Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus pataisos namų atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus pataisos namų ieškinį atsakovei O. R. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai paaiškino, kad pareiginės algos kintamosios dalies dydis atsakovei buvo ne sumažintas, o nustatytas iš naujo; ne visiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams buvo padidintas koeficientas, tai buvo padaryta tik tiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kuriems padidėjo darbo krūvis, šių darbuotojų darbo funkcijos nebuvo susijusios su korespondencijos tvarkymui, todėl atsakovė nebuvo diskriminuojama.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad buvo padidintas koeficientas Veiklos organizavimo ir Įskaitos skyriaus darbuotojams – šie darbuotojai dirba kitą darbą nei ji; mano, kad buvo diskriminuojama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už darbą nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad nuo 1996 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė dirbo Vilniaus tardymo izoliatoriuje–kalėjime (nuo 2000 m. rugpjūčio 24 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, nuo 2019 m. balanždio 1 d. – VPN) 1996 m. rugpjūčio 6 d. sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) pagrindu (duomenys neskelbtini), jai buvo nustatytas 3,0 koeficientas atlyginimui apskaičiuoti ir 60 procentų priedas už papildomą darbo krūvį, nuo 1999 m. sausio 12 d. tarnybinio atlyginimo koeficientas nustatytas 8,0, nuo 2006 m. spalio 2 d. pareiginės algos koeficientas nustatytas 9,0, nuo 2013 m. lapkričio 1 d. nustatytas pareiginės algos koeficientas 13,0, nuo 2017 m. vasario 1 d. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatytas 4,53 (el. b. apyrašo t. I, l. 18–25, 31), Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. P-38 „Dėl kintamosios dalies nustatymo“ atsakovei buvo nustatytas 35 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydis vieneriems metams (el. b. apyrašo t. I, l. 30), 2020 m. sausio 31 d. atsakovės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 14-410 nurodyta, jog atsakovė metines užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius atliko gerai, bendras atsakovės veiklos vertinimas yra gerai bei pasiūlyta iki kito kasmetinio veiklos vertinimo nustatyti atsakovei 10 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį (el. b. apyrašo t. I, l. 32–35), VPN direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-66 „Dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo O. R.“ atsakovei iki kito kasmetinio vertinimo nustatytas 10 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydis (el. b. apyrašo t. I, l. 36), VPN 2020 m. vasario 17 d. raštu Nr. 14-505 įspėjo atsakovę apie jos užimamos (duomenys neskelbtini) pareigybės ((duomenys neskelbtini)) panaikinimą (el. b. apyrašo t. I, l. 10), VPN direktoriaus 2020 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 4-157 „Dėl darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš darbo“ atsakovė buvo atleista iš darbo nuo 2020 m. kovo 30 d., nukeliant darbo santykių pasibaigimo dieną į 2020 m. balandžio 15 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 37), darbuotoja 2020 m. gegužės 7 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl darbo užmokesčio ir išeitinės išmokos skaičiavimo (el. b. apyrašo t. I, l. 59–60), Darbo ginčų komisija sprendimu pripažino nepagrįstu VPN direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. 4-66 „Dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo O. R.“, įpareigojo VPN perskaičiuoti ir išmokėti darbuotojai darbo užmokestį už 2020 m. vasarį, kovą, balandį ir išeitinę išmoką taikant 30 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį (el. b. apyrašo t. I, l. 38–41).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – Apmokėjimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta).

Apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo pagal darbuotojui nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus.

Apmokėjimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies procentinius dydžius pagal biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemą nustato biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o biudžetinės įstaigos vadovui – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įvertinusi biudžetinės įstaigos vadovo praėjusių metų veiklą.

Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą, tiesioginis vadovas, kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis įvertinęs biudžetinės įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų, o nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų – einamųjų metų mėnesio (mėnesių) veiklą gerai, teikia vertinimo išvadą biudžetinės įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui su siūlymu nustatyti iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo, o nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjams – mėnesiui (mėnesiams) pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 5 procentai pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius.

Apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima motyvuotą sprendimą pritarti arba nepritarti biudžetinės įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl šio straipsnio 10 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimo. Šis sprendimas galioja iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo. Priėmus sprendimą pritarti motyvuotam siūlymui, šis siūlymas įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos ir galioja iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar jos įgalioto asmens siūlymas dėl biudžetinės įstaigos vadovo kasmetinio veiklos vertinimo įgyvendinamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 9 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos ir galioja iki kito biudžetinės įstaigos vadovo kasmetinio veiklos vertinimo.

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovo pareigos: užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 254 (2020 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 7 redakcija) patvirtinto Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 14 punkte nustatyta, kad vadovas/institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo darbuotoją/biudžetinės įstaigos vadovą su veiklos vertinimo išvada supažindina pasirašytinai. Darbuotojui/biudžetinės įstaigos vadovui nesutikus su bent vienu veiklos vertinimo išvados punktu, tai pažymima pasirašant veiklos vertinimo išvadą.

Aukščiau pateikta Aprašo nuostata aiškiai įtvirtina, kad darbuotojui nesutikus su bent vienu veiklos vertinimo išvados punktu, tai pažymima pasirašant veiklos vertinimo išvadą. Nagrinėjamu atveju darbuotoja pasirašė 2020 m. sausio 31 d. veiklos vertinimo išvadą Nr. 14-410, tačiau skiltį, kur ji turėjo teisę parašyti, su kuriais veiklos vertinimo išvados punktais nesutinka, ji paliko tuščią, vadinasi, darbuotoja su visais 2020 m. sausio 31 d. veiklos vertinimo išvados Nr. 14-410 punktais sutiko, tarp kurių ir su 8 punktu, kuriame nurodyta jos veiklą įvertinti gerai ir siūlyti skirti jai 10 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį, kas VPN direktoriaus 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-66 buvo patvirtinta – darbuotojai nuo 2020 m. vasario 1 d. iki kito kasmetinio vertinimo buvo nustatytas 10 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydis. Pastebėtina, kad šis pareiginės algos kintamosios dalies dydis buvo nustatytas nuo 2020 m. vasario 1 d., kadangi iki šios datos galiojo Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo 2019 m. vasario 1 d. įsakymas Nr. P-38, kuriuo darbuotojai nuo 2019 m. vasario 1 d. vieniems metams, t. y. iki 2020 m. sausio 31 d., buvo nustatytas kitas pareiginės algos kintamosios dalies dydis pagal prieš tai buvusių metų jos veiklos vertinimo išvados siūlymus.

Pažymėtina tai, kad sprendimus dėl įstaigos veiklos priima įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas pagal jam suteiktą diskrecijos teisę spręsdamas dėl tiesioginio vadovo rekomendacinio siūlymo įgyvendinimo sprendimą dėl pareiginės algos kintamosios dalies dydžio darbuotojui nustatymo turi priimti atsižvelgęs į darbuotojo veiklos įvertinimą ir įstaigai skirtų lėšų sumą, kadangi jis turi pareigą užtikrinti racionalų ir taupų įstaigos lėšų naudojimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju įstaigos vadovo sprendimas pagal darbuotojos įvertinimą gerai ir turimą įstaigos finansavimą darbuotojai skirti 10 procentų pareiginės algos kintamosios dalies dydį buvo tinkamas, pagrįstas ir racionalus, kai, pastebėtina, su tokiu veiklos vertinimo išvadoje nurodytu pareiginės algos kintamosios dalies dydžiu sutiko pati darbuotoja, kaip kad nustatyta aukščiau.

Pagal VPN darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto VPN direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3-50, 11 punktą, konkreti darbuotojo pareiginės algos pastovioji dalis sulygstama darbo sutartyje (el. b. apyrašo t. I, l. 142–146). Nagrinėjamu atveju, darbuotojos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas buvo nustatytas darbo sutartimi, visą tą laiką (nuo 2017 m. neterminuotai darbuotojai buvo nustatytas 4,53 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (el. b. apyrašo t. I, l. 23)) jis darbuotoją tenkino, šalių susitarimo dėl jo didinimo nebuvo, todėl darbdavė pareigos jį darbuotojai didinti nuo 2020 m. neturėjo.

Nors atsakovė teigė, kad buvo diskriminuojama, nes jai nebuvo padidintas koeficientas, su kuo įstaiga nesutiko, teigdama, kad ji atsakovės nediskriminavo, pastebėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad koeficientas buvo keltas darbuotojams, kurių didėjo darbo krūvis, ir, matyti, tai buvo darbuotojai, kurių darbo funkcijos nebuvo tokios, kokias atliko atsakovė (el. b. apyrašo t. I, l. 43), tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovės eitų pareigų darbo apimtys buvo sumažėjusios (el. b. apyrašo t. I, l. 42). Įstaiga įrodė, kad lygių galimybių principo ji nepažeidė.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad VPN direktorius 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-66 „Dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo O. R.“ skirdamas atsakovei 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį, nepažeidė teisės aktų nuostatų, sprendimą priėmė įvertinęs įstaigos finansines galimybes bei atsakovės vertinimą, jos sutikimą su vertinimu ir siūlymu skirti jai 10 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies kintamąją dalį, darbuotojos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas buvo nustatytas darbo sutartimi, pareigos jį darbuotojai didinti darbdavė neturėjo, darbuotoja nebuvo diskriminuojama, nepažeistas teisingo apmokėjimo už darbą principas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – darbuotojos prašymas, teiktas Darbo ginčų komisijai, atmetamas kaip nepagrįstas; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismo sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Už ieškinio pateikimą ieškovas yra sumokėjęs 75 Eur žyminį mokestį, kuris ieškovui priteisiamas iš atsakovės. Įrodymų apie ieškovo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas nėra. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo Vilniaus pataisos namų ieškinį patenkinti visiškai.

O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą, teiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai darbo byloje Nr. APS-131-10700, atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. DGKS-3737 darbo byloje Nr. APS-131-10700 laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovui Vilniaus pataisos namams (į. k. 188721271) iš atsakovės O. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.