- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-29
- Bylos Nr.
- N-248-1165-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gudynas, Birutė Janavičiūtė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nutarimo B. S. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. sausio 17 d. Klaipėdos teritorinė muitinė B. S. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad jis surašytas dėl to, jog B. S. L., būdamas UAB „Dofita“ direktorius, 2005 m. birželio 8 d. davė nurodymą iškrauti iš remontuojamo laivo „Hoyvikingur“ Bendrijos prekės statuso neturintį dyzelinį kurą ir išgabenti šį kurą iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos be muitinės leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 28 d. nutarimu B. S. L. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatyto pažeidimo iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant pažeidimo sudėties.
Teismas nurodė, kad B. S. L. negali būti atsakingas dėl jam inkriminuoto pažeidimo, nes jis neatitinka pažeidimo subjekto požymių. Teismas nurodė, kad B. S. L., sudarydamas sutartį dėl dyzelinio kuro iškrovimo, transportavimo ir saugojimo, nebuvo atsakingas už reikiamų muitinės leidimų gavimą. Laivo „Hoyvikingur“ agentavimą atliko ir su šiuo laivu susijusius muitinės bei krovinio dokumentus tvarkė AB „Klaipėdos laivų remontas“. Ši bendrovė nesiėmė priemonių tinkamai atlikti agentavimo paslaugas ir nesuteikė B. S. L. vadovaujamai bendrovei „Dofita“ informacijos apie reikiamus muitinės formalumus, šių formalumų nesutvarkė, nors pati taip pat dalyvavo, atliekant laivo remonto darbus, ir informavo bendrovę „Dofita“ apie būtinumą išpumpuoti dyzelinį kurą iš laivo remonto darbų atlikimo metu. Dyzelinio kuro savininkas buvo laivo savininkas M. L., kurio įgalioti atstovai buvo laive ir buvo įgalioti spręsti problemas, susijusias su laive esančiu turtu. M. L. bendrovei „Dofita“ nebuvo suteikęs įgaliojimų disponuoti laive esančiu turtu. Teismas taip pat nurodė, kad uosto komplekso teritorijos, kurioje buvo laivas, naudotoja yra AB „Klaipėdos laivų remontas“, kuri pagal Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr.78 patvirtintų Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių 9 punktą turi pareigą užtikrinti, kad be muitinės leidimo ne Bendrijos prekės nebūtų išvežamos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos.
II.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos teritorinė muitinė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nutarimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodo, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektas yra asmuo, privalantis pateikti prekes muitinei ir jas deklaruoti arba informuoti muitinę apie veiksmus, taikytinus prekėms. Pateikti prekes muitinei privalo asmuo, kuris jas įvežė arba kuris dėl jų prisiėmė atsakomybę. Nagrinėjamu atveju dyzelinis kuras buvo įvežtas laivo savininko, tačiau UAB „Dofita“ prisiėmė dėl prekių atsakomybę, sudarydama laivo remonto sutartį. Todėl ši bendrovė, norėdama išvežti dyzelinį kurą iš muitinės prižiūrimos zonos, turėjo kreiptis į muitinę dėl atitinkamo leidimo. Dėl leidimo į muitinę galėjo kreiptis ir agentavimo paslaugas teikianti bendrovė, tačiau šiuo atveju pavedimo atlikti tokius formalumus ji negavo ir nežinojo apie išvežamą dyzelinį kurą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą B. S. L. prašo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
B. S. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog jis nagrinėjamu atveju negali būti atsakingas dėl dyzelinio kuro išvežimo be muitinės leidimo. Agentavimo paslaugas šiuo atveju teikė ir užtikrinti, kad prekės iš muitinės prižiūrimos zonos nebūtų išvežtos be muitinės leidimo, privalėjo AB „Klaipėdos laivų remontas“, o ne UAB „Dofita“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo išvada, jog B. S. L. neatitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkte numatyto pažeidimo subjekto požymių, yra nepagrįsta. B. S. L. šiuo atveju yra kaltinamas tuo, kad tiesiogiai organizavo dyzelinio kuro išvežimą iš muitinės prižiūrimos uosto zonos be muitinės leidimo. Tokia veika atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų dispoziciją. Pagal šį straipsnį atsako ne tik asmenys, kurie konkrečiais atvejais privalo užtikrinti, kad iš muitinės prižiūrimos zonos nebūtų išvežtos prekės be muitinės leidimo, bet ir tie asmenys, kurie prekes be muitinės leidimo tiesiogiai išveža ar organizuoja tokį prekių išvežimą. Aplinkybės, jog tam tikri asmenys, privalantys užtikrinti, kad prekės iš muitinės prižiūrimos zonos be muitinės leidimo nebūtų išvežtos, to neužtikrino, sudaro pagrindą spręsti tokių asmenų atsakomybės ar kitokių teisinio poveikio priemonių taikymo tokiems asmenims klausimą, bet pačios savaime jos nepašalina asmenų, tiesiogiai be muitinės leidimo išvežusių (organizavusių tokį išvežimą) prekes iš muitinės prižiūrimos zonos, atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnį. Tai, jog agentas ar kitas muitinės dokumentus tvarkantis asmuo nepasirūpina muitinės leidimu, nereiškia, jog bet kurie kiti asmenys įgyja teisę išvežti prekes be muitinės leidimo. Bet kuriam asmeniui draudžiama išvežti prekes (organizuoti tokį išvežimą) iš muitinės prižiūrimos zonos, jeigu nėra muitinės leidimo. Todėl ir asmuo, kuris nėra įpareigotas ar įgaliotas pasirūpinti muitinės leidimu prekių išvežimui, išveždamas ar organizuodamas prekių išvežimą, nesant muitinės leidimo, objektyviai daro Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose numatytą pažeidimą ir gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, jeigu nustatoma jo kaltė (tyčia ar neatsargumas).
Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.