Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-04-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-528-963/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-05
Bylos Nr.
A13.-528-963/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00314-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
D. K.
Nukentėjusysis
M. A. Ž.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A13.-528-963/2019
Proceso Nr. 4-06-3-00314-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.1.; 14.14.; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11.; 21.11.3.
Registro objektas ROIK: 19097612360(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. K.,nukentėjusiajam M. A. Ž.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam ir faktiškai gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2018 m. rugpjūčio 25 d., apie 18.00 val., Neringoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme šovė į šunį su pneumatiniu šautuvu „Gamo, Shadow 100“, šautuvo Nr. 04-1C-224313-03. Šūvio metu šuniui pataikė į priekinės dešinės kojos leteną, šuo priklauso M. A. Ž..

Teismo posėdžio metu D. K. parodė, kad toks įvykis buvo. Pripažino, kad šovė į šunį, bet nesitikėjo, kad pataikys į šunį, mano, kad nepataikė į šunį, nes šuo nesucypė, nesureagavo, nešlubavo nei tą dieną, nei kitą dieną. Šuo toliau lakstė palaidas. Paaiškino, kad tą dieną jis, jo žmona R. K. ir draugas R. S. stovėjo kieme, poilsinėje. Išgirdo, kad kažkur šunys pjaunasi. Po kiek laiko prie jų pribėgo šuo – rotveileris, t. y. M. A. Ž. ir jo draugės šuo. R. S. turėjo savo šunį, kurį pakėlė ant rankų. Atėjo M. A. Ž. draugė. Jie liepė jai pasiimti savo šunis, bet ji nekreipė dėmesio į jų pastabas. M. A. Ž. šuo toliau lakstė. Tada jis nuėjo į garažą, pasiėmė šautuvą ir šovė į šuns pusę. Nenorėjo šuns sužaloti, norėjo tik išgąsdinti. Šuo toliau lakstė. M. A. Ž. draugė pamatė, kad jis šovė į šunį, tada ji nusivedė šunį. Vėliau atbėgo M. A. Ž. ir metė į jį svarmenį. Nurodė, kad jis gynėsi. Mano, kad šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir su antsnukiais. Mano, kad jam yra nepagrįstas kaltinimas dėl šuns sužalojimo, nes jis gynėsi.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis M. A. Ž. parodė, kad jo draugė E. B. išvedė šunis pasivaikščioti. Ji parėjo visa šoke ir pasakė, kad buvo šauta į šunį. Kadangi jis norėjo iškviesti policiją, bet nežinojo, kam ją kviesti, todėl išėjo į lauką pasiaiškinti su D. K., tačiau įvyko muštynės ir atvažiavo policija. pripažino, kad jo šuo kieme buvo be pavadėlio. Nežino, ar vieta buvo vieša ar privati. Paties įvykio jis nematė, nes buvo namuose. Po šūvio jo šuo paršlubavo ant trijų kojų, cypdamas. Pas veterinarą kreipėsi sekančią dieną. Veterinaras suleido nuskausminamųjų, dar kažkokių vaistų, išrašė receptą tepalui, nes buvo žaizdelė. Prieš tai šuo nebuvo susižalojęs. Šuo pradėjo šlubuoti po šio įvykio. Žaizdelė buvo apie pusės centimetro dydžio. Pažymėjo, kad šuo nėra agresyvus, šuo vaikščiojo palaidas, bet dėl to nebuvo nė vieno skundo, nebuvo kreiptasi į policiją iki įvykio. Mano, kad D. K. turi būti nubaustas, nes be priežasties šovė į jo šunį ir jį sužalojo.

Teismo posėdžio metu liudyta E. B. parodė, kad ji išėjo su šunimis, praėjo pro kiemą, sutiko kaimynus, pasisveikino, praėjo su šunimis, ji nuėjo iki skalbyklos, o šunys pasiliko kieme. Išėjusi pamatė, kad visi stovi prie garažo, D. K. buvo su šautuvu, abu jos šunys ramiai stovi. Ji matė kaip D. K. šovė į šunį, šuo gailiai sucypė, o ji ėmė rėkti „Ką tu darai?“. Niekas jai nieko neatsakė, tai ji grįžo namo. Šunys ėjo šalia jos palaidi, nes kieme pašalinių žmonių nebuvo, nors vieta yra vieša. Neatsiminė, kuri letena buvo sužalota, bet tai buvo priekinė letena. Po to vežė šunį pas veterinarą. Šuniui buvo suleisti vaistai. Šuo dar keletą dienų šlubavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. V. parodė, kad iš Nidos buvo atvežtas šuo su šautine žaizda. Pagal pirminę apžiūrą buvo panašu, kad žaizda buvo nuo šūvio. Žaizdelė buvo nedidelė, apie 7 mm. Nurodė, kad šuo atvežtas ne tą pačią dieną, todėl žaizda jau galėjo būti šiek tiek užsitrauksi. Jis suteikė pagalbą ir viskas. Parodė, kad šuniui palpuojant skausminei pojūčiai buvo, šuo šlubavo, letena buvo patinusi. Pažymėjo, kad šuo sužeidimo metu gali nešlubuoti, jis gali tik kitą dieną pradėti šlubuoti, kai prasideda uždegimas.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. K. parodė, kad ji, jos vyras ir R. S. stovėjo su mažu šuniuku, pro šalį ėjo mergina su dviem palaidais šunimis. Jie visi jos gražiai paprašė prisirišti šunis, bet ji nuėjo prie pastato, o šunis paliko lauke. Jie ne pirmą kartą prašė prisirišti šunis. Didysis šuo lindo prie jų šunelio, todėl R. S. šunelį pasiėmė ant rankų. Kad apsiginti, nuvyti šunį, D. K. paėmė ginklą, kad pagąsdinti šunį. Buvo šūvio garsas, bet šuo nesucypė, tik pabėgo. Taip jie apsigynė nuo šio šuns. Kur vyras nukreipė šautuvą, ji negalėjo pasakyti. Po šūvio tas šuo toliau lakstė, nešlubavo.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. parodė, kad išgirdo kieme šuns lojimą, tas šuo jau buvo žinomas, nes su to šuns savininku buvo konfliktai dėl jo nepriežiūros. Apie įvykį parodė, kad išgirdo kieme lojimą, atkreipė į tai dėmesį, netrukus išbėgo šuo, ėmė staigiai artėti prie jų, puolė prie jo šuniuko. Merginos paprašė paimti šunį, bet ji nesureagavo, šuo priartėjo pakankamai agresyviai. Jie visi išsigando. Po to išgirdo „pukšt“, pačio šūvio momento nematė, nes stovėjo nugara į D. K., siekdamas apsaugoti savo šunį. Atsisukęs pamatė, kad D. K. stovi su šautuvu. Tada mergaitė išbėgo ir pasiėmė šunį. Po šūvio tas šuo šoko į šoną ir nubėgo. Kad šuo būtų sužalotas, jis nematė. Vėliau tas šuo vėl buvo atbėgęs. Kitą dieną taip pat nesimatė, kad šuo būtų sužalotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nors D. K. teismo posėdžio metu kaltės dėl šuns sužalojimo nepripažino, pripažino, kad siekdamas apsiginti nuo lakstančio šuns, šovė į šunį, bet nurodė, kad jis nėra tikras, jog pataikė į šunį, nes po šūvio šuo nesucypė, o nubėgo nešlubuodamas, tačiau D. K. kaltę, padarius nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, teismas laiko įrodyta. D. K. kaltę, padarius nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, iš dalies įrodo jo paties parodymai, duoti teismo posėdžio metu apie tai, kad jis šovė į šunį, liudytojo veterinaro R. V. parodymai apie tai, kad jam apžiūrint M. A. Ž. šunį, ant šuns letenos buvo apie 7 mm dydžio apvali žaizda, o 2018-09-12 specialisto išvadoje Nr. 30-(745)-IS1-821, nurodyta, kad šautuvas „Gamo, Shadow 100“, šautuvo Nr. 04-1C-224313-03 skirtas šaudyti 4,5 mm kulkomis (b.l.6-7), taip pat liudytojų R. K. ir E. B. parodymai, kuriais jos nurodė, kad matė kaip D. K. šovė į šunį. D. K. neigia sužalojęs šunį, nes teigia nematęs, kad po šūvio šuo būtų sucypęs ar šlubavęs, nurodo, kad šuo tik nubėgo. Tokias pat aplinkybes parodė ir liudytojai R. K. bei R. S.. Tai, kad šuo po sužalojimo galėjo nešlubuoti teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas veterinaras R. V., kuris paaiškino, kad šuo dėl šoko būsenos galėjo po gauto sužalojimo nešlubuoti, nes jie skausmą pajaučia vėliau, gal net tik kitą dieną, kai žaizdoje prasideda uždegiminiai procesai. Atsižvelgiant į R. V. paaiškinimus, teismas tą aplinkybę, kad po D. K. šūvio šuo nešlubavo, nelaiko pakankamu įrodymu, kad D. K. šaudamas į šunį, jo nesužalojo. Be to, D. K. parodė, kad į šunį šovė nenorėdamas jį sužaloti, bet norėdamas jį tik pagąsdinti, nes tas šuo nuolat lakstė palaidas, be pavadėlio ir kėlė grėsmę aplinkiniams. Bylos medžiaga nustatyta, kad įvykio metu kieme nebuvo daugiau pašalinių žmonių, nebuvo vaikų, nenustatyta, kad tas šuo buvo agresyvus, priešingai tiek M.A. Ž., tiek E. B. nurodė, kad šuo buvo neagresyvus, nepavojingas, todėl D. K. šūvis į šunį siekiant jį pagąsdinti nelaikytinas tinkamu veiksmu. Teismo nuomone, siekdamas pagąsdinti šunį D. K. galėjo šauti į orą, į šoną, kad būtų saugu aplinkiniams, bet ne į šunį. Be teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymų, D. K. kaltė įrodyta ir byloje esančia rašytine medžiaga - administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3-3a), nutarimu pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 5), specialisto išvada (b. l. 6-7), išrašu iš ligos istorijos (b. l. 8), kitais surinktais rašytiniais įrodymais. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad D. K. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 18 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.

D. K. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – dirba, vedęs, turi šeimą, į jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad šios rūšies administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai veiksmingiausia ir tikslingiausiai bus pasiekti D. K. už padarytą nusižengimą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus minimaliam jos dydžiui, numatytam ANK 346 straipsnio 18 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 346 straipsnio 18 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

D. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 19097612360 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė