. Anksčiau nėra smurtavęs prieš savo žmoną, šiuo metu dėl savo elgesio labai gailisi, atsiprašys žmonos J., sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi yra nedirbantis, tai sutiktų dirbti viešuosius darbus (b. l. 62-65, 72-74).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. F. kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. F. paaiškino, kad 2020 m. spalio 25 d., apie 18:00 val., atvyko pas pažįstamus M. B. ir jo sugyventinę B. A. į namus, (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu jos sutuoktinis šventė pažįstamų bendradarbių gimtadienį, atvyko jo pasiimti ir parsivežti namo. Pasisvečiavusi keletą valandų pas draugus pastebėjo, kad jos sutuoktinis stipriai apgirto ir pradėjo sunkiai orientuotis aplinkoje. Tuomet nusprendė vykti namo ir mėgino vesti A. į automobilį, nes jis savo jėgom sunkiai paėjo. Išėjus į kiemą jis pradėjo agresyviai elgtis, keikė ją necenzūriniais žodžiais, griuvinėjo ant žemės. Pasodinusi sutuoktinį į automobilį, ant galinės sėdynės, pradėjo važiuoti. Tuomet pajuto du smūgius į veidą. Vyras priartėjęs prie jos dešine ranka sudavė vieną kartą į viršutinę lūpą ir vieną kartą į dešinį skruostą, šiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tuomet ji išlipo iš automobilio, matė, kaip vyras rankoje laiko automobilio keltuvą (domkratą), ji iš jo jį atėmė ir numetė šalia automobilio. Ką jis su keltuvu norėjo daryti ji nežino, užsimojęs nebuvo. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Kartu su A. F. gyvena apie penkis metus, šiais metais, liepos mėnesį susituokė. Gyvenant kartu smurtauja ne pirmą kartą, tačiau ankščiau į policiją nesikreipdavo. Namuose augina 5 mažamečius vaikus, iš kurių 3 yra jų su sutuoktiniu A. bendri vaikai: dvynės A. ir V. F., gimusios (duomenys neskelbtini), N. F., gimę (duomenys neskelbtini), V. B., gimusi (duomenys neskelbtini), R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra jos mamos L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), priežiūroje jos namuose (duomenys neskelbtini). Kadangi sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą ir nuolatos turi jo bijoti, taip pat dėl mažamečių vaikų saugumo pageidauja, kad jam būtų taikomi apribojimai ir būtų uždrausta artintis prie jos, vaikų ir jų namų (b. l. 15).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. F. nurodė, kad tvirtina ankstesnės apklausos metu duotus parodymus ir nori juos papildyti, kad 2020 m. spalio 25 d., apie 16 val., savo vyrą A. nuvežė pas M. B. į namus adresu (duomenys neskelbtini), ir ten jį paliko. Apie 18 val. ji atvažiavo jo pasiimti. Jis dar gėrė alkoholį, todėl ji jo laukė. Prieš 20 val. A. jau buvo stipriai apsvaigęs ir nesiorientavo aplinkoje, todėl jį išsivedė į koridorių, norėdama kalbinti važiuoti namo. Jis pradėjo agresyviai elgtis, nes nenorėjo važiuoti namo. Bandant jį išvesti į lauką, jis jai sudavė su delnu vieną kartą į dešinę veido pusę. Išvedus jį į kiemą, prie pavėsinės jis jai dar kartą sudavė su delnu į dešinę veido pusę. Ji jį nusivedė prie automobilio, įsodino ant galinės automobilio sėdynės. Vedant jis priešinosi, muistėsi, nenorėjo važiuoti. Ji buvo blaivi ir įsėdo į vairuotojo vietą, o B. važiavo kartu, ji atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Dar neišvažiavus iš kiemo, A. kumščiu jai trenkė vieną kartą į viršutinę lūpą. B. jis sugriebė už plaukų, tačiau ji sakė, kad pareiškimo nerašys. Ji išlipo iš automobilio, atidarė galines duris, tada jis jai iškart spyrė koja ne mažiau kaip keturis kartus į dešinę šlaunį ir kumščiu sudavė vieną kartą į dešinę veido pusę. Visais suduotais smūgiais jai sukėlė fizinį skausmą. Greitoji medicinos pagalba nebuvo atvažiavusi, nes rimtų sužalojimų nepadarė. Veido dešinė pusė buvo paraudusi, lūpa sutinusi, šiuo metu akivaizdžių sužalojimų nesimato, tik ant dešinės šlaunies matosi mėlynė. Pas ekspertą vykti neketina. Pirmos apklausos metu buvo nurodžiusi tokias pat aplinkybes tik nežino, kodėl pareigūnas ne viską parašė, o ji dėl susijaudinimo ir išgąsčio neperskaičiusi pasirašė protokolą. Kai buvo apklausinėjama, galėjo ir ne viską tiksliai nurodyti. Civilio ieškinio nereikš. Taikytis nepageidauja ir prašo uždrausti jam artintis prie namų. B. galės patvirtinti jos parodymus. Kiti asmenys negalėjo matyti, kaip jai buvo suduoti smūgiai (b. l. 40-43).

Liudytoja B. A. nurodė, kad 2020 m. spalio 25 d. buvo jos draugo M. B. gimtadienis. Žino, kad A. paskambino M. ir pasakė, kad vakare atvažiuos. A. apie 16 val., atvežė jo sugyventinė J., ji pas juos nepasiliko. A. pasirodė neblaivus. Jis buvo kambaryje ir vartojo alkoholinius gėrimus su M. B., šventė gimtadienį. Maždaug po 2 val., apie 18 val., atvažiavo A. sugyventinė J., ji norėjo jį vežtis namo, tačiau jis dar norėjo pabūti. J. laukė jo, ji buvo su ja, atsigėrė kavos. J. pamatė, kad A. jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jau sunkiai orientavosi aplinkoje, painiojo vardus. J. jį bandė išsivesti į kiemą, kad jis truputį atsigautų. Jis sunkiai ėjo, svirduliavo, buvo parvirtęs. Jie kartu išėjo į kiemą prie pavėsinės. Ji išėjo truputį vėliau. Ji nematė suduotų smūgių nei koridoriuje, nei prie pavėsinės, nes išėjo į kiemą keliomis minutėmis vėliau. Kai ji išėjo jie konfliktavo, nes A. nenorėjo važiuoti namo. Ji padėjo J.i įsodinti A. į automobilį ant galinės automobilio sėdynės. Ji jos paprašė, kad važiuotų kartu, nes ji bijojo su juo tokiu važiuoti. J. atsisėdo į vairuotojo vietą, o ji į priekinę keleivio sėdynę. Dar nevažiavo, nes buvo aprasoję automobilio langai ir tuo metu A. sudavė kumščiu J. į veidą vieną kartą. Tada jis jai griebė už plaukų, tačiau dėl to ji niekur nesikreipė ir pareiškimo nerašys, sužalojimų jai nepadarė. J. sakė, kad nueitų į namus pasiimti telefono ir paskambintų bendruoju pagalbos telefonu. Ji nuėjo į namą ir nematė, kas toliau vyko kieme, nematė, ar A. sudavė dar daugiau smūgių J. Ji surinkusi numerį nunešė J.i telefoną ir ji kalbėjo. Kai ji atėjo, A. buvo automobilyje, o J. jį laikė prispaudusi. Jos laukė pareigūnų, kai pareigūnai atvažiavo ir pašvietė J. į veidą matė, kad jai iš lūpos bėgo kraujas, lūpa buvo patinusi. Kitų sužalojimų nepastebėjo. Paskui girdėjo, kaip ji pareigūnams pasakojo, kad A. jai sudavė smūgius koridoriuje, paskui prie pavėsinės ir automobilyje, dar sakė, kad smūgius sudavė ir prie automobilio, turbūt tuo metu, kai buvo nuėjusi telefono. Ji A. tokį agresyvų matė pirmą kartą, išsigando jo tokio elgesio, jis visiškai nesiorientavo aplinkoje. Jos draugas M. nebuvo kieme ir nieko nematė. Kieme pašalinių asmenų nebuvo. Byloje nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 46-49).

2020 m. spalio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nieko nepaimta. Kartu su protokolu pateikta foto lentelė (b. l. 14-31).

2020 m. spalio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusiai J. F. ant lūpos yra patinimas, ant dešinio skruosto – paraudimas, o A. F. nustatytas 2,19 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 32-35).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai: kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad kaltinamasis A. F. 2020 m. spalio 25 d. 19:50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,19 promilės), gyvenamojo namo koridoriuje sudavė vieną kartą delnu į dešinę veido pusę savo šeimos nariui - sutuoktinei J. F., po to tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), kieme sudavė delnu vieną kartą į dešinę veido pusę savo šeimos nariui – sutuoktinei J. F., po to tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), kieme esančiame automobilyje „Renault scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė kumščiu vieną kartą į viršutinę lupą, po to stovinčiai prie atidarytų galinių durelių, įspyrė ne mažiau kaip keturis kartus į dešinę šlaunį ir sudavė kumščiu vieną kartą į dešinę veido pusę savo šeimos nariui - sutuoktinei J. F., tuo sukėlė J. F. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė A. F. skirti 12 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą.

Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Skirdamas A. F. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, neteistas (b. l. 78-79), baustas vieną kartą administracine tvarka (b. l. 81-82), nedirba (b. l. 83-84), registruotas Užimtumo taryboje, kaltinamasis sutiko su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme ir jos dydžiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. F. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. spalio 25 d. 20 val. 20 min. iki 2020 m. spalio 26 d. 14 val. 56 min. (b. l. 54-55, 66-67) – 1 (viena) para, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

A. F. išaiškintina, kad, jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negalės atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbs paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol jis išdirbs paskirtas valandas. Jeigu jis vengs atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspės nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo vengs atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį (smurtas prieš šeimos narį), teismas sprendžia, kad būtina skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į A. F. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 25 d. 20 val. 20 min. iki 2020 m. spalio 26 d. 14 val. 56 min. (1 (viena) para), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti, kad A. F. yra atlikęs šešių valandų viešųjų darbų bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti A. F. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per aštuonis mėnesis nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam A. F. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.