Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nevedęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinius 3 kartus:

1) Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį,302 straipsnio l dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 4 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį,178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 1 metams ir 10 mėnesių laisvės atėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartimi subendrinus ankstesnes bausmes, nustatyta 4 metų 9 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – 4 metai 11 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2021 m. birželio 30 d. apie 09.52 val. iš bendro naudojimo kiemo adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiajam P. R. priklausantį elektrinį paspirtuką ,,Extreem-XC“, 429 eurų vertės, ir padarė jam 429 eurų dydžio turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. S. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2021 m. birželio 30 d. apie 09.50 val. atsitiktinai eidamas pro namą esantį (duomenys neskelbtini), pamatė, kad kiemo vartai atidaryti. Užėjo į kiemą, kur prie įėjimo į patalpas pamatė stovintį elektrinį paspirtuką juodos spalvos. Pastebėjo, kad jis nėra prirakintas ir aplinkui žmonių matyti nebuvo. Staiga jam kilo mintis jį pagrobti, todėl nieko nelaukęs paėmė elektrinį paspirtuką ir jį nusitempė iš kiemo. Iš karto nuvyko į geležinkelio stotį, kur atsitiktinam praeiviui pardavė pagrobtą paspirtuką už 100 eurų. Pirkėjui pasakė, kad paspirtukas priklauso jam. Su pirkėju bendravo trumpai, jo veido bruožų neįsidėmėjo, todėl atpažinti jo negalėtų. Pirkėjui sumokėjus jam 100 eurų už elektrinį paspirtuką iš karto nuvyko į taborą, įsigijo narkotinių medžiagų bei maisto produktų. Vagia su tikslu prasimanyti pinigų maistui ir narkotinėms medžiagoms, kadangi kito pajamų šaltinio neturi. Dėl įvykdytos vagystės labai gailisi (b. l .72-73).

Be K. S. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.

BIRT žiūryklės duomenimis 2021 m. liepos 1 d. registruotas įvykis – 2021 m. birželio 30 d. apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), iš bendro naudojimo kiemo buvo pavogtas elektrinis paspirtukas „Extreem-XC“, kurio vertė 429 eurų. Papildoma informacija – juodos spalvos, platus rėmas, platūs ratai. Yra vaizdo įrašas, kuriame matosi vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, dėvintis kaukę (b. l. 4).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. R. parodė, kad 2021 m. birželio 30 d. apie 08.30 val., jis atvyko į savo darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini). Atvyko su elektriniu paspirtuku „Extreem-XC“, juodos spalvos, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 429 eurų. Paspirtuką pastatė bendro naudojimo kieme, šalia laiptinės durų, kur yra įėjimas į ofisą. Apie 13.30 val. išėjęs į kiemą pastebėjo, kad yra pavogtas jo paspirtukas. Kieme yra įrengtos stebėjimo kameros. Peržiūrėjus užfiksuotą vaizdą iš stebėjimo kamerų buvo pastebėta, kad į kiemą užeina nepažįstamas asmuo, po ko, užėjo į laiptinę. Tam asmeniui apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 170-180 cm. ūgio, dėvėjo mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, pilkos spalvos šortus. Ant pečių turėjo kuprinę. Ant veido dėvėjo medicininę kaukę. Išėjęs iš laiptinės apie 10.00 val., pasiėmę paspirtuką, kuris stovėjo prie pastoto sienos, kurį nusivedė iš kiemo. Paspirtukas nebuvo prirakintas. Kieme esantis metaliniai vartai nerakinami ir į kiemą gali patekti bet kas. Ant paspirtuko nėra galinio sparno, nes jis buvo nulaužtas. Paspirtukas nėra draustas (b. l. 12).

Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas vaizdo įrašas gautas iš (duomenys neskelbtini), kuris filmuoja namo vidinį kiemą. Antrame vaizdo įraše („camera 01“) matosi įėjimo į namo kiemą automatiniai vartai su atsidarančia viena puse. Vaizdo įrašo laikas ir data 2021 m. birželio 30 d. 09:50:24 val. Link vartų atėjo liekno kūno sudėjimo, trumpų plaukų, apie 170 cm. ūgio vyras, apsirengęs melsvos spalvos, iki pusės pasegtais marškinėliais trumpomis rankovėmis, kamufliažinio rašto kelnes žemiau kelių, avi sportbačius, su medicinine kauke, kuri nedengia veido. Ant nugaros matosi tamsios spalvos kuprinė. Vyras užėjo pro vartus. Įraše 09:52:00 val. minėtas vyras išėjo iš kiemo greitu žingsniu, dešinėje pusėje vedė paspirtuką. Vaizdo kameroje Nr. 2 („camera 02“) matosi namo vidinis kiemas, kieme stovi keli automobiliai, po dešine puse prie sienos stovi tamsios spalvos elektrinis paspirtukas. Įraše 09:50:44 val. matosi, kaip minėtas vyras nuėjo link paspirtuko, kelis kartus apsidairė, po ko, užėjo pro duris. Įraše 09:51:45 val. vyras paėmęs paspirtuką ėjo iš kiemo link išėjimo. Pridėtos foto nuotraukos (b. l. 44-48).

Pridėtas prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas – 2020 m. kovo 23 d. P. R. pirko paspirtuką „Extreem-XS“, kaina 429 EUR (b. l. 50).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio dalyje apibrėžta pagrindinė vagystės sudėtis, joje įtvirtinti tik esminiai nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. ji nenumato nei privilegijuojančių, nei kvalifikuojančių požymių.

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Šiuos įrodymus ištyręs ir įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas konstatuoja, kad K. S. 2021 m. birželio 30 d. apie 09.52 val. iš bendro naudojimo kiemo adresu (duomenys neskelbtini) pagrobė nukentėjusiajam P. R. priklausantį elektrinį paspirtuką ,,Extreem-XC“, 429 eurų vertės, ir padarė jam 429 eurų dydžio turtinę žalą. Todėl padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 154).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – K. S. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

K. S. darbingo amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (b. l. 86), SODROS duomenimis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 95), anksčiau teistas, teistumai nėra išnykę ar panaikinti, todėl, būdamas teistas ir padaręs tyčinį nusikaltimą laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jis ne kartą už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, padarymą (b. l. 116-146), per vienerius metus nekartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą, apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra informacijos (b. l. 96-114). Duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse nėra.

Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra.

BK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismo vertinimu, K. S. 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės - bausmės atlikimo metu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), arba kitu, su probaciją vykdančia tarnyba iš anksto suderintu adresu, nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 ir 6 dalys), bei įpareigojant dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei užtikrins šios, gan švelnios kaltinamajam bausmės, tikslams.

K. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina galutinė subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, šios bausmės dydį sumainant 1/3 (BPK 64¹ straipsnis) ir paskiriant K. S. galutinę sumažintą laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant jį:

1) bausmės atlikimo metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės - bausmės atlikimo metu būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini), arba kitu, su probaciją vykdančia tarnyba iš anksto suderintu adresu, nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 ir 6 dalys);

2) bausmės atlikimo metu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas);

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje esančius vokus su kompaktiniais diskais, palikti prie bylos medžiagos.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.