- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-172/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Linas Šiukšta, Elena Vainienė
- Nuteistasis
- N. B.
- Nukentėjusysis
- I. B.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Aldevinas Švedas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
N. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).
Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. gegužės 29 d.
Iš N. B. priteista Valstybinei ligonių kasai 13789 Lt.
Iš N. B. priteista nukentėjusiajai I. B. 5863,80 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios I. B. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu nužudė P. C. , gimusį (duomenys neskelbtini), o būtent: jis, 2008 m. gegužės 17 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia ne mažiau 3 kartų malka sudavė nukentėjusiajam P. C. per petį bei galvą, padarydamas P. C. galvos muštinę žaizdą, kaukolės skliauto ir pamato lūžimą kairėje, galvos smegenų sumušimą, subdurinę hematomą kairiame galvos smegenų pusrutulyje (125 ml kraujo krešulys) – sužalojimą vertinamą sunkių sveikatos sutrikdymu, dėl ko įvykus galvos smegenų dislokacijai, suspaudimui, smegenų komai, ūmiam kvėpavimo veiklos nepakankamumui, nepaisant intensyvaus gydymo, nukentėjusysis 2008-08-12 mirė, ir taip tyčia nužudė P. C. , t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis N. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, be to, beveik kasdien nukentėjusįjį lankė gydymo įstaigoje, nuolat pirko nukentėjusiajam būtinų bei reikalingų gydymui vaistų pagal gydytojų išrašytus receptus, kas rodo, kad jis nebuvo abejingas nukentėjusiojo sveikatai ir ėmėsi priemonių padėti nukentėjusiajam. Ši aplinkybė, nuteistojo nuomone, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p.).
Nuteistojo N. B. teigimu, jo atsakomybę lengvina ir ta aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Apeliantas nurodo, kad nužudyti nukentėjusiojo jis nenorėjo, tokio tikslo neturėjo, konfliktas kilo nukentėjusiojo iniciatyva, nusikalstama veika buvo padaryta aiškinantis tarpusavio santykius, P. C. smūgius jis sudavė atėmęs malką, kuria nukentėjusysis jam grasino. Nuteistasis teigia, kad nusikalstamą veiką jis padarė įsikarščiavęs, o tokią jo būseną lėmė paties nukentėjusiojo veiksmai, elgesys, nukentėjusysis be jokios priežasties jį užpuolė, vartojo prieš jį fizinį smurtą, suplėšė drabužius, išmetė iš buto. Apeliantas taip pat pažymi, kad jis niekada nebuvo teistas, yra jauno amžiaus, turi darbą, charakterizuojamas teigiamai, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, su kuria sieja stiprūs dvasiniai ryšiai, po padaryto nusikaltimo jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo giminių, pirko vaistus nukentėjusiajam.
Šalies argumentai
Apelianto nuomone, nurodytos jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, taip pat trijų atsakomybę lengvinančių aplinkybių egzistavimas sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir paskirti švelnesnę bausmę.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas N. B. bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes, nusikaltimas tyčinis, į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus, kaltininko ir nukentėjusiojo santykius iki nusikaltimo padarymo, jų elgesį nusikaltimo padarymo metu (N. B. paprašė nukentėjusiojo cigaretės, o pastarasis puolė jį mušti, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. nukentėjusysis buvo konflikto iniciatoriumi), N. B. elgesį po nusikaltimo padarymo (lankė nukentėjusįjį ligoninėje, pagal gydytojų išrašytus receptus pirko vaistus, atsiprašė giminių), į N. B. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, N. B. jauną amžių, į tai, kad jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Pirmosios instancijos teismas pripažino vieną N. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – N. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jo atsakomybę lengvinančiomis pripažinti dar dvi aplinkybes, t. y. aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių bei aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p. – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.
Tai, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė arba bandė išvengti sunkesnių padarinių, yra aplinkybė atspindinti kaltininko psichikos santykį su padaryta nusikalstama veika bei leidžianti įvertinti jo pastangas užkirsti kelią nusikalstamos veikos padariniams. Šios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Iš bylos duomenų matyti, kad N. B. , sudavęs smūgius malka P. C. per petį ir galvą, išėjo iš nukentėjusiojo namų, palikdamas sužalotą nukentėjusįjį. Po konflikto su P. C. N. B. nesiėmė jokių priemonių ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad būtų išvengta sunkių padarinių, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, palikdamas sužalotą P. C. , nuteistasis buvo abejingas, kokias pasekmes sukels jo pavartotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį. Kolegijos nuomone, nuteistojo N. B. vėlesni veiksmai – rūpinimasis nukentėjusiojo P. C. sveikata, po to, kai šis buvo nuvežtas į gydymo įstaigą, nukentėjusiojo lankymas ligoninėje, vaistų jam pirkimas – rodo nuteistojo atgailą, neigiamą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau nelaikytini aktyviais veiksmais, padėjusiais išvengti sunkių padarinių bei pagalbos nukentėjusiajam suteikimu Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. prasme.
Nuteistasis N. B. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Tokiu atveju kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Rizikingu reikėtų laikyti tokį elgesį, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko elgesį prieš jį. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusysis P. C. pirmas malka sudavė nuteistajam N. B. , N. B. , atėmęs malką iš P. C. , ja sudavė ne mažiau trijų kartų nukentėjusiajam per petį bei galvą, padarydamas sužalojimus, nuo kurių P. C. mirė. Tačiau, nors nukentėjusysis P. C. ir pirmas sudavė smūgį N. B. , toks jo elgesys negali būti vertinamas, kaip aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p. – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Konfliktas tarp P. C. ir N. B. buvo prasidėjęs jau anksčiau. Nuteistasis net tris kartus veržėsi į nukentėjusiojo P. C. butą aiškintis santykių. Paskutinį kartą nuteistasis į P. C. butą įsibrovė prieš nukentėjusiojo valią, išlaužęs duris, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad P. C. provokavo konfliktą ar elgėsi rizikingai.
Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nepripažinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. ir 6 p., vis dėlto atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis buvo konflikto iniciatoriumi bei į tai, jog nuteistasis lankė nukentėjusįjį ligoninėje, pagal gydytojų išrašytus receptus pirko vaistų ir skyrė N. B. bausmę, žymiai švelnesnę negu įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką – Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. – sankcijos vidurkis, nors byloje buvo nustatyta viena N. B. atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. numatyta, kad teismas skiria ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę, tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, N. B. paskirtoji bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ir ją švelninti įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose nėra pagrindo.
Taip pat nėra pagrindo N. B. taikyti ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas bei skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Nuteistojo N. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės - iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis nebuvo teistas, neturi priešingo teisei nusistatymo, turi darbą, teigiamai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, su kuria sieja stiprūs dvasiniai ryšiai – nėra išimtinės aplinkybės. Tai, kad N. B. turi darbą, nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą yra įprastos, būdingos daugeliui asmenų, aplinkybės, kurios nėra išimtinės. Nuteistojo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, leidžiančiomis taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo N. B. apeliacinį skundą atmesti.