Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. T. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimo J. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171² straipsnio 2 dalį surašytas už tai, kad jis 12 val., (duomenys neskelbtini), esančio IĮ „(duomenys neskelbtini)“ automobilio „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbule laikė degalų siurblį su apskaitos skaitikliu ir guminėmis žarnomis bei plastikine 1000 litrų talpa, taip pat laikė šešias 200 litrų talpas su skysčiu, turinčiu specifinį dyzelino kvapą, tai yra iš viso 1844,3 litrus naftos produktų, atitinkančių gazolių apibūdinimą – dyzelinas be biodyzelino. Šiais veiksmais J. T. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m gruodžio 27 d įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių (toliau – Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklės) 5, 13, 18 punktų reikalavimus.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimu J. T. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 171² straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 868 Eur bauda su 1844,3 litrų naftos produktų konfiskavimu.

Apeliaciniame skunde J. T. prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, tai yra grąžinti jam konfiskuotą pavojingą atlieką – dyzeliną.

Skundo autorius nurodo, kad po to, kai buvo išnagrinėta administracinė byla ir jam paskirta bauda, kurią jis sumokėjo, jis atidžiai susipažino su minėtu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu ir yra įsitikinęs, kad jam administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis savo veiksmais pažeidė Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo taisyklių 5, 12, 13, 18 ir 20 punktų reikalavimus, tačiau, jo nuomone, tokie teiginiai nepagrįsti. Jo vadovaujama įmonė nevykdo aukščiau paminėtame teisės akte nurodytos veiklos, todėl įmonės veikloje jie neturi vadovautis šiomis taisyklėmis, tai yra jie neįgyja, nelaiko ir nesandėliuoja degalų, o tik atliekas, susidariusias, ardant netinkamas eksploatuoti transporto priemones, tarp jų ir netinkamą dyzeliną. Įmonė neteikia ir degalų išpilstymo ar naftos produktų gabenimo paslaugų, neturi ir dyzelinio kuro, skirto žemės ūkiui. Jų veikla – į kelių eismo įvykius patekusių transporto priemonių ardymas ir dalyvavimas antrinėje automobilių dalių rinkoje, didmeninė variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų prekyba ir dėl to susidariusių atliekų perdavimas atliekų tvarkytojams. Apeliantas pažymi, kad ardant automobilius jų bakuose randama nesunaudoto kuro likučių. Taigi šis kuras yra atlieka, susidaranti išardžius automobilius. Susikaupus didesniam šios medžiagos kiekiui, jis perduodamas pagal pasirašytas sutartis atliekų tvarkytojams perdirbimui. Kad rastas kuras yra atlieka, patvirtina ir bylos medžiagoje esantys muitinės laboratorijos tyrimų protokolai, iš kurių matyti, kad tyrimui pateikti mėginiai yra naftos produktas, atitinkantis gazolių apibūdinimą – dyzelinas be biodyzelino, tačiau jis neatitinka šiam produktui keliamų reikalavimų ir standarto.

Apeliantas pažymi, kad savo veikloje įmonė vadovaujasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 patvirtintomis „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklėmis“ ir kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja pavojingų atliekų tvarkymą. Įmonė vykdo visus šių teisės aktų reikalavimus, o juose nėra reikalavimo registruoti talpas, kuriose laikomos atliekos, susidariusios išardžius netinkamą eksploatuoti transporto priemonę. Apelianto vadovaujama įmonė yra pasirašiusi sutartis dėl atliekų tvarkymo su atliekų tvarkytoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriam yra priduodamos visos atliekos, susidariusios išardžius netinkamas eksploatuoti transporto priemones, tai yra tepalai, plastmasės, elektrolitas, antifrizas, dyzelinas iš automobilių bakų ir kiti skysčiai iš automobilių, kurie nėra tinkami eksploatacijai. Už priduodamas perdirbimui atliekas, tarp jų ir dyzeliną iš išardytų automobilių bakų, pagal sutartį apelianto vadovauja įmonė gauna pajamas. Apskaitos prietaisai prie talpų, kuriuos rado policijos pareigūnai, buvo sumontuoti, kad būtų galima kontroliuoti perduodamo perdirbimui atliekų tvarkytojui dyzelino kiekį. Dėl visų išdėstytų aplinkybių J. T. mano, kad ir konfiskuota pavojinga atlieka – dyzelinas, turi būti grąžinta tam, kad ją būtų galima perduoti perdirbimui ir už tai gauti pajamas.

Atsiliepime į J. T. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus viršininkė, laikinai atliekanti komisariato viršininko funkcijas, D. M. prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

J. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nors J. T. apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas grąžinti skundžiamu nutarimu konfiskuotą daiktą – dyzeliną, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas dėl jo kaltės, pažeidus Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 5, 13, 18 punktų reikalavimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-511/2015). Tuo tarpu šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad šioje byloje teismas, spręsdamas J. T. administracinės atsakomybės klausimą, paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė. Skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d.

nutarimas yra iš esmės nemotyvuotas, jame tik deklaratyviai išvardinti kokie įrodymai patvirtina J. T. kaltę, kiti įrodymai, kurie galimai paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, neanalizuoti ir nevertinti, taip pat visiškai neatskleistas jam inkriminuoto pažeidimo turinys.

J. T. pagal ATPK 171² straipsnio 2 dalį nubaustas už naftos produktų, laikomų kuro talpyklose, apskaitos tvarkos pažeidimą. Taigi minėta administracinio teisės pažeidimo kodekso norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 5, 13, 18 punktai, kurių pažeidimas inkriminuotas J. T., tačiau skundžiamame nutarime visiškai neatskleista šio pažeidimo esmė, tai yra nenurodyta, kokiais apelianto veiksmais šie Įstatymo punktai buvo pažeisti. Tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista J. T. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo esmė, patvirtina ir jo apeliacinio skundo argumentai, kuomet jis teigia, kad kaltę dėl neapskaityto naftos produktų laikymo pirmosios instancijos teisme pripažino dėl nežinojimo, tačiau įsigilinęs į Naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių nuostatas, suprato, kad jo vadovaujamos įmonės vykdomai veiklai minėtos įstatymo nuostatos nėra aktualios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu būdu nepilnai, neišsamiai ir paviršutiniškai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista ir J. T. teisė žinoti, kuo yra kaltinamas administracinio teisės pažeidimo procese, ir tinkamai gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

Pažymėtina, kad pripažįstant J. T. padarius ATPK 171² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, skundžiamame nutarime apsiribota tik formaliu byloje esančių dokumentų išvardinimu, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Tačiau skundžiamame nutarime nieko nepasisakyta dėl J. T. keliamos gynybinės versijos, kad jo vadovaujama IĮ „(duomenys neskelbtini)“ užsiima automobilių transportavimu iš eismo įvykio vietos, senų automobilių ardymu, prekyba. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad ardant automobilius, iš jų kurų bakų išpilamas kuras, tepalai ir kitos atliekos, kurios laikomas talpose, dalis policijos pareigūnų talpose rasto kuro buvo naudojamos traktoriui, o likęs priduodamas atliekamos pagal sudarytą sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nevertino šių argumentų pagrįstumo, neišreikalavo šiuos teiginius galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų (eismo įvykių metu apgadintų automobilių įsigijimo dokumentų, sutarties tarp IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kt.). Teismas taip pat visiškai netyrė J. T. nurodomos aplinkybės, kad dalis rasto kuro – 3 talpos po 200 litrų ir jose buvęs kuras, yra jo asmeninis ir šios aplinkybės nevertino (ir nemotyvavo) taikydamas ATPK 26 straipsnio nuostatas. Visos šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, yra reikšmingos, sprendžiant klausimą, ar buvo pažeisti teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai, susiję su naftos produktų laikymo tvarka, ar tinkamai pritaikytos įstatymo (ATPK) normos.

10. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje nėra surašyto teismo posėdžio protokolo, nors, kaip matyti iš Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tuo buvo pažeisti ATPK 285 straipsnio reikalavimai. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog byloje esantis teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą, nes jame turi būti fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, įrodymų tyrimas, dalyvavusių asmenų paaiškinimų esmė ir kiti svarbūs duomenys. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir ar šie parodymai buvo tinkamai teismo įvertinti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas teismo nutarimas priimtas tinkamai ir išsamiai neišsiaiškinus visų ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių, neužtikrinus konfiskuotino turto savininko teisės į nuosavybės gynimą bei teisingą procesą. Tuo buvo pažeisti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).

Nurodyti proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių skundžiamas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimas yra naikinamas ir J. T. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarimą ir grąžinti J. T. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.