- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 1-22-350/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07374-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kaltinamasis
- A. B.-D., D. D., D. M., S. S.
- Advokatai
- Dalius Povilius
- Kategorijos
- 1.2.6.2.1Prekyba žmonėmis (BK 147 str. 1 d.)
- 1.2.6.2.2Kvalifikuota prekyba žmonėmis (BK 147 str. 2 d.)
- 1.2.9.2Vaiko pirkimas arba pardavimas (BK 157 str.)
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame pirmos instancijos teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. B.-Domžienė, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą Š., (duomenys neskelbtini), gyvenanti Š., (duomenys neskelbtini), nedirbanti, turinti vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) studentė, išsituokusi, teista:
1) 2015 m. kovo 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 307 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuris 2016 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas ir pagal BK 307 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 307 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė atliekant pataisos namuose. 2016 m. balandžio 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2016 m. gegužės 11 d. lygtinai paleista iš pataisos namų neatlikus 1 metų 2 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį;
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą . r. sav., N. sen., N. k., (duomenys neskelbtini), gyvenantis Š., (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, teistas:
1) 1984 m. spalio 2 d. pagal BK 118 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams;
2) 1994 m. birželio 20 d. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 4 metams;
3) 2015 m. balandžio 8 d. pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711(įsigal. 2006 m. liepos 14 d.) redakcija), 307 straipsnio 3 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711(įsigal. 2006 m. liepos 14 d.) redakcija), 300 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2017 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas 2017 m. kovo 16 d. iš pataisos namų, neatlikęs 1 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, 147 straipsnio 2 dalį ir 157 straipsnio 1 dalį;
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini), gyvenanti K., (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „V“ operatore, turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 147 straipsnio 2 dalį;
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą K. r. sav., K. sen., A. mstl., (duomenys neskelbtini), gyvenantis K. r., Š. sen., B. k., (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, teistas:
1) 2011 m. lapkričio 23 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, bausmę atlikęs 2012 m. vasario 10 d.;
2) 2018 m. sausio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, kaltinamas pagal BK 147 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. ir A. B.-D., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. sausio mėn. pirmoje pusėje susitarė daryti labai sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis, verbuoti ir gabenti merginas, tame tarpe ir nepilnametes darbui prostitutėmis Ispanijos Karalystėje, pasinaudojant merginų pažeidžiamumu bei panaudojant apgaulę, siekdami, kad užverbuotos Lietuvos Respublikos pilietės būtų atgabentos į Ispanijos Karalyste ir ten perleistos bei įgytos D. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu „S.“ kontrolėn, tikslu jas įtraukti į prostituciją Ispanijos Karalystėje ir pelnytis iš jų prostitucijos, po ko A. B.-D. susitarė su D. M. dėl merginų verbavimo bei nurodė jai surasti merginų prostitucijos darbui Ispanijoje, o D. M., vykdydama A. B.-D. nurodymą, rinko apie merginas įvairius duomenis – telefonų numerius, gyvenamosios vietos adresus bei informaciją apie jų gyvenimą ir, veikdamos bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 17 d. iki 2015 m. sausio 31 d. verbavo E. V., I. Č., V. V., K. Z., J. L., bei A. B.-D. verbavo nepilnametę A. V., o būtent:
D. M., sužinojusi E. V. telefono numerį, jį perdavė A. B.-D., kuri 2015 m. sausio 18 d. 13.53 val. parašė E. V. SMS žinutę dėl susitikimo, tačiau jai neatrašius ir tokiu būdu nepavykus su ja susisiekti, tą pačią dieną A. B.-D. ir D. M., ieškodamos E. V., nuvyko iki jos namų, esančių K., (duomenys neskelbtini), kur susitiko E. V. ir, pasinaudodamos jos pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka bei A. B.-D. pokalbio metu panaudojus apgaulę - nenurodžius jai tikrojo vykimo į užsienio valstybę tikslo ir darbo pobūdžio, melagingai nurodžius kitą vykimo šalį, t. y. Italiją, žadant gerai apmokamą darbą, apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą, bendrai įkalbinėjo ją vykti į Italiją, tokiu būdu siekdamos palenkti E. V. valią, tikslu ją nugabenti į Ispanijos Karalystę jos išnaudojimui šioje šalyje prostitucijai.
Tęsiant nusikalstamą veiką D. M. sužinojo I. Č. telefono numerį ir jį perdavė A. B.-D., kuri, tęsdama nusikalstamą veiką, nuo 2015 m. sausio 17 d. 14:58 val. iki 2015 m. sausio 21 d. 11:40 val. telefoninių pokalbių metu bendravo su I. Č. ir susitarė dėl susitikimo, po ko D. M. ir A. B.-D. derino vykimo bei bendravimo su I. Č. aplinkybes bei sutarė, kad pas I. Č. vyks viena A. B.-D., kuri nuvykusi iki I. Č. namų, esančių K., (duomenys neskelbtini), ten susitiko I. Č. bei, pasinaudodama jos pažeidžiamumu - socialinių įgūdžių stoka, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimu, impulsyviu tipu, psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu bei panaudodama apgaulę - nenurodydama jai tikrojo vykimo į užsienio valstybę tikslo ir tikro darbo pobūdžio, nurodydama kitą vykimo šalį, t. y. Italiją, žadėdama gerai apmokamą darbą, apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą, įkalbinėjo ją vykti į Italiją, tokiu būdu siekė palenkti I. Č. valią, tikslu ją nugabenti į Ispanijos Karalystę jos išnaudojimui šioje šalyje prostitucijai.
Tęsiant nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 17 d. D. M. A. B.-D. nurodė prie alaus baro, esančio K., buvusią V. V. bei informavo, kad ši mergina turi psichinę negalią ir jai atimtos motinystės teisės, kuri, pasinaudodama jos pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka, nustatyta paranoidine šizofrenija ir lengvu protiniu atsilikimu bei panaudojusi apgaulę - nurodžiusi kitą vykimo šalį, t. y. Italiją bei kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, žadėdama apgyvendinimą, materialinį aprūpinimą bei jei nepatiks prostitutės darbas, žadėdama auklės ar valytojos darbą, 2015 m. sausio 17 d. ir 2015 m. sausio 18 d. vykusių susitikimų pokalbių metu bei 2015 m. sausio 17 d., 2015 m. sausio 18 d. ir 2015 m. sausio 31 d. rašytų SMS žinučių V. V. į jos naudotus telefono numerius metu įkalbinėjo ją vykti į Italiją dirbti prostitute, tokiu būdu siekė palenkti V. V. valią, tikslu ją nugabenti į Ispanijos Karalystę jos išnaudojimui šioje šalyje prostitucijai.
Tęsiant nusikalstamą veiką, 2015 metų sausio mėnesį, laikotarpiu tarp 17 ir 20 d., tiksliai nenustatytą dieną, D. M., vykdama automobiliu kartu su A. B.-D., ir ties K. rajono savivaldybės viešąja biblioteka, esančia K., (duomenys neskelbtini), pastebėjusi K. Z., ją kaip laisvo elgesio merginą nurodė A. B.-D., kuri iš karto K. Z. užkalbino, bei šio susitikimo metu ir 2015 m. sausio 22 d., 2015 m. sausio 27 d. ir 2015 m. sausio 31 d. rašytomis SMS žinutėmis, pasinaudodama K. Z. pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi, įkalbinėjo ją vykti į Ispaniją panaudodama apgaulę - nenurodydama tikrojo vykimo į užsienio valstybę tikslo ir darbo pobūdžio, žadėdama gerai apmokamą auklės ar namų tvarkytojos darbą, apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą, siekė palenkti K. Z. valią, tikslu ją nugabenti į Ispanijos Karalystę jos išnaudojimui šioje šalyje prostitucijai.
Tęsdama nusikalstamą veiką A. B.-D. 2015 m. sausio 22 d. prie mokyklos, esančios J. kaime, K. rajone susitiko su A. V., gim. (duomenys neskelbtini), žinodama, kad ši yra nepilnametė, ir tada įvykusio pokalbio metu bei 2015 m. sausio 22 d. ir 2015 m. sausio 31 d. rašytomis SMS žinutėmis, įkalbinėjo ją vykti į Italiją, melagingai žadėdama gerai apmokamą manekenės darbą, apgyvendinimą bei materialinį aprūpinimą, nenurodydama tikrojo vykimo į užsienio valstybę tikslo ir darbo pobūdžio, tokiu būdu siekdama A. V. nugabenti į Ispanijos Karalystę jos išnaudojimui šioje šalyje prostitucijai.
Tęsiant nusikalstamą veiką D. M. 2015 m. sausio 27 d. sužinojo J. L. telefono numerį, ir, paskambinusi jai, susitarė susitikti bei šią informaciją perdavė A. B.–D. ir tą pačią dieną kartu su A. B.-D. nuvyko prie S. (duomenys neskelbtini) bažnyčios, esančios A. raj., S., (duomenys neskelbtini), kur, pasinaudojusios J. L. pažeidžiamumu-nepakankama socialine branda, socialinių įgūdžių stoka, sunkia materialine padėtimi bei A. B.–D. šio susitikimo metu ir 2015 m. sausio 27 d., 2015 m. sausio 28 d. bei 2015 m. sausio 31 d. rašytomis SMS žinutėmis panaudojus apgaulę – nurodžius kitą vykimo šalį, t. y. Italiją bei melagingai nurodžius, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, žadant apgyvendinimą, materialinį aprūpinimą bei, jei nepatiks prostitutės darbas, melagingai žadant darbą fabrike, sandėlyje, kavinėje bei auklės darbą, siekė palenkti J. L. valią, tikslu ją nugabenti į Ispanijos Karalystę jos išnaudojimui šioje šalyje prostitucijai.
Be to, D. D. ir A. B.-D., tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje su S. S., turėdami tikslą daryti labai sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis, A. B.-D. ir S. S. siekdami, kad I. S. būtų išnaudojama prostitucijai Ispanijos Karalystėje ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, ją verbavo bei S. S. laikė nelaisvėje, D. D. turint tikslą įgyti I. S., o būtent:
2015 m. vasario 3 d. apie 01.00 val. S. S. iš U. miesto parsigabenus I. S. į savo namus, esančius K. raj., B. km., (duomenys neskelbtini), kur 2015 m. vasario 3 d. apie 7 val., pasinaudodamas I. S. pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, nepakankama socialine branda, socialinių įgūdžių stoka, pasiūlė jai vykti į neįvardintą užsienio šalį dirbti prostitute, po to jis 7.33 val. SMS žinute informavo A. B.-D. apie jo namuose esančią I. S.. A. B.-D. apie tai 2015 m. vasario 3 d. 07.38 val. paskambinusi telefonu pranešė D. D. ir pasiūlė jam nuvykti pas S. S.. D. D. vienas atsisakė ten vykti bei nurodė I. S. kalbinti pačiai A. B.-D.. Po to, 10.33 val. A. B.-D. paskambino telefonu S. S. ir nurodė I. S. laikyti iki jos atvykimo ir S. S. šį nurodymą, siekdamas I. S. perleisti A. B.-D. bei D. D. žinion, įvykdė. 2015 m. vasario 3 d., apie 16.50 val. A. B.-D. ir D. D. atvyko pas S. S., kur D. D. nurodymu A. B.-D., pasinaudodama I. S. pažeidžiamumu - sunkia materialine padėtimi, nepakankama socialine branda, socialinių įgūdžių stoka, bei panaudodama apgaulę - melagingai nurodydama, kad iš prostitucijos galima užsidirbti daug pinigų, žadėdama jai gerą gyvenimą bei materialinį aprūpinimą, įkalbinėjo ją vykti į užsienį dirbti prostitute. Po to A. B.-D. nurodė S. S. I. S. toliau laikyti savo gyvenamojoje vietoje, kur S. S. I. S. laikė nelaisvėje iki 2015 m. vasario 3 d. 22.30 val., kol ją išlaisvino policijos pareigūnai.
Kaltinamoji A. B.-D. kalta prisipažino. Parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį jos tuometinis sugyventinis D. D. slėpdamasis nuo teismo buvo išvykęs į Ispaniją pas pažįstamą, vadinamą „S.“. Bendraujant telefonu D. D. pasakojo, kad „S.“ turi legalų viešnamį, nurodė jai rasti merginų darbui jame. Pati tuo metu dirbo administratore UAB „A.“, gaudavo atlyginimą - 1000-2000 Lt. Kadangi D. D. Ispanijoje išlaikė jo draugai, norėdama pagerinti jo gyvenimą ir žinodama, kad prostitucija Ispanijoje legali, D. D. nurodymu sutiko ieškoti laisvo elgesio merginų, kurios sutiktų važiuoti dirbti į užsienį. Ieškojo ne socialiai, o moraliai pažeidžiamų merginų, nes D. D. nurodymu turėjo suvilioti jas žadamu geru uždarbiu, kurio dabar nebepamena ir žadėti, kad jos turės pasirinkimo laisvę dirbti tą darbą ar ne. Merginas ėmė rinktis, atsižvelgdama į pagrindinį kriterijų – jų laisvą elgesį, žemesnę moralę, apie materialinę jų gerovę nieko nežinojo, tačiau kai kurioms siūlė rūbų, kosmetikos. Tam, kad jas būtų lengviau įkalbėti dirbti prostitutėmis, pradžioje nurodydavo kitą darbą, tuo labiau, kad D. D. draugas Ispanijoje turėjo 4 ar 5 vaikus, kuriems tikrai reikėjo auklės. D. D. nurodymu sakė, kad dirbti reikės ne Ispanijoje, o Italijoje, taip tikėdamiesi nuslėpti D. D. buvimo vietą, nes K. visi žinojo, kad ji yra D. D. sugyventinė. Tikslią šalį merginoms būtų nurodžiusi tik prieš pat išvykstant, įvardindama šalį tikslo apgauti merginų neturėjo. Turėjo tikslą užverbuoti tik kelias merginas, kad kartu su jomis galėtų automobiliu nuvykti į Ispaniją pas D. D.. Apie visus savo veiksmus verbuojant merginas D. D. informuodavo telefonu arba Skype, jis skatino ją ieškoti merginų sakydamas, kad jam nuo to bus geriau ir pyko, kad jai (A. B.-D.) nesiseka atrasti merginų. Apie jos pokalbius su D. D. žinojo jos vaikystės draugė D. M. ir S., nes su D. D. kalbėjo prie jų. D. M. prie šios jos veiklos nėra prisidėjusi, ji D. M. tik yra teiravosi, ar ši nepažįsta laisvo elgesio merginų, dėl to kelias D. M. jai nurodė, gal du kartus yra palydėjusi pas jas ir stovėjusi šalia, kol ji bendravo, tačiau į pokalbius nesikišo. Su D. M. jokios kalbos apie atlygį už tai nebuvo, D. M. padėjo jai kaip draugei. D. M. yra siūliusi dirbti važiuoti į Ispaniją aukle, dirbti prostitute nesiūlė, nes ji nebuvo laisvo elgesio mergina.
Taip D. M. jai nurodė E. V., kartu važiavo pas ją, prieš tai parašę žinutę, kalbėjosi prie E. V. namų. Siūlė jai dirbti prostitute, ar kalbėjo apie atlygį, nepamena, E. V. nesakė, kad nevyks, tačiau vėliau ji į skambučius nebeatsiliepė ir bendravimas nutrūko.
I. Č. pažinojo per D. D.. Nežinojo, ar ji laisvo elgesio, bet susitikus pasiūlė prostitutės darbą ir ji sutiko važiuoti tik klausė, ar nebus skriaudžiama. Tuo metu I. Č. buvo neblaivi, klausinėjo, kada reikės vykti, skambinėjo visą naktį, tačiau ryte persigalvojo ir pasakė, kad nebevyks, todėl jų bendravimas nutrūko. Nepamena, kad su ja būtų kalbėjusios apie darbą bare, jokio kito darbo jai nesiūlė.
V. V. pažinojo iš matymo, nes augo viename kaime, žinojo, kad ji keliais metais jaunesnė ir, kad yra laisvo elgesio. Sutiko ją alubaryje girtą, davė jai savo telefono numerį ir bendraujant žinutėmis siūlė prostitutės darbą. Galbūt buvo užsiminusi ir apie kitokio pobūdžio darbą, tiksliai nepamena. Nežinojo, kad jai kažkas negerai su psichika, tik žino, kad bendravimo žinutėmis metu ji buvo paguldyta į ligoninę, kaip ji nurodė, dėl streso. Kas sukėlė stresą nežino, tačiau nemano, kad jų bendravimo turinys, nes jokio spaudimo jai nedarė. Pokalbių metu V. V. sakė, kad neturi asmens dokumento, todėl žadėjo nuvežti ją pasidaryti dokumento.
Su K. Z. ją supažindino D. M., apsikeitė telefonais, po ko jai taip pat siūlė darbą užsienyje. Vėliau K. Z. pasakė, kad neranda kas pabūtų su jos vaikais ir darbo atsisakė, daugiau su ja nebebendravo. K. Z. galėjo užsiminti apie auklės darbą, nurodė ir prostitutės darbą, kitų darbų nesiūlė. Nepamena, kaip D. M. jai apibūdino K. Z..
A. V. taip pat kalbino važiuoti į užsienį, bet vėliau sužinojo, kad ji nepilnametė ir darbo nebesiūlė. Žinojo, kad jos tėvai nors ir išgeriantys, bet dukros atžvilgiu buvo griežti.
Su J. L. ją supažindino D. M., abi vyko pas ją ir sėdėdamos automobilyje šnekėjo dėl prostitutės darbą. Galėjo siūlyti ir auklės darbą. J. L. buvo susidomėjusi darbu, sakė, kad gali vykti nors ir iš karto, vėliau nusprendė pasitarti su draugu, tačiau kitą dieną skambinant nebeatsiliepė. Dėl to D. M. rašė žinutę, kad nereikėjo jos paleisti iš automobilio. Jos socialinio statuso nežinojo. Galimybių įdarbinti merginų fabrike ar dar kur nors neturėjo.
S. S. pažįsta, nes kartu užaugo. Susitikus buvo jam užsiminusi, kad ieško merginų, tačiau padėti jų ieškoti neprašė ir jokio atlygio už tai, kad jis pasidalins informacija apie laisvo elgesio merginas, nesiūlė. Vienu metu iš jo gavo žinutę, kad pas jį yra laisvo elgesio mergina, kuri norėtų važiuoti dirbti, todėl atrašė jam, kad netrukus užsuks pas jį, galėjo prašyti ir užlaikyti tą merginą. Tuo metu iš Ispanijos trumpam buvo grįžęs D. D., todėl su juo nuvyko pas S., kur sutiko I. S.. Ji pasakojo, kad yra iš vaikų namų, pasiūlė jai prostitutės darbą, bet konkrečiai nieko nesiūlė, nes I. S. buvo girta, nusprendė su ja pakalbėti kitą dieną. Tuo metu jų pokalbį girdėjo S. S., jo motina ir D. D., kuris irgi kalbėjosi su I. S.. Apie jokį asmens dokumentą su ja nekalbėjo ir prie radiatoriaus jos pririšę nebuvo, nes pas S. S. jų net nėra. Grįžus namo netrukus atvyko policijos pareigūnai ir ją su D. D. suėmė nurodant, kad jie kaltinami pagal BK 147 straipsnį. Jei D. D. nebūtų sulaikę, jis būtų išvykęs į Ispaniją, nes slapstėsi ir stengėsi niekam nesirodyti. Pati pas D. D. Ispanijoje nėra buvusi. Nepamena, ar S. S. jai rašė apie kitas merginas.
Nežino, kodėl merginos duodamos apie ją parodymus meluoja. Pažįsta A. M. ir žino, kad jos aplinkoje Panevėžyje daug merginų, dirbančių prostitutėmis, todėl jai rašė, kad reikia merginų ir, kad atsilygins, turėdama galvoje, kad atsilygins paslauga už paslaugą.
Pripažįsta visus faktus, nurodytus kaltinime, tačiau nesutinka, kad merginoms darė spaudimą ir mano, kad jos veiksmai nebuvo nusikalstami, nes jokių savanaudiškų tikslų neturėjo. Kadangi merginoms jokio psichologinio poveikio nedarė, nesutinka su jų pareikštais ieškiniais. Šiuo metu su D. D. išsituokusi, augina 2,5 metų dukrą, baigė mokslus, ieškosi darbo, pragyvena iš socialinių pašalpų.
Kaltinamasis D. D. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2015 metais buvo nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje. Iki tol, kol byla buvo nagrinėjama, važinėjo po Italiją, Ispaniją, Vokietiją, neoficialiai pirkdavo automobilius pardavimui Lietuvoje. Ispanijoje gyvena jo draugas S., kuris turi valymo firmą. Būdamas Ispanijoje, visada pas jį užsukdavo. S. žmona turėjo viešnamį, todėl S. padėdavo žmonai ten apgyvendinti merginas. Nuo 2015 m. sausio 17 d. buvo išvykęs iš Lietuvos pirkti automobilių. Tuo metu A. buvo nėščia, planavo atvykti pas jį į Ispaniją. Jis nenorėjo, kad ji vyktų viena, todėl siūlė pasiimti draugę, kuriai būtų radę valytojos ar auklės darbą S. firmoje. A. draugės nerado, todėl į Lietuvą atvyko jis. Tuo laikotarpiu yra kalbėjęs su S. telefonu apie apgyvendinimą, nes ieškojo kambario, kur atvykusi galėtų gyventi A.. Apie prostituciją su S. nėra kalbėjęs, todėl pokalbių turinio apie merginas paaiškinti negali. Žino, kad A. buvo susitarusi su jo pussesere I. Č., siūlė jai kartu važiuoti į Ispaniją, dėl to jis buvo apsidžiaugęs, nes I. Č. linksmas žmogus, tik kartais mėgdavo išgerti, išgėrusi pamiršdavo vaikus, reikėdavo jos ieškoti. Pats su I. Č. dėl vykimo į Ispaniją nėra kalbėjęs. A. buvo sakiusi, kad buvo radusi kitų draugių, norėjusių kartu važiuoti, bet vėliau jos vykti atsisakė. Netiesa, kad A. jo prašymu ieškojo merginų darbui prostitutėmis, jai pačiai to daryti irgi nebūtų leidęs. Kai buvo sulaikytas, į Lietuvą iš Ispanijos buvo grįžęs prieš dvi dienas. Lietuvoje su A. važiavo pas S. S., kur be jo buvo kažkokia girta mergina. Jis su S. S. virtuvėje gėrė alų, kur buvo A., nematė. Su ten buvusia mergina apie jokį darbą prostitute nekalbėjo ir negirdėjo, kad kas kitas būtų su ja apie tai kalbėjęs. Kodėl A. sako kitaip, nežino. Jokios D. iki teismo nepažinojo ir nėra matęs. Teismo posėdžio metu pacituotų jo pokalbių turinio su A. nepamena.
Kaltinamoji D. M. kalta prisipažino. Parodė, kad A. jos vaikystės draugė. D. D. nepažinojo, tik yra girdėjusi A. kalbant su juo telefonu ir girdėjo, kad pokalbių metu jie pykdavosi. Bendraujant A. jai sakė, kad važiuoja pas D. D. į Ispaniją, pasakojo, kad ten yra legalus viešnamis ir klausė, gal ji žino laisvo elgesio merginų. Pažinojo tokių, todėl nurodė jas A. be jokio atlygio, iš draugiškumo. Pirmą galėjo įvardinti E. V.. Asmeniškai jos nepažinojo, tik girdėjo, kad ji dalyvauja visuose vakarėliuose. Sužinojo iš draugų kur ji gyvena, važiavo pas ją kartu su A.. Buvo išlipusi iš automobilio, kol A. su ja bendravo ir jų pokalbio negirdėjo. Daugiau su ja susitikusi nebuvo. Iš pusseserės J. Č. buvo gavusi I. Č. numerį ir davė jį A., nes žinojo, kad ji laisvo elgesio, nors asmeniškai jos nežinojo. Jų pokalbyje su A. nedalyvavo, tik A. pasakojo, kad I. Č. buvo susidomėjusi siūlomu darbu, nors buvo girta.
V. V. žinojo, nes mokėsi vienoje mokykloje. Vėliau girdėjo, kad ji laisvo elgesio, daug geria ir turi protinę negalią. Pasakė A., kad V. V. palaido elgesio. Pamatė ją einančią į barą, todėl su A. nusekė iš paskos, matė, kad ji sėdi vyrų apsuptyje. Pasikvietė pakalbėti į lauką, jos ir A. pokalbį girdėjo. A. V. V. pasiūlė prostitutės darbą Ispanijoje, sakė, kad darbas legalus. V. V. su pasiūlymu sutiko, nes norėjo puoštis, tuo metu buvo prastai apsirengusi, tik sakė, kad neturi paso. Ar buvo kalba apie atlygį, nepamena. Vėliau sužinojo, kad V. V. važiuoti nebegali, guli psichiatrinėje ligoninėje, kaip žino dėl to, kad išsigando namuose sprogusios krosnies.
K. Z. A. parodė netikėtai ją pamačiusi einančią mieste. K. Z. žinojo kaip laisvo elgesio merginą. Sustojo prie jos, A. išlipo pakalbėti, o ji liko automobilyje, pokalbio negirdėjo. Grįžusi A. pasakė, kad K. Z. atsisakė, nes neturės kur palikti savo vaikų.
Su J. L. taip pat mokėsi mokykloje ir žinojo ją kaip palaido elgesio merginą. Nepamena, kas davė jos telefono numerį, bet jį perdavė A.. Pabendravusi su J. L. telefonu, A. važiavo pas ją į namus, ji vyko kartu. Girdėjo, kad kaip ir visoms, J. L. siūlė prostitutės darbą Italijoje. J. L. neatsisakė, norėjo pabandyti, tik klausė, kas bus, jei jai nepatiks, į ką A. atsakė, kad tuomet galės dirbti aukle, arba grįžti atgal, žadėjo, kad dirbdama galės gražiai rengtis. Kaip nutrūko A. bendravimas su J. L., nežino. Ar buvo kalbama apie atlyginimą, nepamena.
A. jai pačiai prostitutės darbo nesiūlė, tik užsiminė, kad galbūt reikėtų auklės kažkokiai šeimai, tačiau šis pasiūlymas nebuvo konkretus. Žino, kad A. merginoms siūlė vykti į Italiją dirbti prostitutėmis, norėdama nuslėpti D. D. buvimo vietą, tuo tarpu jai minėjo Ispaniją. Tuo metu yra girdėjusi A. kalbant su D. D. Skype ir šis skatino A. ieškoti merginų, jas įkalbinėti darbui viešnamyje, kur A. jas turėjo atvežti automobiliu. Kai A. nurodinėjo merginas, neatrodė, kad daro kažką negerai, tikėjo, kad tai legalu, tik po sulaikymo suprato, kad A. ja naudojosi, nes turbūt žinojo, kad tuo metu jos finansinė padėtis buvo bloga, dėl ko ji būtų sutikusi su A. pasiūlymu važiuoti dirbti aukle. A. jai detaliai aiškino, kad vėl užsiims sena veikla ir ieškos merginų prostitučių darbui Ispanijoje, bet ji (D. M.) galvojo, kad ten tas darbas legalus, nes taip aiškino A., todėl sutiko nurodyti žinomas laisvo elgesio merginas.
Kaltinamasis S. S. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad leisdamas laiką su A. V. ir V. M. Utenoje, susipažino su I. S. ir visi, išskyrus vairuotoją, automobilyje gėrė alkoholį. I. S. jam patiko, todėl parsivežė ją į namus tolimesniam bendravimui, kur abu toliau girtavo, po to mylėjosi abipusiu sutarimu. Kalbantis I. S. sakė, kad Lietuvoje nieko gero, nėra pajamų, todėl jis, prisiminęs, kad A. B. ieško merginos prostitutės darbui, pasiūlė jai vykti į užsienį. I. S. sutiko, gal dėl to, kad buvo girta. Ar su ja kalbėjo apie užmokestį, nepamena. Konkrečių aplinkybių apie darbo sąlygas jis nežinojo. Apie jų pokalbį apie 7 val. ryte parašė žinutę A. B.. I. S. pas jį prabuvo apie parą laiko, prievarta jos nelaikė, kad nori vykti namo ji nesakė, kitame kambaryje buvo jo šeimos nariai. Dienos metu I. S. persigalvojo dėl vykimo dirbti prostitute, apie ką jis parašė A. B., kuri liepė merginą užlaikyti. Prievarta jis to nedarė, mergina buvo savo noru, niekur pririšęs jos nebuvo. I. S. telefonas besisvečiuojant pas jį išsikrovė, todėl padėjo jį į spintelę, baterijos neišėmė. Kodėl atvykus pareigūnams telefonas buvo išardytas, nežino. Apie 17 val. į namus atvyko A. B. su D. D. ir A. B. kalbėjosi su I. S. lauke, jų pokalbio negirdėjo, nes jis su D. D. virtuvėje gėrė alų, po ko A. B. su D. D. išvažiavo. Kitą rytą I. S. autobusu būtų išvykusi į Uteną, būtų davęs jai pinigų bilietui, bet atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė įtariant verbavimu. Inga buvo vienintelė mergina, kuriai siūlė važiuoti dirbti prostitute. Jokio atlygio už tai, kad nurodys tokią merginą, A. jam nežadėjo. Kodėl po sulaikymo sakė apie žadėtą atlygį, paaiškinti negali, bet tų parodymų netvirtina, matomai tuo metu buvo neišsiblaivęs.
Liudytoja E. V. parodė, kad 2014 metų vasarą pas ją netikėtai atvažiavo G. K., D. M. ir A. B.. G. K. į vidų nėjo, bendravo su A., kuri jai siūlė darbą Italijoje, žadėjo gerą atlyginimą. Konkretaus darbo ir jo sąlygų nepatikslino. Ji atsakė, kad turi mažą vaiką, tačiau A. B.-D. pasakė, kad vaikas netrukdys darbui, nes darbo metu jį prižiūrės D. M.. Minėjo, kad darbą jai siūlo todėl, kad ji neturi pajamų, žino, kad ji susipykusi su draugu. Šias aplinkybes ji galėjo sužinoti iš G. K., nes iš tiesų ji tuo metu neturėjo pajamų, gyveno iš socialinių pašalpų, buvo 9 klasių išsilavinimo, praeityje dirbusi valytoja. A. B. ir D. M. liepė niekam nesakyti apie jų pasiūlymą, ji žadėjo pagalvoti. Įtarė, kad jai siūlė dirbti prostitute, todėl į vėlesnius skambučius ir žinutes neatsiliepė, o joms atvykus slėpėsi.
Pagarsinus E. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji patikslino, kad tyrimo metu visas įvykio aplinkybes atsiminė geriau ir paaiškino, kad A. B.-D.ir D. M. buvo atvykusios pas ją 2015 m. sausio mėnesį (3 t., b. l. 81-83).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą K. rajono savivaldybėje, šeima yra socialiai remtina, E. V. vardu mokama 28,50 eurų per mėnesį išmoka vaikui už dukterį A. G., o sugyventinio D. G. vardu mokama po 15,20 eurų per mėnesį išmoka vaikui už dukterį D. G.. Socialinė pašalpa paskirta E. V. ir D. G. šeimai po 135,42 eurų per mėnesį mokama D. G. vardu (t. 3, b.l. 89-90, 91-95, 98).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. gyvena su sugyventiniu D. G., pastarojo tėvui priklausančiame name. Sugyventinių pora augina dvi dukras. E. V. ir D. G. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, kuriai teikiama socialinio darbuotojo pagalba. Sugyventinių šeimos pagrindinės pajamos – socialinės išmokos. S. duomenų bazės duomenimis laikotarpyje nuo 2013-03-25 iki 2015-01-19 E. V. buvo drausta kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų (t. 3, b.l. 97, 100, 101-103).
Liudytoja A. V. parodė, kad A. B. pažįsta, nes augo viename kaime, mokėsi vienoje mokykloje, A. buvo vyresnė už ją ir žinojo jos amžių. 2014 metų pabaigoje 2015 metų pradžioje A. B.-D. su ja buvo susisiekusi, atvykusi klausė, kaip sekasi, siūlė važiuoti palydėti ją į užsienį, kad nebūtų vienai nuobodu važiuoti, kalbėjo apie Paryžių. Tuo metu ji mokėsi 9 klasėje, gyveno su tėvais, A. žinojo, kad jos tėvai išgeriantys ir jų materialinė padėtis nėra gera. A. žadėjo, kad ji galės dirbti modeliu, gerai uždirbti, kad bus tiesiog rojus. Atsakė, kad pagalvos, todėl kitą dieną A. B.-D. vėl atvažiavo, klausė, ar pagalvojo, tačiau jai nieko nespėjo atsakyti, nes pas tėvus atėjo tyrėja ir dėl to mama liepė jai lipti iš mašinos. Būtų atsisakiusi vykti, tačiau to A. pasakyti nespėjo. Tėvai po to jai uždraudė bendrauti su A., papasakojo, kas ji tokia, nors A. ir toliau rašė žinutes, kvietė susitikti, žadėjo duoti rūbų ir gerą gyvenimą užsienyje.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu A. V. duotus parodymus liudytoja patvirtino parodymų teisingumą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad A. B. ją kviečiant vykti kartu į užsienį dirbti modeliu, sakė, kad jai nėra 16 metų, kad turi draugą ir nenori palikti jo bei tėvų, tačiau A. siūlė net nelipti iš automobilio ir neiti į namus, o važiuoti kartu su ja iš karto, žadėjo duoti rūbų, savo daiktų, nupirkti naują telefoną, kad galėtų susisiekti su savo šeima, tačiau atsisakius liepė dar pagalvoti ir apie jų pokalbį niekam nesakyti. Vėliau rašė daug žinučių, buvo ne kartą atvykusi ir toliau įkalbinėjo. Kad reikės dirbti prostitute, nesakė, tik minėjo, kad ją fotografuotų ir už tai gautų pinigus. Ji yra sakiusi, kad turi draugę vardu D. ir minėjo, kad prieš joms susitinkant dienos metu buvo susitikusi su D.. Kadangi buvo girdėjusi, kad A. B. yra dirbusi prostitute, todėl jai kilo įtarimas ir suprato, kad jei sutiks su ja išvažiuoti į Italiją, turės dirbti prostitute, todėl su pasiūlymu nesutiko (2 t., b. l. 177-179).
Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015-12-11 rašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. gyveno su tėvais J. k., Š. sen., K. r. Motina M. V. gauna daugiavaikės motinos šalpos pensiją, tėvas S. V. dirba pas ūkininką. Šeima gyvena savivaldybės skirtame bute. A. V. mokosi pagrindinėje mokykloje 10 klasėje, gauna nemokamą maitinimą pietus ir pusryčius mokykloje, šeima pragyvena iš tėvo darbo užmokesčio ir motinos šalpos kompensacijos daugiavaikei motinai. Šeima gauna maisto paramą, žemės neturi, jokia papildoma veikla neužsiima. Šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, teikiamos socialinės priežiūros – specialiosios, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos nuo 2007 m. birželio mėnesio. Abu tėvai turi polinkį į alkoholį (t. 2, b.l. 190).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. 2016-08-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 2016-08-03 ir jos rūpintoja paskirta N. Š. (t. 2, b.l. 182, 183).
Liudytoja N. Š. parodė, kad apie bylos aplinkybes sužinojo iš jaunėlės sesers A. V., kurios globėja buvo iki jai sueis 18 metų ir mamos. Sesuo pasakojo, kad A. B. siūlė jai vykti dirbti modeliu į Prancūziją tuo metu, kai ji mokėsi 9 klasėje ir gyveno su tėvais. Mama pasakojo, kad sesuo buvo nuėjusi susitikti su kažkuo į automobilį, todėl nuėjusi liepė lipti iš mašinos. Tuo metu sesę išlaikė tėvai, šeimoje dirbo tik tėvas, kitų pajamų sesuo neturėjo. Sesuo 2016 m. vasarą pagimdė vaiką, todėl tapo jos globėja, nes tėvai buvo išgeriantys ir gimusiam kūdikiui nebuvo tinkamų sąlygų augti tuose namuose. Kodėl sesuo neišvažiavo pagal A. B. pasiūlymą, nežino.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytoja patikslino, kad A. B. sesei A. V. siūlė vykti ne į Prancūziją, o gal Italiją. A. su A. V. augo viename kaime ir žinojo jos gyvenimo sąlygas.
Liudytoja M. V. parodė, kad A. V. jos dukra, A. gyveno tame pačiame kaime. Kartą į namus atėjusi moteris prisistatė tyrėja ir pasakė, kad A. įlipo į mašiną ir ją nori išvežti į užsienį, liepė eiti jos pasiimti. Nuėjusi prie kelio pamatė mašiną, kurioje sėdėjo dukra ir A.. A. liepė išlipti, ji nesipriešinusi išlipo ir parėjo namo. Girdėjo, kaip A. dukrai pasakė, kad dar susisieks. Tuo metu dukra mokėsi A.. Kitą dieną tyrėjai A. sakė, kad jai siūlė manekenės darbą užsienyje Italijoje ar Prancūzijoje. Nežinojo, kuo A. užsiima, tik girdėjo įvairių kalbų. Galvojo, kad A. iš tikrųjų duos darbą.
Liudytoja K. Z. parodė pamenanti, kad jai buvo siūloma važiuoti dirbti aukle ar namų tvarkytoja į Ispaniją, bet ji atsisakė, nes turi keturis nepilnamečius vaikus, vienas iš jų mažametis. Tuo metu bendravo automobilyje su A.. Gale sėdėjo dar viena mergina, bet ji tylėjo. Su A. apsikeitė telefonais. Vėliau jai buvo rašoma žinutėmis ir siūloma pasiimti vaiką kartu. Pradžioje ją pasiūlymas viliojo, nes materialinė padėtis buvo sunki, dirbo valytoja, gavo 200 eurų užmokestį, vyras nedirbo, buvo teisiamas, bet pakalbėjus su sese, jai pasiūlymas pasirodė įtartinas, sesė liepė pagalvoti apie vaikus ir todėl atsisakė vykti. Iš kur A. apie ją sužinojo, nežino, nes ji A. nepažinojo. Jei A. būtų pasakiusi, kad siūlo dirbti prostitute, tikrai nebūtų sutikusi.
Pagarsinus liudytojos K. Z. 2015 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus matyti, kad ji su A. B. bendravo 2015 m. sausio mėn., tuo metu naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), susisiekimui A. jai nurodė savo tel. (duomenys neskelbtini). Kviesdama dirbti aukle ar namų tvarkytoja A. sakė, kad darbas bus gerai apmokamas, kelionė visiškai nekainuos, nuvežtų ją kartu su kitomis 4 merginomis po kelių dienų, o pati būtų grįžusi į Lietuvą. Kur ji būtų apgyvendinta ir kiek tai kainuotų, A. nesakė. Pažadėjo pagalvoti apie pasiūlymą iki kitos dienos, o A. liepė niekam nesakyti apie jų pokalbį. Jai pasirodė įtartina, kodėl tai buvo siūloma jai ir reiktų išvykti taip skubiai, todėl pasiūlymo atsisakė. Po to A. dar ne kartą jai skambino, susitikus gatvėje ir įkalbinėjo važiuoti, bet ji atsisakydavo, klausė, ar neturinti draugių, kurios norėtų važiuoti, vėliau į jos skambučius tiesiog nebereaguodavo (3 t., b. l. 54-56).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Z. paskirtos ir mokamos išmokos vaikams po 74,10 eurų per mėnesį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 (t. 3, b. l. 62-63, 64).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Z. yra daugiavaikė motina, viena augina 4 vaikus nuo 2 iki 16 metų amžiaus. Dirba UAB „V.“ valytojos pareigose, pagrindines šeimos pajamas sudaro K. Z. darbo užmokestis ir teisė aktų nustatyta tvarka gaunamos išmokos (išmoka vaikui, išmoka iš vaikų išlaikymo fondo bei motinystės pašalpa), vaikai mokykloje gauna nemokamą maitinimą (t. 3, b.l. 65).
S. duomenų bazės duomenimis laikotarpyje nuo 2014-03-10 iki 2016-01-07 K. Z. dirbo UAB „V.“ (t. 3, b.l. 70-71, 72-77).
Iš (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Z. už 3 vaikus iš (duomenys neskelbtini) fondo laikotarpyje nuo 2015-01-22 iki 2015-12-18 buvo išmokėta viso 2050,44 euro (t. 3, b.l. 79).
Liudytoja I. Č. parodė pažįstanti A. B.. Pamena, kad ji paskambino ir siūlė darbą užsienyje. Tuo metu ji buvo neblaivi ir prisigėrusi raminamųjų, todėl nelabai ką prisimena. A. B. buvo pas ją atvažiavusi viena, kalbėjo mašinoje. Nepamena, į kokią šalį siūlė vykti, konkretaus darbo neįvardino, sakė lyg ir kavinėje, išvažiuoti turėjo greitai. Nežino, dėl ko A. būtent jai pasiūlė. Jos sūnus E. augo su jos buvusiu vyru, todėl tą vakarą jam parašė žinutę, kad išvažiuoja. Per naktį išsiblaivė, viską apgalvojo ir parašė A. žinutę, kad nebevažiuos. Tuo metu gyveno su draugu, dirbo, pinigų jai pakako, tik turėjo problemų su alkoholiu, todėl būdama neblaivi ir sutiko su A. B. pasiūlymu. Daugiau nieko neatsimena dėl tuo metu buvusios savo būsenos. D. M. nepažįsta.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. vasario 11 d. liudytoja I. Č. parodė, kad A. B. su ja susisiekė telefonu ir kvietė susitikti. Kalbėjosi A. B. automobilyje. Jai siūlė darbą - Italijoje bare, sakė, kad darbas gerai apmokamas. Ką kalbėjo apie darbo užmokestį, nepamena. Kaip suprato, tai reiktų bendrauti su klientais ir stengtis, kad jie užsisakytų daugiau gėrimų bei išleistų pinigų. A. klausė, ką jai reiktų daryti, jei prie jos prisikabins ir prašys teikti lytines paslaugas, ši atsakė, kad tai jos reikalas ir darys taip kaip pati norės. A. pasakė, kad reiktų vykti kitą dieną. Apie kelionės apmokėjimą nieko nekalbėjo, sakė, kad maistą nupirks, o kur apgyvendins ir kur Italijoje konkrečiai vyks, nieko nesakė. Nemanė, kad A. jai siūlė prostitutės darbą, nes ji jai kalbėjo apie darbą bare. Pokalbio metu A. sudarė normalų įvaizdį. Po šio pokalbio apie pasiūlymą papasakojo sugyventiniui, taip pat savo vaikui pranešė, kad išvažiuoja. Jie prieštaravo ir prašė nevažiuoti, o pasilikti su jais. Jų įtakoje persigalvojo bei nusprendė nevažiuoti. Apie tokį sprendimą žinute pranešė A. ir ji daugiau su ja nesusisiekė. Po to sužinojo, kad A. merginoms siūlo išvykti dirbti į užsienį prostitutėmis ir kai sužinojo, kad ją kalbina vykti, ją pasiekė informacija, kad tas darbas iš tikro ne bare buvo siūlomas, o darbas prostitute (3 t., b. l. 23-25).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Č. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą K. rajono savivaldybėje, ji nėra socialiai remtina ir pašalpų iš K. rajono savivaldybės negauna (t. 3, b.l. 27-28, 29, 32).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Č. išsituokusi, augina sūnų E. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m. Registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo, dirba pagal verslo liudijimą, dėl menkai iš veiklos pagal verslo liudijimą gaunamų pajamų, jos sūnus mokykloje gauna nemokamą maitinimą (t. 3, b.l. 30).
Iš V(duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Č. yra dėl priklausomybės ligų stebimų ligonių grupėje. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo. Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. (t. 3, b.l. 31).
Iš S. pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2014-06-12 iki 2015-07-23 I. Č. nedirbo ir draudėjo išmokų negavo (t. 3, b.l. 33-36).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Č. individualios veiklos 2015 sausio ir vasario mėn. nevykdė (t. 3, b.l. 38-43).
Iš 2016-02-01 specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Č., kuriai nustatytos diagnozės emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 3, b.l. 52).
Liudytoja J. Č. parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jos duotais parodymais, kuomet sakė tiesą.
Apklausiama 2015 m. vasario 11 d. liudytoja J. Č. parodė, kad 2015 m. sausio mėnesį jos pusseserė D. M. paprašė I. Č., kuri yra buvusi jos vyro žmona, telefono. Nieko bloga nepagalvojusi davė jai prašomą numerį. Po kelių dienų I. Č. paskambino vyro sūnui E., girdėjo, kad ji neblaivi ir sakė, kad mėnesiui išvažiuoja dirbti barmene. E. po to sakė, kad ji važiuos į Italiją ar tai Rusiją. Jai tuo metu kilo įtarimas, kad tai susiję su D. M.. Vėliau sužinojo, kad I. Č. niekur neišvažiavo. Bendravo su ja ir I. Č. sakė, kad išvažiuoti sutrukdė sūnus, patikino, kad būtų mėnesiui vykusi dirbti į Italiją barmene. Po kelių dienų I. Č. skambino jos vyrui ir sakė, kad jos pusseserė D. norėjo ją išvežti dirbti prostitute ir kaltino J. Č., kad ji prie to irgi prisidėjo. Dėl tokios situacijos ji vėliau aiškinosi su D., G. bei I.. Tuomet D. M. sakė, kad ji su A. norėjo I. vežti mėnesiui dirbti bare į Italiją. Žinodama, kad D. tai darė kartu su A., įtarė, kad I. galėjo išvežti prostitucijos darbui, nes žino, kad A. su D. D. įsivėlusi į nusikaltimus – prekybą žmonėmis (3 t., b. l. 109-110).
Liudytoja G. J. parodė, kad su D. M., kartu užaugo, yra kaimynės, bendravo, yra planavę vykti kartu į užsienį, D. M. siūlė auklės ar barmenės darbą. Susirašinėjant Facebook D. M. buvo nurodžiusi konkrečią šalį, bet kokią jau nebepamena. Tuomet sužinojo, kad D. M. susidraugavo su A. ir pasiūlymo vykti į užsienį atsisakė, nes buvo girdėjusi, kad A. prekiauja merginomis. Iš mamos girdėjo, kad D. M. I. Č. dėl vykimo į užsienį siūlė susitikti su A. B. ir jos lygtai buvo susitikę. A. B. jai važiuoti niekur nesiūlė. Tyrimo metu viską atsiminė geriau, duotus parodymus tvirtina.
Apklausiama liudytoja 2015 m. vasario 11 d. G. J. parodė, kad Kupiškyje sėdinčias automobilyje matė pažįstamą D. M. ir A. B., kurią ji žinojo kaip Kupiškyje pagarsėjusią paleistuvę. D. M. ją pasikvietė prie automobilio, klausė, ar ji šiuo metu mokosi. Atsakius, kad ne ir grįžus namo, po 10-20 minučių D. M. atėjo į namus ir ėmė kalbėti apie Portugaliją, kad ji ten žada važiuoti dirbti aukle. Su kuo ji ten vyks, tiksliai nesakė, bet kaip suprato, su A.. Pasiūlė vykti kartu, užsidirbti pinigų, žadėjo padėti rasti darbą. Atsisakė vykti ten kur nieko nepažįsta, suprato, kad ten dirbtų prostitute. Tuomet D. jos klausė, ar ji žino merginų, kurios norėtų važiuoti padirbti. D. paklausus ar normaliom k***** (laisvo elgesio merginomis), ar tom elitinėm, D. atsakė, kad elitinėm, kad merginų prostitucijai ieško su A.. Pasakė jai, kad tam tikslui merginų neieškos. Žino, kad vėliau D. M. siekė susitikti su I. K.. Ar jos buvo susitikę, nežino. Girdėjo D. M. telefoninį pokalbį su J. Č.. Jos kalbėjo apie I. Č.. D. M. sakė, kad I. atsisakė. Iš to pokalbio suprato, kad I. gali išvežti prostitucijai, todėl apie tai papasakojo mamai, kuri viską perdavė I. Č.. Pati irgi kalbėjosi su I. Č., kad D. M. siūlė prostitutės darbą (3 t., b. l. 105-107).
Nukentėjusioji V. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-26 paaiškino, kad gyvena K. nuo gimimo turi II grupės invalidumą dėl įgimto cerebrinio paralyžiaus, jai nustatytas 30 procentų darbingumas. Dėl invalidumo gydėsi nuo psichinių ligų, depresijos bei šizofrenijos, bet yra veiksni, pragyvena iš 156 E pašalpos. Su A. B. susipažino tuo metu, kai buvo alaus bare, ją pažįstama G. pakvietė į lauką, sakė, kad kažkas nori pakalbėti. Lauke pamatė A. B., kuri jai siūlė užsidirbti dirbant prostitute Italijoje. Sakė, kad jei to darbo dirbti nenori, galės dirbti kitą darbą - valytojos, auklės. Žadėjo apipirkti vykimui, nuvežti nemokamai. Nustebo dėl pasiūlymo, nes su A. B. nebendravo. Pasiūlymas ją viliojo, nes buvo žadama iki tol viską apipirkti ir norėjo užsidirbti. Su A. B. po to kelis sykius bendravo Kupiškyje, tačiau vėliau nusprendė nevykti, dėl ko buvo įkalbinėjama. A. B. sakė, kad išvažiavus bus galima susirasti draugų, pakanka kalbėti tik lietuviškai, nes bus daug lietuvių. Žadėjo apmokėti tapatybės kortelės pagaminimą, nes jos kortelę buvo paėmusi mama ir vykti iš karto, kai bus pagaminta kortelė. Apie jų pokalbį liepė niekam nesakyti. Tuo metu namie atsitiko nelaimė, dėl ko ji patyrė išgąstį, atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje ir nutraukė važiavimą į Italiją ir apie tai pranešė A. B.. Tada ji naudojosi telefono numeriu, kuris baigiasi 617. Ką susirašinėjo su A. B. būdama ligoninėje nepamena, nes buvo apsvaigusi nuo vaistų (t. 2, b.l. 116-118, 119).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. nuo 2014-04-14 paskirta ir mokama šalpos pensija neįgaliajam (invalidui) po 162 EUR per mėnesį (t. 2, b.l. 124-125, 126, 127).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. gyvena motinai D. V. priklausančiame name, nuosavybės teise priklausančio turto neturi. V. V. neįgali nuo vaikystės, kuriai tapus pilnamete, neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nuo 2014 m. kovo mėnesio nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir 2015 m. gruodžio mėnesyje tos pačios tarnybos sprendimu nustatytas specialusis, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. V. V. įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, turi sūnų, kuriam nustatyta nuolatinė globa ir globėja paskirta vaiko močiutė D. V.. V. V. apribota tėvų valdžia, jos pagrindinės pajamos - neįgaliajam skirta šalpos pensija ir gaunama tikslinė išmoka nustačius priežiūros (pagalbos) poreikį (t. 2, b. l. 128).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. V. yra dėl priklausomybės ligų stebimų ligonių grupėje. Diagnozė: Paranoidinė šizofrenija. Lengvas protinis atsilikimas (t. 2, b.l. 129).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. V. buvo gydoma ligoninėje 1997-07-28 – 1997-09-03 dgn: Gilus protinis atsilikimas, Specifinis kalbos artikuliacijos sutrikimas, 2015-01-19 – 2015-02-13, 2015-09-21 – 2015-11-06, dgn. Paranoidinė šizofrenija. Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas (t. 2, b.l. 133, 134).
Iš 2016-02-02 – 04-28 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. nustatyta paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas. V. V. tiriamojo įvykio metu negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, negalėjo suprasti veiksmų pobūdžio pavojingumo, negalėjo jiems priešintis. Taip pat tiriamo įvykio metu turėjo psichikos sutrikimų (paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas), trukdančių teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie juos teisingus parodymus. V. V. jos apklausos metu ir šiuo metu turi psichikos sutrikimų nurodytų pirmame atsakyme (paranoidinė šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas), kurie trukdo teisingai suprasti įvykio aplinkybes ir duoti apie juos teisingus parodymus. Remiantis V. V. psichologinio tyrimo rezultatais, pokalbiu su tiriamąją, galima teigti, kad verbavimas prostitutės darbui (jei būtų nustatyta, kad prieš ją buvo atlikti neteisėti veiksmai) neturėjo esminės įtakos tiriamosios elgesiui ir emocinei būsenai. V. V. sveikata nebuvo sutrikdyta (t 2. b.l. 168-170).
Liudytoja D. V. parodė, kad 2015 pabaigoje 2016 pradžioje gavo iš dukros V. V. žinutę, kad ji vyksta dirbti į užsienį, minėjo lyg ir kavinę. Tuo metu pati gydėsi vėžio institute, namo staiga parvykti negalėjo, todėl skambino dukrai, draudė važiuoti ir aiškino, kad ji negali važiuoti, kad nemoka užsienio kalbų ir pan. Dukra nuo gimimo ligonė, jos smegenys paralyžuotos, ji yra psichiatro įskaitoje, depresinės būsenos, nuolat gydoma ir pilnai pati savimi pasirūpinti negali. Dukros išvaizda normali, išskyrus mąstymą ir samprotavimą. Išvažiuodama net dukros pasą išsivežė, kad ji neprisiimtų greitųjų kreditų, nes jau yra taip buvę. Dukra gaudavo pašalpą, bet greitai ją išleisdavo, nes eidavo ir į alaus barą, išgerdavo alaus, pati pirkdavosi vaistus ir vartojo juos savarankiškai. Išgirdusi dukros gautą pasiūlymą dėl darbo išsigando, suprato, kad tai kažkas nusikalstama, kad ją išveš ir dukra nebegrįš. Tuo metu susiklostė taip, kad dukra namie nulaužė kraną, išsigando, susinervino ir kreipėsi pas medikus ir psichiatrė ją tokios būsenos išsiuntė į Rokiškio psichiatrinę ligoninę, kur ji praleido apie mėnesį. Jai grįžus iš gydymo, dukra dar buvo ligoninėje. Netrukus sužinojo apie pradėtą tyrimą, lydėjo dukrą į policijos įstaigą ir girdėjo, kad darbą jai siūlė A.. Mano, kad dukra geruoju nebūtų sutikusi važiuoti dirbti, nes realiai darbas jos nedomina, pagal dukros suvokimą ją sudominti galima tik pinigais, kad ji galėtų pirkti viską, ką nori, įkalbėti ją nėra sudėtinga, ji naivi. Gali būti, kad ji nesutiko važiuoti dirbti ir po pokalbio su ja ( liudytoja), nes išsigando, nes A. B. parašė žinutę, kad mama neleidžia. Šiuo metu dukra yra pensionate, nes pablogėjusi sveikata. Gal su byla susiję įvykiai tiesiogiai tam įtakos ir neturėjo, bet ligos paūmėjimą lėmė tai, kad viskas susidėjo į vieną vietą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2015-02-11 liudytoja apklausiama J. L. parodė, kad ji augo 3 vaikų šeimoje su mama ir patėviu, kurie gėrė, jos materialinė padėtis buvo sunki, pragyvenimui gaudavo alimentus ir tikrojo tėvo – 200 litų per mėnesį, yra lankiusis pas psichologus (duomenys neskelbtini) centre dėl šeimoje susidariusios padėties. Dėl namuose tvyrančio nuolatinio triukšmo apsigyveno pas vaikiną, kuris padėjo materialiai. Turėjo pažįstamą D. M., su kuria anksčiau mokėsi, vėliau liko pažįstamos, bendravo internetu. 2015 sausio mėn. D. M. parašė, kad buvo seniai susitikę, paprašė telefono. Nurodė savo telefoną ir D. M. netrukus jai paskambino, pasakė, kad su drauge važiuos pro S. ir norės susitikti. Sutarė susitikti kitą dieną prie bažnyčios esančios automobilių stovėjimo aikštelėje. Nuėjo į sutartą vietą, kur iš automobilio išlipusi D. M. pasiūlė sėsti į automobilį. Jame sėdėjo mergina, kurią D. M. pristatė kaip A.. Trumpai pakalbėjus apie nereikšmingus dalykus, D. paprašė A. pavažiuoti kur nors atokiau, kad kas nors jos nepamatytų. Pavažiavus į atokesnę vietą, D. tiesiai šviesiai pasiūlė vykti į Italiją, dirbti prostitute, sakė, kad bus mokama 1000 eurų per dieną. Prie pokalbio prisijungė ir A., sakydama, kad bus geros sąlygos gyventi 4 kambarių bute su kitomis mergaitėmis, pradžioje maitintis ir rengtis nemokamai, vėliau mokėti nuomą ir pačiai rūpintis maistu. Kalbėdamos viena per kitą jos žadėjo nemokamai nuvežti į Italiją, apmokėti kelionę ir Italijoje perduoti kažkokiam vyrui. Pasakojo, kokia nuostabi yra šalis. Jai pasiūlymo atsisakius, siūlė pabandyti nors dieną ir jei nepatiks, paskambinti ir ją A. iš karto pasiims, arba ras kitą darbą sandėlyje ar dirbti aukle. Vėliau vis tiek įkalbinėjo dirbti prostitute sakydamos, kad tai legalu, žadėjo bet kada pasiimti, žadėjo važiuoti kartu ir vežtis dar vieną merginą. Minėjo, kad važiuoti reikės sausio 29 d. ir siūlė net negrįžti namo, abi žadėjo duoti drabužių ir batų. Visą tą laiką A. nuolat kalbėjo telefonu, girdėjo ją minint D., su vyru, kuriam pasakė „kalbėjausi su M. ir J. galės pas jį pabūti“, todėl suprato, kad A. suplanavusi ją kažkur apgyvendinti iki išvažiavimo. Norėdama jomis atsikratyti, pasakė, kad pagalvos iki rytojaus, nes jautė baimę, kad atsisakius gali būti išvežta prievarta, nes A. visai nepažinojo, o su D. M. buvo mažai bendravusi. A. ją parvežė beveik iki namų, prašė niekam nesakyti apie jų pokalbį ir žadėjo kitą dieną paskambinti. Po to dar gavo kelias žinutes, kuriose rašė, kad ji puikiai tiktų siūlomam darbui, tačiau ji atrašė, kad tokio darbo dirbti nenori. Kelias dienas merginos jai rašė ir skambino norėdamos susitikti, tačiau ji beatrašė ir į skambučius neatsiliepė. Mano, kad jos ją rinkosi, nes žinojo apie jos šeimą, socialinę ir prastą materialinę padėtį ir tikėjo, kad ji norėdama geresnio gyvenimo, pinigų pragyvenimui, sutiks vykti prostitucijai. Dėl vykusio pokalbio kažkokio psichologinio sukrėtimo jai nebuvo, nes kai išlipo iš automobilio vėl pasijuto saugiai, o po to tiesiog vengė su jomis bendrauti ar susitikti (t. 3, b.l. 7-10).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. L. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, ji nėra socialiai remtinai ir pašalpų iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės negauna (t. 3, b.l. 11-12, 13).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog J. L. dėl priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei nepriklauso (t. 3, b.l. 16).
Iš K. rajono R. J. L. universalaus daugiafunkcio centro 2017-02-16 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. L. mokėsi R. J. L. pagrindinėje mokykloje nuo 2012-10-15 iki 2015-10-06. Gyveno socialiai pažeidžiamoje šeimoje, gyvenimo sąlygos nebuvo geros, todėl dažnai keisdavo gyvenamą vietą, užmegzdavo trumpalaikes draugystes. Mokyklą lankė epizodiškai, nes dėl socializacijos įgūdžių stokos ir didelių atstumų dažnai keičiant gyvenamą vietą, nesugebėdavo atvykti į mokyklą (t. 3, b.l. 21).
Liudytoja A. V. parodė, kad teismo salėje sėdinčias kaltinamąsias atpažįsta kaip D. ir A., su kuriomis susipažino per balių K. pas pažįstamą vardu R.. Po savaitės D. jai paskambino, nors telefono ji davusi nebuvo, po to atvažiavo į darbą B., siūlė važiuoti į Vokietiją dirbti. Telefonu bendravo ir su A.. Kai jai skambino A., suprato, kad skambina dėl to dalyko. Pamena, kad į darbą buvo atvažiavusios abi kaltinamosios po vieną atskirai. Kalbėjosi mašinoje. D. kažkas atvežė. Tyrimo metu viską prisiminė geriau ir tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad apklausiama liudytoja 2015 m. vasario 11 d. A. V. parodė, kad kai jai buvo 21-22 metai, pažįstamas, vardu D., siūlė važiuoti į užsienį skinti vaisių ir daržovių. Sakė, kad darbas Olandijoje, vėliau Vokietijoje. Buvo įkalbinėjama 3-4 dienas, po ko ji sutiko. Atėjus laikus išvykti, D. pasakė, kad pamelavo, iš tikrųjų reikės dirbti prostitute. Negalėjo nevažiuoti, nes visi dokumentai buvo sutvarkyti. D. ją įsodino į autobusiuką, kuriuo buvo nugabenta į Olandiją, kur 2-3 savaites viešnamyje dirbo prostitute. Po to buvo nuvežta į Vokietiją, kur virš mėnesio laiko kažkokiam bare vėl dirbo prostitute. Pasakius, kad nori namo, jai buvo leista grįžti, Lietuvoje kreipėsi į policiją ir dėl šio įvykio buvo atliekamas tyrimas, byla jau baigta. Po to, kažkur 2015 metų sausį jai paskambino mergina. Paklausus kas skambina, atsakė, kad D.. Suprato, kad tai mergina, su kuria susipažino per balių prieš pusmetį. Tuo metu susipažino ir su A.. Jų pavardžių nežino. Telefoninio pokalbio metu D. pasiūlė susitikti arbatos, pažadėjo po to parvežti į namus. Nesusitiko, nes ji tuo metu dirbo. Po kelių dienų D. vėl skambino ir siūlė susitikti. Pasiteiravus jos, kokiu tikslu nori susitikti, D. pasakė, kad apie tai telefonu kalbėti nenori, sakė paaiškins susitikus ir ji sutiko. Po pokalbio vyras jai uždraudė eiti į susitikimą, turėdamas omenyje, kad nesutiktų važiuoti į užsienį, nes įtarė, kad vėl jai teks dirbti prostitute ir perskambinęs D. pasakė, kad ji neateis. Vėliau jai vėl buvo skambinama, kviečiama susitikti, klausė, ar šalia nėra vyro. Klausiant, kokiu tikslu norima susitikti, D. pasakė, kad norėjo pasiūlyti išvažiuoti kartu į užsienį. Atsakė, kad į užsienį nevažiuos ir po to D. jos nebeieškojo. Iš to, kad D. nenorėjo apie važiavimą į užsienį kalbėti telefonu, suprato, kad vėl reiktų važiuoti dirbti prostitute. A. jai nėra siūliusi važiuoti į užsienį (3 t., b. l. 119-120).
Liudytoja A. M. parodė tvirtinanti ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes šiuo metu įvykio aplinkybių nepamena.
Apklausiama liudytoja 2016 m. sausio 20 d. A. M. parodė, kad pas ją į namus atsigerti kavos buvo užsukusi pusseserė V. G. su savo drauge A. iš K.. Vėliau V. G. pasakojo, kad A. dirba prostitute ir turi turtingų klientų, bei, kad yra teisiama. Praėjus kuriam laikui A.jai skambino, jos buvo susitikę, bendravo apie A. siūlomą prostitutės darbą užsienyje, bet į kokią šalį, nepamena. A. jos prašė surasti norinčių važiuoti merginų, žadėjo už tai atsilyginti. Buvo kalbama konkrečiai apie prostitutės darbą. Žadėjo paieškoti, bet realiai su niekuo apie tai nekalbėjo. 2015 m. pradžioje naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 122-124).
Nukentėjusioji I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-02-04 paaiškino, jog gyvena kartu su tėvais šeimoje, kurioje vienuolika vaikų. Baigusi 10 klasių, įstojo į Utenos profesinio mokymo centrą, kur per drauges susipažino su vaikinu vardu V., su kuriuo kartais pasiskambindavo. Vienu metu V. pakvietė susitikti. Jis atvažiavo su keliais vaikinais iš kurių vienas prisistatė S.. Visi bendravo automobilyje. S. jos klausė, ar ji nenorėtų į užsienį, bet ji atsakė, kad nenori, dėl ko S. liepė pagalvoti. Po kurio laiko ji paprašė ją parvežti į bendrabutį, bet S. kažką pasakė vairuotojui ir visi nuvažiavo į K. rajoną, B. kaimą, kur ją paleido su S.. S. jai pasakė, kad kitą dieną atvažiuos žmonės su ja pakalbėti dėl vykimo į užsienį, jai atsisakius primygtinai norėjo, kad ji liktų ir pasikalbėtų su tais žmonėmis bei pažadėjo kitą dieną parvežti namo. Neturėdama pasirinkimo, sutiko. Namuose, kur nuėjo, buvo S. giminaičių, S. jai primygtinai liepė gerti alkoholinius gėrimus ir sakė, kad jei nebus gera, uždarys sklepe. Bijodama, ji su juo gėrė alkoholį, apgirto, po to su S. sutiko turėti lytinių santykių. Kitą dieną S. sakė, kad namo ją išleis tik tada, kai pabendraus su kažkokiais žmonėmis, paėmė jos mobilų telefoną, išėmė SIM kortelę ir pasakojo, kad dvi merginos prieš tai norėdamos pabėgti šoko per langus, bet nuo jo nepavyko pabėgti, kad jos buvo išvežtos į užsienį, ten dirba prostitutėmis, gauna gerus pinigus ir nesiskundžia. Visą laiką buvo su ja kambaryje. Po pietų atvažiavo mergina, prisistačiusi A. ir vaikinas. Mergina pasakojo, kad užsienyje dirba prostitute, gerai gyvena, jai nieko netrūksta, įkalbinėjo važiuoti kartu dirbti, žadėjo didelius pinigus ir gerą gyvenimą, sakė padėsianti susitvarkyti dokumentus. Pasakius, kad niekur važiuoti nenori, liepė pagalvoti ir išvažiavo. Ji prašė S. leisti paskambinti, bet S. neleido. Vakare S. paskambino jos mama. Iš kur ji sužinojo S. telefono numerį, nežino. S. davė jai telefoną ir liepė sakyti, kad viskas gerai, kad ji K., bet ji norėdama, kad mama nesinervintų, pasakė, kad yra A.. Mama pasakė, kad ją vis tiek suras, pasakė, kad kreipsis į policiją, po ko S. iš jos atėmė telefoną ir nuspaudė ragelį. Supratusi, kad jos nepaleis, nuėjo miegoti ir naktį buvo pažadinta policijos pareigūnų, kurie ją su S.išsivežė. Šioje situacijoje buvo labai išsigandusi. Suprato, kad jei jai nepavyks iš to kaimo ištrūkti, ją išveš į užsienį ir privers dirbti prostitute (t. 2, b.l. 31-33).
Iš 2015-12-09 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog I. S. nuo 2014-09-01 iki 2017-06-30 mokosi minėto centro dieniniame skyriuje (t. 2, b.l. 43).
Iš 2015-12-11 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S. šeimai teikiama piniginė socialinė parama ir labdara maisto produktais (t. 2, b.l. 50).
Iš 2015-12-08 (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S. šeima socialinę pašalpą gavo iki 2015-11-01 (t. 2, b.l. 54).
Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S. gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2015-11-24 iki 2016-01-21, diagnozė: paranoidinė šizofrenija (t. 2, b.l. 56).
Iš 2016-03-08 – 05-11 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S. serga paranoidine šizofrenija, lengvu protiniu atsilikimu. Nukentėjusioji I. S. tiriamojo įvykio metu 2015 m. vasario 1-4 d. negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo teisingai suprasti veiksmų pobūdžio ir pavojingumo. Tiriamojo įvykio metu turėjo, taip pat ir dabar turi psichikos sutrikimų trukdančių teisingai suprasti įvykių aplinkybes ir duoti apie juos adekvačius parodymus. Jei būtų nustatyta, kad prieš I. S. atlikti neteisėti veiksmai t.y. ji buvo verbuota dirbti prostitute, tai galėjo sutrikdyti jos psichikos būklę (t. 2, b.l. 80-82).
Iš VTPS prie SAM Rokiškio teismo psichiatrijos skyrius 2016-10-14 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S. paranoidine šizofrenija, lengvu protiniu atsilikimu sirgo iki tiriamojo įvykio, tai yra 2015-02-01 – 04 (t. 2, b.l. 84).
Liudytoja D. S. parodė, kad dukrai besimokant (duomenys neskelbtini) mokykloje iš jos auklėtojos sužinojo apie dukros dingimą. Iki tol jokių panašių atveju nėra buvę. Iš dukros draugės trečią parą po dingimo gavo jai nežinomą telefono numerį, kuriuo paskambinus atsiliepė vyriškis, paprašė jo pakviesti dukrą, atsiliepė dukra. Dukra sakė, kad buvo prekybos centre, pažadėjo kitą dieną grįžti į mokyklą, sakė, kad yra kažkur A., kad ją pagrobė, kalbėjo visokiais nesąmones. Ėmė jai grasinti, kad iškvies policiją. Kitą dieną dukrą namo parvežė mokyklos direktoriaus pavaduotoja, sakė, kad ji buvo patekusi į Šiaulių tardymo izoliatorių. Dukra sakė, kad buvo pririšta prie radiatoriaus ir negalėjo pabėgti. Ji visa drebėjo, negalėjo miegoti naktimis, sakė, kad vis mato tuos namus, bėgdavo į lauką, dėl to šiuo metu veža ją pas psichiatrus, pastoviai gydo, dukra turi invalidumą. Mokslus šiaip taip baigė. Iki įvykio dukra jokių sutrikimų negalėjo turėti, mano, kad sutrikimai galėjo prasidėti įvykio metu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 24 d. liudytoja apklausta D. S. parodė, kad dukra jai pasakojo dingimo aplinkybes. Sakė, kad buvo prievarta laikoma namuose pririšta prie radiatoriaus virve prie kaklo, kad jai buvo grasinta ginklu, atimtas telefonas, kad ji niekam neskambintų, atvykusi moteris ją kalbino vykti dirbti į užsienį, bet ji nesutikusi. Nežino, ar ji sakė tiesą, nes dukra kartais pameluodavo. Jai grįžus išorinių sužalojimo žymių nematė, kad buvo mušama, dukra nesakė, tik matė, kad ji buvo išsigandusi, susijaudinusi, jos kalba buvo nerišli. Po įvykio dukra 2,5 mėn. buvo gydoma Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozuota šizofrenija (2 t., b. l. 98-100).
Liudytoja I. S. parodė, kad A. B. pažįsta nuo vaikystės, nes ji bendravo su jos sūnumi S. S.. Pamena dieną, kai sūnus su A. V. ir V. M. atvykę atsivežė mergaitę, su kuria vaikinai kitame kambaryje gėrė alkoholį. Ryte klausė, ar mergina pilnametė, į ką atsakė teigiamai, nors jai taip neatrodė. Kitą dieną į namus buvo atvykusi A. B. su D. D. ir A. B. su ta mergina kalbėjosi kambaryje gal 15 min. ir liepė kol jos kalbasi nieko neleisti, po to A. B. su D. D. išvažiavo. Ji tuomet tos merginos klausė, ar ji valgys vakarienę, liepė jai nebegerti, eiti pasivaikščioti į lauką, bet ji neklausė, gėrė toliau ir pasakojo, kad važiuos dirbti į užsienį, nes A. sakė, kad jei nori atrodyti gražiai kaip ji, būti auskaruota, apsirengusi, gali užsidirbti užsienyje. Sakė, kad A. B. ją kitą dieną parveš į Uteną, nors siūlė važiuoti namo pačiai, žadėjo duoti pinigų. Mergina buvo linksma, mandagi, jų namuose buvo savo noru, ėjo parūkyti į lauką, buvo nuėjusi pas kaimynus vandens, nors atrodė nuskriausta. Naktį pas juos atvyko policijos pareigūnai ir sūnų su ta mergaite išsivežė. Tuomet suprato, kad tai gali būti susiję su A., nes apie ją daug visko girdėjusi, vėliau sužinojo, kad D. D. ir A. B. norėjo parduoti ir išvežti tą mergaitę. Nežino, ar mergaitę atsivedė sūnus pats, ar jo paprašė A..
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. liepos 27 d. liudytoja I. S. parodė, kad S. S. 2015 m. pradžioje, žiemą, buvo atsivežęs merginą, kuri pas juos nakvojo ir buvo gal parą. Sekančią dieną į svečius buvo užvažiavusi A. B. su D. D. ir A. su ta mergina kalbėjosi kitame kambaryje. Girdėjo, kaip A. siūlė tai merginai vykti į užsienį, lyg į Ispaniją, dirbti auklės darbą, prašė pabūti tuose namuose iki ryto ir žadėjo kitą dieną ją parvežti namo , o ką darys toliau, nesakė. Girdėjo, kad ta mergina neturi paso ir jai reikia padėti susitvarkyti šį reikalą. Išvažiavus A. B. mergina pasakojo, kad išvykusi į užsienį praturtės. Ji atrodė nusivylusi gyvenimu, pasakojo, kad kilusi iš daugiavaikės šeimos, kad tėvai geria, džiaugėsi, kad A. atvažiuos iš ryto ir ją parveš namo, pati į namus nesiveržė, niekas jos namuose prieš jos valią nelaikė. Pati žinojo, kad A. B. ieško merginų dirbti prostitutėmis užsienyje, nors jos tikslių ketinimų dėl tos merginos, kurią kalbino jos namuose, nežinojo (2 t., b. l. 112-113).
Liudytojas V. M. parodė, kad pažįsta S., kartu mokėsi mokykloje. Su juo ir A. V. buvo Utenoje praleisti laiko, prie jų prisijungė mergina, vardu I.. Visi sėdėjo automobilyje, vartojo alkoholį. Jam I. neatrodė labai protinga, bet ji patiko S. S.. Kadangi jau buvo po 22 valandos, ji bijojo grįžti į savo bendrabutį, buvo neblaivi, todėl važiavo pas S. S.. Kitą dieną jis buvo užsukęs pas S. S., ten buvo ir ta mergina. Ji sakė, kad namo grįš autobusu, kad jai duos pinigų bilietui, niekas jos pas S. prievarta nelaikė, namuose buvo ir S. motina. Apie S. ketinimus I. atžvilgiu sužinojo, kai buvo pakviestas į apklausą U..
Liudytojas A. V. parodė, kad su vaikystės draugu S. S. ir V. M. važiavo į Uteną praleisti laiką su panelėmis, nes V. M. ten pažinojo laisvo elgesio merginų. Nuvykę į Uteną pasiėmė kažkokią merginą, kurią S. S. parsivežė namo dėl sekso. Prieš tai visi automobilyje išskyrus jį vartojo alkoholinius gėrimus, jis vairavo. Mašinoje visi bendravo draugiškai, niekas nesipyko, mergina pas S. važiavo savo noru, negirdėjo apie jokį vykimą į užsienį. Paleido tą merginą su S. S. prie jo namų, po to parvežė V. M. ir grįžo namo. Vėliau sužinojo, kad S. S. buvo sulaikytas, jis pasakojo, kad buvo sulaikytas, nes norėjo išvežti merginą dirbti į užsienį. Apie jokius kitus asmenis nebuvo kalbos, nieko nesakė, ar ta mergina norėjo, ar nenorėjo vykti į užsienį. Jis sakė, kad neišvežė merginos į užsienį, nes atvažiavo policija, uždėjo antrankius ir išvežė.
Liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš bylos, sulaikinėjo S. S.. Buvo gauti duomenys apie prievarta laikomą merginą, su kolegomis vyko į S. S. namus, kur teko ilgai belstis. Kas įleido į vidų, nepamena. Namuose buvo mergina, kaltinamasis, jo brolis ir motina. Mergina gulėjo lovoje su naktiniais rūbais, jiems įėjus atsikėlė, pamačiusi pareigūnus jautėsi laiminga. Atrodė, kad ji norėjo išvykti iš tų namų. Telefono ji neturėjo, jis buvo padėtas kitoje patalpoje ant spintos su išimta baterija, kurios nerado. Telefoną padavė kaltinamasis po to, kai mergina paprašė. S. S. elgėsi ramiai, nesipriešino. Mergina nebuvo pririšta, ji kažką minėjo, kad yra laikoma, su ja kalbėjo kolegos. S. S. ir merginą pristatė į policijos įstaigą Šiauliuose, apie bylos aplinkybes su jais nekalbėjo. Neatsimena, ar kambaryje buvo radiatoriai. Pamena, kad S. S. ir ta mergina buvo išgėrę, nes jautėsi alkoholio kvapas.
Liudytojas S. S. parodė, kad kaltinamuosius žino iš bylos aplinkybių kaip pareigūnas, dalyvavo sulaikant S.Kupiškio r., kur prievarta buvo laikoma ir mergina, apie ką buvo sužinota klausantis telefoninių pokalbių. Į namus juos įleido S. S. motina, parodė, kur sūnaus kambarys, kur miegančius rado merginą ir S. S.. Matėsi, kad jie išgėrę, ant stalo stovėjo alkoholio buteliai, jie nesigaudė kas vyksta, kalba buvo nerišli. Kiek suprato, mergina norėjo išvykti iš S. S. namų, ji sakė, kad negali niekam paskambinti, nes iš jos atėmė telefoną. S. S. parodė, kur telefonas, iš telefono buvo išimtas akumuliatorius, kurio taip ir nerado. S. S. sakė, kad jis nekaltas, kad nieko čia neįvyko, jis nieko nesiruošė daryti, tiesiog merginą parsivedė namo, išgėrė ir nuėjo miegoti. Kadangi mergina dėl girtumo nelabai suprato padėties rimtumo, jie, vadovaudamiesi telefoninių pokalbių gauta informacija, kad merginą ruošiamasi išgabenti į Lenkiją, merginą ir S. S. nuvežė į Šiaulius. S. S. buvo sulaikytas, mergina perduota C. darbuotojoms. Mergina aiškino, kad S. S. jai grasino, kad pririš, uždarys į rūsį, tačiau šios aplinkybės neaiškios, nes įėjus į kambarį mergina pririšta nebuvo. Buvo matyti, kad ji turi psichinių problemų. Dalyvavo ir darant kratą A. B. namuose, kur buvo rastas pasislėpęs D. D.. Artimieji prieš tai sakė, kad namie daugiau nieko nėra, bet kolega jį surado rūsyje.
Žemesnės instancijos teismas
2015-01-27 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. atžvilgiu buvo sankcionuotas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka, kontroliuojant ir fiksuojant asmenų pokalbius, kitokį susižinojimą ar veiksmus, bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio slapta kontrolė ir fiksavimas, laikotarpyje nuo 2015-01-27 iki 2015-03-18 (t. 1, b.l. 35).
Iš 2015-03-30 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – pokalbio suvestinės matyti, kad 2015-01-28 D. D., kuris naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino asmuo vardu „S.“. Pokalbio metu D. D. nurodė, kad jis pas jį atvažiuos tik suradęs merginų. „S.“ pokalbio metu mini, kad yra išnuomojęs kambarį ir laukia atvažiuojančio D. D. kartu su merginomis (t. 1, b.l. 36-37, 38-39, 41).
Žemesnės instancijos teismas
2014-12-18 Šiaulių apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sankcionuotas A. B. sekimas ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų slapta kontrolė ir fiksavimas laikotarpyje nuo 2014-12-18 iki 2015-03-18 (t. 1, b.l. 34).
Iš 2015-03-30 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedų – pokalbių suvestinių ir SMS žinučių turinio matyti, kad kontroliuojant A. B. kontaktus jos naudojamu mobiliojo ryšio telefonu Nr. 8 (duomenys neskelbtini) užfiksuoti pokalbiai ir žinutės, iš kurių matyti, kad A. B. kontaktavo su D. M., derino susitikimus su įvairiomis merginomis, taip pat bendravo su merginomis, siūlydama pastarosioms susitikti, vykti į užsienį, kitoms merginoms siūlė piniginį atlygį už tai, jog pastarosios padėtų surasti merginų, kurios sutiktų užsienyje teikti prostitučių paslaugas. Taip pat užfiksuoti 2015-02-03 vykę pokalbiai su S. S., kuris jai pranešė, kad turi merginą (SMS Nr. 7597, pokalbis Nr. 7598), bei su D. D., kurį informavo apie S. S. skambutį ir pasiūlė pačiam D. D. nuvykti pas S. S. ir pasikalbėti su ten esančia mergina, tačiau D. D. į tai atsakė, kad jis nenori, kad mergina jį pamatytų, nes nepriims pasiūlymo, kad geriau su šia mergina pakalbėtų pati A. B., ką pastaroji sutiko padaryti kai tik galės (po teismo posėdžio) (pokalbis Nr. 7599).
Iš 2015-06-30 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo ir sekimo suvestinės matyti, kad 2015-02-03 nuo 16:50 val. iki 18:10 val. A. B. kartu su D. D. lankėsi pas S. S. namuose (duomenys neskelbtini), B., K. r. (t.1, b.l. 125-126, 127-128).
Iš 2015-02-03 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad S. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su Ežio SIM kortele, kuriame yra likęs nuo 2015-02-01 iki 2015-02-03 vykęs susirašinėjimas SMS žinutėmis su kitais abonentais dėl merginų prostitucijos darbui. Taip pat 2015-02-03 laikotarpyje nuo 07:22:16 iki 14:32:44 val. vyko susirašinėjimas tarp S. S. bei abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausiusio A. B.), kurio metu S. S. informavo, jog turi merginą. Į ką jam A. B. atrašė, jog jos neišleistų ir palaikytų iki kol atvyks (t. 1, b.l. 169, 170, 171, 172-176).
A. B.- D. ir D. M. savo kaltę iš esmės pripažino nurodydamos, kad merginų darbui prostitutėmis ieškojo kartu ir patvirtino, kad D. M. tai darė A. B.- D. prašymu, žinodama, kad A. B.- D. tai daro vykdydama tokį tuo metu jos sugyventinio D. D. nurodymą, norėdama šiai draugiškai padėti, iš to nesitikėdama ir nesiekdama sau asmeniškai jokios naudos. A. B.- D. parodė, kad merginų prostitutės darbui D. D. nurodymu ieškojo dėl to, kad D. D., kurio draugas, vadinamas S., apie kurį žinojo tik iš D. D. ir kurio asmeniškai nepažinojo, Ispanijoje turėjo viešnamį, o D. D. tuo metu Ispanijoje slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų Lietuvoje, iš jos surastų merginų prostitucijos galėtų ten pragyventi, kad D. M. apie siūlomą darbą su merginomis pati nekalbėjo. D. M. taip pat parodė, kad ji žinojo kokiu tikslu A. B.- D. ieško merginų ir jai padėjo tai daryti, A. B.- D. nurodė visas jai kaltinime nurodytas merginas, perdavė jai I. Č. telefono numerį, bei pati dalyvavo A. B.- D. susitikimuose ir pokalbiuose su E. V., V. V., K. Z. ir J. L., o kai pastaroji nebeatsakydavo į A. B.- D. skambučius, J. L. skambino ir D. M..
Šiuos A. B.- D. ir D. M. parodymus iš esmės patvirtino teisme apklaustos E. V. ir K. Z., kurios parodė, kad pokalbių su A. B.- D. metu kartu su ja buvo ir D. M., tačiau nenurodė, kad ši pati betarpiškai būtų joms kalbėjusi apie siūlomo darbo pobūdį ir sąlygas, o jas vykti į užsienį kalbino tik A. B.- D.. Tačiau apie tai, jog būtent ir pati D. M. pokalbio metu jai siūlė darbą užsienyje, ikiteisminio tyrimo metu nurodė J. L..
Taigi, teisme ištirtų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad D. M. surinko informaciją apie E. V., I. Č., K. Z., V. V. ir J. L., ir A. B.- D. nurodė jas kaip merginas, kurias verta įkalbinėti vykti į užsienį tam, kad jos ten dirbtų prostitutėmis, žinodama, kad A. B.- D. turi tikslą jas perduoti kitų asmenų kontrolei, kad šie jas išnaudotų prostitucijai ir gautų iš to pajamų, pati kartu su A. B.- D. dalyvavo pokalbiuose su E. V., K. Z., V. V. ir J. L..
Pagal teismų praktiką verbavimas prostitucijai BK 147 ir 157 straipsnių prasme suprantamas kaip aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais išnaudojimo tikslais kitas žmogus skatinamas duoti sutikimą dirbti siūlomą darbą, taip pat vykti į užsienį, žadant jam jį tenkinantį materialinį atlyginimą, gerą darbą, viskuo aprūpintą gyvenimą, kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis ir kuriais siekiama palenkti verbuojamojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn.
Taigi, nagrinėjamu atveju tiek A. B.- D., tiek D. M. veikė žinodamos, kad jeigu merginos, kurių kontaktus bei duomenis apie jas surinko D. M. ir perdavė juos A. B.- D., kalbinamos sutiks su pasiūlymu vykti į užsienį ir ten nuvyks, jos pateks D. D. ir/ar nenustatyto asmens, vadinamo S. kontrolėn, dėl ko bus suvaržyta jų laisvė bei jos šių asmenų bus išnaudojamos prostitucijai, kas reiškia, jog A. B.- D. ir D. M. kaltinime nurodytas merginas verbavo.
Nors tiek A. B.- D., tiek D. M. teigė, kad jos manė, jog prostitucija Ispanijoje yra legali, todėl nemanė, kad jų veiksmai verbuojant merginas yra nusikalstami, tačiau akivaizdu, kad jos abi žinojo, kad merginų darbui prostitucijai reikia D. D. ir jo pažįstamam ir, kad šie iš merginų prostitucijos, jei A. B.- D. būtų pavykę jas užverbuoti, būtų pelnęsi, kas reiškia, jog merginos šių asmenų būtų išnaudojamos prostitucijai, todėl aplinkybė, ar šalyje, į kurią ketinta išvežti verbuotas merginas, prostitucija yra legalus verslas, jokios reikšmės neturi.
Nors A. B.- D. parodė, kad visoms merginoms, su kuriomis kalbėjosi, tiesiogiai siūlė tik prostitutės darbą, tačiau pripažino, kad J. L. ir V. V. galėjo siūlyti ir kitokį darbą, nors jokios galimybės joms pasiūlyti kitokio darbo, išskyrus prostituciją neturėjo, todėl nėra pagrindo netikėti verbuotų merginų parodymais, kad A. B.- D. joms siūlė vykti į užsienį dirbti, vienu atveju nenurodydama darbo pobūdžio (E. V.), kitu atveju siūlydama darbą bare (I. Č.), aukle ar namų tvarkytoja (K. Z.), ir tik V. V., J. L. ir I. S. (prie kurios verbavimo D. M. nėra prisidėjusi ir apie veiksmus prieš šią nukentėjusiąją bus pasisakoma atskirai) siūlė būtent prostitutės darbą. Be to, A. B.- D., asmeniškai teikdama pasiūlymus visoms merginoms nurodė, kad joms siūlomas darbas bus labai gerai apmokamas, kad kelionė į užsienį joms nekainuos, kad bet kada, jei sąlygos netenkins, galės grįžti į Lietuvą, o V. V. pažadėjo padėti išsiimti naują asmens tapatybės kortelę ir už ją pati sumokėti.
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad A. B.-D., tiesiogiai bendraudama su verbuotomis merginomis, siekdama gauti jų sutikimą priimti jos pasiūlymą vykti į užsienį, E. V., I. Č., V. V., K. Z., A. V., J. L. ir I. S. atžvilgiu panaudojo apgaulę – pokalbių metu visoms žadėdama gerai apmokamą darbą, geras gyvenimo sąlygas, galimybę užsienyje rinktis veiklą pagal savo norus, E. V. apskritai nenurodydama siūlomo darbo pobūdžio, I. Č., K. Z., A. V. teikdama pasiūlymus dirbti visiškai kito pobūdžio, nei turėjo tikslą per D. D. ir jo pažįstamą įdarbinti, darbą.
Taip pat iš aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad visos merginos, kurias verbavo A. B.- D., taip pat ir tos, kurias jai surado D. M., buvo socialiai pažeidžiamos dėl jų itin prastos materialinės padėties, socialinių ryšių ir įgūdžių, sveikatos būklės ir tiek D. M., tiek A. B.-D. tai žinojo ir tuo pasinaudojo. Nors šią aplinkybę (žinojimą apie verbuotų merginų pažeidžiamumą) D. M. ir A. B.-D. neigia, nurodydamos, kad merginas rinkosi atsižvelgdamos tik į tai, kad šios merginos yra laisvo elgesio, tačiau tokie jų parodymai, atsižvelgiant į tai, kad visos D. M. surastos merginos yra iš nedidelio Kupiškio miesto, kur pastoviai gyveno ir D. M., ir kur žmonės vieni apie kitus puikiai viską žino, D. M. ir A. B.-D. parodymai šioje dalyje atmetami ir vertinami kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę.
Taip pat neginčijamai įrodyta, kad A. B.- D. siūlė vykti į užsienį dirbti prostitute I. S., buvusiai pas S. S., pas kurį nuvyko gavusi pastarojo pranešimą telefonu, kad jis turi merginą. S. S. pripažino, jog apie tai, kad jo namuose yra I. S., A. B.-D. informavo žinodamas, kad ši ieško merginų, kurios užsiimtų prostitucija užsienyje, o tokį darbą jam pasiūlius I. S., pastaroji darbu susidomėjo, bet vėliau persigalvojo, apie ką jis informavo A. B.-D. ir pastaroji paprašė S. S. iki jos atvykimo I. S. laikyti savo namuose. Nors S. S. neprisipažino, kad I. S. laikė savo namuose prievarta, t. y. kad buvo suvaržęs jos laisvę pasirinkti buvimo vietą, tačiau pastaroji aplinkybė yra visiškai įrodyta aukščiau nurodytų įrodymų visetu – I. S. parodymais: kad S. S. jai neleido iš jo namų išvykti – šią aplinkybę patvirtina ir užfiksuotas pokalbis telefonu tarp S. S. ir A. B.- D. ir aplinkybė, kad I. S. po pokalbio su A. B.-.D atvykusią kartu su D. D., apie prostitutės darbą, ir šiai tuo metu atsisakius pasiūlymo, policijos pareigūnų buvo surasta S. S. namuose, kad S. S. neleido jai niekam skambinti telefonu ir dėl to iš jos telefono išėmė akumuliatorių – šią aplinkybę patvirtino policijos pareigūnai, iš S. S. namų išlaisvinę I. S. ir radę išardytą I. S. telefoną, bateriją, bei kad I. S. iš S. S. namų, esančių nuošaliame kaime neturėjo jokios galimybės savarankiškai išvykti, ką suprato ir S. S., ir A. B.-D..
Tokiu būdu įrodyta, kad S. S., siekdamas, kad I. S. būtų išnaudojama prostitucijai, A. B.- D. prašymu verbavo ir laikė ją nelaisvėje. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie I. S. sveiktos būklę – į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą, kad įvykio metu ji negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdžio ir pavojingumo bei įvykio aplinkybių, kas rodo, jog I. S. dėl to buvo pažeidžiama ir neturėjo galimybės priešintis S. S. paliepimui likti jo namuose, kas reiškia, kad šioje situacijoje tokiu būdu pastarajai buvo atimta galimybė priešintis.
A. B.- D. ir D. D., kuriam A. B.- D. pranešė apie pas S. S. esančią merginą, kurią būtų galima verbuoti vykti į užsienį ir ten pelnytis iš jos prostitucijos ir kuris vienas, negalint kartu vykti A. B.-D., prieš tai atsisakė vykti pas S. S. ir bendrauti su pas ją esančia I. S., atvyko pas S. S. ir ten A. B.- D. įkalbinėjo I. S. vykti į užsienį, panaudodama ir apgaulę, taip pat pasinaudodama jai akivaizdžiai žinoma aplinkybe, kad I. S. buvo suvaržyta laisvė pasirinkti buvimo vietą, taip pat jos pažeidžiamumu.
Kaip minėta, A. B.- D. taip pat verbavo vykti dirbti į Ispaniją prostitute ir A. V., kuri tuo metu (2015 metų sausio mėnesį) buvo 15 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad A. B.- D. ir V. V. yra gyvenusios viename kaime, lankiusios vieną mokyklą akivaizdu, jog A. B.- D. negalėjo nežinoti V. V. tiek amžiaus, tiek jos socialinės padėties, todėl kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę vertinami A. B.- D. parodymai, kad ji kalbindama V. V. vykti į užsienį nežinojo jos amžiaus, atmetami.
Nors D. D. savo kaltę nagrinėjamų veikų padaryme neigia, tačiau A. B.- D. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad visas merginas verbavo būtent vykdydama tuometinio savo sugyventinio D. D. nurodymą. Tokius A. B.-D. parodymus visiškai patvirtino ir D. M., kuri parodė tiesiogiai girdėjusi A. B.-D. pokalbius su D. D. per Skype programą, kurių metu A. D. A. B.- D. perduodavo nurodymus, skatino ją ieškoti merginų bei pyko, kad ji jų neranda. Pažymėtina ir tai, kad nėra ginčo dėl to, jog tuo metu, kai A. B.-D. su D. M. verbavo merginas prostitucijai D. D. buvo Ispanijoje, jis patvirtino, kad šioje šalyje turi pažįstamą, vardu „S.“, su kuriuo palaiko draugiškus santykius ir kurio buvusi žmona anksčiau turėjo viešnamį Ispanijoje, tačiau paskutiniu metu užsiiminėjo nekilnojamuoju turtu, taip pat kad jie su A. B.-D. buvo sutarę, kad ši atvažiuos pas jį į Ispaniją, tačiau jis nenorėjo, kad ši važiuotų viena, todėl pasiūlė susirasti draugę, kuri ją palydėtų ir dėl šios draugės įdarbinimo aukle ar valytoja tarėsi su „S.“.
Šioje byloje surinktų įrodymų kontekste, tame tarpe ir aplinkybė, kad byloje yra užfiksuotas 2015-01-28 (kai D. D. laukė pas jį į Lenkiją atvykstančios A. B.- D.) D. D. pokalbis telefonu su „S.“ apie jo atvykimą pas jį su merginomis, atsižvelgiant ir į tai, kad 2015-04-18 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu D. D. buvo pripažintas kaltu dėl 2010 m. vykdyto asmenų gabenimo prostitucijai į Ispanijos Karalystę asmeniui taip pat vardu „S.“, kas rodo, jog D. D. su kaltinime minimu nenustatytu asmeniu „S.“ sieja veikla, susijusi su moterų išnaudojimu prostitucijai akivaizdu, jog D. D., duodamas tokius parodymus, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir šie parodymai prieštarauja surinktų įrodymų visetui.
Be to, D. D. kaltę, kaip minėta, įrodo ir užfiksuotas jo ir A. B.- D. pokalbis apie pas S. S. buvusią I. S., iš kurio akivaizdžiai matyti, kad D. D. žinojo, kad pas S. S. yra laikoma I. S. ir kad ją A. B.- D. mato kaip potencialią verbuojamąją prostitutės darbui ir ji pradžioje pasiūlė su I. S. kalbėti pačiam D. D., tačiau pastarasis nurodė, kad būtų geriau, jog su I. S. kalbėtų pati A. B.- D.. Po to D. D. ir A. B.- D. nuvyko pas S. S., kur A. B.- D. tiesiogiai verbavo I. S..
Visos šios aplinkybės rodo, kad A. B.- D. parodymai apie D. D. vaidmenį nagrinėjamos veikos padaryme, t. y. kad ji visas merginas verbavo būtent D. D. iniciatyva ir nurodymu yra teisingi.
Taigi, aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. D. siekdamas įgyti savo ir nenustatyto asmens, vardu „S.“, kontrolėn merginų tikslu jas įtraukti į prostituciją Ispanijos Karalystėje ir pelnytis iš jų prostitucijos, susitarė su A. B.-D., kad ji tam tikslui verbuos ir atgabens merginas į Ispanijos Karalystę, po ko A. B.-D., vykdydama šį susitarimą, dėl merginų verbavimo susitarė su D. M. ir kartu su ja, panaudojant apgaulę bei pasinaudojant verbuojamųjų pažeidžiamumu, verbavo E. V., I. Č., V. V., K. Z., J. L., bei A. B.-D. viena verbavo nepilnametę A. V., o kartu su S. S. verbavo ir I. S., kurią S. S. laikė nelaisvėje.
Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 147 straipsnyje, laikomas baigtu atlikus bet kokį šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą veiksmą, tame tarpe ir žmogaus verbavimą bei laikymą nelaisvėje, jei tai padaryta pasinaudojant nukentėjusio asmens pažeidžiamu arba apgaule ir žinant, kad šis asmuo bus išnaudojamas prostitucijai, akivaizdu, kad visų kaltinamųjų padarytoje veikoje yra visi šio nusikaltimo sudėties požymiai.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį kyla už veiksmus, atliktus vieno nukentėjusio asmens atžvilgiu, o pagal straipsnio 2 dalį, kai veika padaryta dviejų ar daugiau asmenų atžvilgiu ir atsižvelgiant į tai, kad D. D., A. B.-D. ir D. M. veikas padarė daugiau nei dviejų pilnamečių merginų atžvilgiu, o S. S. – vienos pilnametės atžvilgiu, D. D., A. B.-D. ir D. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, o S. S. – BK 147 straipsnio 1 dalyje sudėtis ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos teisingai.
Baudžiamoji atsakomybė už vaiko (sutinkamai su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsniu, vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų) verbavimą siekiant jį išnaudoti prostitucijai, numatyta BK 157 straipsnyje, todėl D. D. ir A. B.- D. veika V. V. atžvilgiu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Kaltinamajame akte D. D. ir A. B.- D. bei D. M. veika visų verbuotų merginų, taip pat ir nepilnametės V. V. atžvilgiu nurodyta kaip viena tęstinė. Su tokiu veikos vertinimu sutiktina, kadangi akivaizdu, jog D. D. ir A. B.- D., o tuo pačiu ir D. M., verbuojant šias merginas turėjo vieningą tyčią, kad jos visos būtų išnaudojamos prostitucijai. Tuo pačiu tikslu ir iš esmės tuo pačiu laikotarpiu D. D. ir A. B.- D., kartu su S. S., verbavo ir I. S., todėl ir veika šios nukentėjusiosios atžvilgiu laikytina tęstine kartu su kitomis verbuotomis merginomis ir vertinti, kad šios nukentėjusiosios atžvilgiu D. D. ir A. B.- D. padarė atskirą nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje, nėra jokio pagrindo.
Kaltinamųjų A. B.- D. ir D. M. atsakomybę lengvina tai, jog jos iš esmės prisižino padariusios nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ir padėjo išaiškinti šio nusikaltimo padaryme dalyvavusį D. D.. S. S. atsakomybę taip pat lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą. D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje, kadangi nusikaltimas padarytas visų jų bendromis pastangomis, o D. D. atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė siekdamas savanaudiškų tikslų – pasipelnyti iš kito asmens prostitucijos.
Skiriant kaltinamiesiems bausmes ir nustatant jų dydį atsižvelgiama į BK VIII skyriaus nuostatas, tame tarpe ir į 54 straipsnyje nurodytus bausmių skyrimo pagrindus, o būtent į tai, kad D. D., A. B.- D. ir D. M. padarė labai sunkų, o S. S. – sunkų baigtą nusikaltimą, tačiau padarytomis veikomis nebuvo pasiektas galutinis nusikalstamas sumanymas – merginos nebuvo išnaudojamos prostitucijai, verbuotoms merginoms, išskyrus I. S., jokia reikšminga žala realiai padaryta nebuvo, o pastarajai žala padaryta dėl jos laikymo nelaisvėje, iš kurios ją išvadavo policijos pareigūnai.
Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama į kaltinamųjų vaidmenis nusikaltimo padaryme, o būtent į tai, kad D. D. buvo nagrinėjamo nusikaltimo sumanytojas ir iniciatorius, kas reiškia, jog būtent jo iniciatyva buvo verbuojamos visos merginos, A. B.-D. buvo aktyviausia nusikaltimo vykdytoja, tuo tarpu tiek D. M., tiek S. S. vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo iš esmės antraeilis, tačiau pastarasis I. S. ir verbavo, ir laikė ją nelaisvėje, t.y. atliko du alternatyvius BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus.
Skiriant bausmę D. D. ir A. B.- D. atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimą jie padarė tuo metu, kai teismuose jų atžvilgiu buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kuriose po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo D. D. nuteistas už iš esmės analogišką veiką – pelnymąsi iš prostitucijos ir to paties tikslo siekė nagrinėjama veika, o A. B.- D. nuteista ir už prekybą žmonėmis.
Taip pat skiriant bausmę A. B.- D. atsižvelgiama į tai, kad ji viena augina mažametį vaiką.
Skiriant bausmę S. S. taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis niekur nedirba, kas reiškia, jog jis neturi jokių legalių pajamų, kad po nagrinėjamos veikos padarymo padarė naują tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas.
Esant šioms aplinkybėms, šiems kaltinamiesiems skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Nors po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo įstatymų leidėjas BK 75 straipsnyje buvo įtvirtinęs galimybę sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau, atsižvelgiant į tokį nusikaltimą padariusio S. S. asmenybę, nėra pagrindo išvadai, kad šio kaltinamojo atžvilgiu bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą S. S. nėra pagrindo.
Skiriant bausmę D. M. atsižvelgiama į tai, kad ji anksčiau neteista, šiuo metu dirba, taip pat į tai, kad nėra pagrindo netikėti jos parodymais, kad į nusikalstamą veiką įsitraukė išimtinai tik siekdama palaikyti gerus santykius su A. B.- D. nesuvokdama, kad jos veiksmai – informacijos apie merginas rinkimas ir perdavimas A. B.- D. bei jos lydėjimas į pokalbius su merginomis apskritai yra nusikalstamas. Esant visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad ji yra persirgusi sunkia liga, gydymas tęsiamas ir šiuo metu, įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas D. M. akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jai skirtina bausmė vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata – laisvės apribojimas, kuria, teismo įsitikinimu, visiškai bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Atsižvelgiant į tai, jog D. D. ir A. B.-D. šioje byloje buvo suimti ir tuo metu, kai buvo paskelbti jiems nuosprendžiai pirmosiose bylose (2015 metais), ir paskelbtais nuosprendžiais jiems buvo paskirtos kardomosios priemonės suėmimas, todėl į šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės laiką įskaitomas suėmimo laikas šioje byloje iki nuosprendžių paskelbimo pirmosiose bylose.
Šioje byloje nukentėjusiosios V. V. atstovas pareiškė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl šiai nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, be kita ko pasakyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Atstovo ieškinys motyvuojamas tuo, kad V. V. jos verbavimo metu patyrė išgyvenimus, netikrumo jausmą, nerimą dėl ateities, kas pasunkino ir taip sunkią jos būseną.
Šie ieškinio motyvai visiškai nepagrįsti, kadangi iš byloje esančių duomenų – SMS žinučių, kuriomis V. V. bendravo su A. B.-D. akivaizdžiai matyti, kad pati V. V. priėmė sprendimą atsisakyti A. B.- D. pasiūlymo, tačiau nurodė, kad norėtų likti su A. B.-D. draugėmis, kas rodo, jog V. V. verbavimu jokia žala nebuvo padaryta, o neužilgo po A. B.-D. jai pateikto pasiūlymo V. V. buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę dėl visiškai kitos priežasties – kad išsigando dėl namuose sprogusio prausyklos krano (1 t. b.l. 44-46).
Motyvuojamoji dalis
Esant šioms aplinkybėms šis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusiosios I. S. atstovas taip pat pareiškė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo šiai nukentėjusiajai. Šis civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusioji I. S., kaltinamajam D. D. turint tikslą ją įgyti ir pelnytis iš jos darbo prostitute užsienio valstybėje, S. S. iniciatyva, pastarajam įgijus nukentėjusios pasitikėjimą, buvo atgabenta į jo namus, kur buvo laikoma prieš jos valią bei S. S. ir A. B. D. verbuojama dirbti prostitute, kol buvo išlaisvinta policijos pareigūnų.
Akivaizdu, kad nukentėjusioji I. S. prievarta laikoma svetimuose namuose jautė baimę, nežinomybę, pažeminimą ir kitas neigiamas pasekmes, nes jos atžvilgiu buvo iš esmės naudojamas psichologinis smurtas - buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas, dėl ko ji negalėjo susisiekti ir bendrauti su sau artimais asmenimis, neturėdama pinigų ir būdama visiškai kitame rajone, toli nuo savo namų, ji negalėjo savarankiškai iš ten išvykti. Byloje yra duomenys apie tai, kad po nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo, nukentėjusioji kurį laiką buvo gydoma psichiatrijos ligoninėje, todėl akivaizdu, kad ji dėl kaltinamųjų D. D., A. B. D. ir S. S. neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, todėl turi teisę į jos atlyginimą.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai dydžio, teismas negali nepastebėti ir pačios nukentėjusiosios neatsargaus ir rizikingo elgesio, nusprendžiant vienai sėstis į automobilį, kuriame buvo jai nepažįstami vyriškiai ir leisti su jais laiką, bei tai, kad ji, bylos duomenimis, ir iki nusikalstamos veikos padarymo sirgo paranoidine šizofrenija, lengvu protiniu atsilikimu (t. 2, b.l. 84). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad I. S. S. S. namuose buvo laikoma nepilnas dvi paras ir visą tą laiką kartu su S. S. vartojo alkoholį. Nėra duomenų, kad jos atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas, todėl, atsižvelgus į visas šias aplinkybes, taip pat kaltinamųjų elgesį su nukentėjusiąja ir į teismų praktiką panašiose bylose konstatuotina, jog 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. S. dydis, solidariai priteistinas iš kaltinamųjų D. D., A. B. D. ir S. S. šiuo atveju atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, numatytus CK 6.250 straipsnyje, todėl prašoma priteisti civilinio ieškinio suma atitinkamai mažintina.
Liudytojams, dalyvavusiems posėdžiuose šioje byloje iš teismo lėšų buvo atlygintos jų kelionės į teismą išlaidos – viso 27,58 EUR. Tai pripažįstama proceso išlaidomis, kurios lygiomis dalimis priteistinos iš kaltinamųjų.
Daiktiniai įrodymai – CD plokštelės su kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis paliktinos saugoti prie bylos.
Kadangi kaltinamasis D. D., kuriam šioje byloje jokia kardomoji priemonė nebuvo paskirta (kardomoji priemonė jam buvo paskirta šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje), po šios bylos išnagrinėjimo nuo teismo pasislėpė, (Šiaulių apygardos teismo nutartimi paskelbta jo paieška – 6 t. b.l. 150-155), siekiant jo atžvilgiu užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, D. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė suėmimas, kadangi jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis to pasiekti neįmanoma.
Kitiems kaltinamiesiems keisti taikomų kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje ir 157 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmes: pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą šešeriems metams, pagal BK 157 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi subendrinti iš dalies sudedant su Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą aštuoniems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2015-02-03 iki 2015-04-08 ir bausmę, atliktą pagal 2015-04-08 nuosprendį.
D. D. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę suėmimą.
A. B.-D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje ir 157 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmes: pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal BK 157 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi subendrinti iš dalies sudedant su 2015 m. kovo 26 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą penkeriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B.- D. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2015-02-03 iki 2015-03-26 ir bausmę, atliktą pagal 2015-03-26 nuosprendį.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. B.- D. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 4 dalimi šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2018 m. sausio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams 1 mėnesiui. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2015-02-03 iki 2015-04-01 ir bausmę, atliktą pagal 2018-01-12 nuosprendį.
Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinį registravimąsi policijos įstaigoje S. S. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
D. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi skirti jai bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams 6 mėnesiams, įpareigojant ją bausmės atlikimo metu nebendrauti su A. B.- D., dirbti ar būti registruotai užimtumo tarnyboje bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2015-02-04 iki 2015-02-13, vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. M. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš D. D., A. B.- D. ir S. S. solidariai 2000 EUR neturtinės žalos atlyginimo I. S..
Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo V. V. atmesti.
Priteisti iš D. D., A. B.- D., S. S. ir D. M. po 6,90 EUR proceso išlaidų valstybei.
Daiktinius įrodymus CD plokšteles su kriminalinės žvalgybos metu gautais duomenimis palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.