Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2015-07-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-224-272/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
1-224-272/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Nukentėjusysis
mažametės E
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-224-272/2015 m.Teisminio proceso Nr. 01-1-07038-2015-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2015 m. liepos 9 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvienei,dalyvaujant prokurorui D. M.,

nukentėjusiosios mažametės E. Š. atstovo pagal įstatymą Beižionių vaikų globos namų atstovui direktoriui V. P. ir atstovei advokatei R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas, -

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – mažametei dukrai, o būtent: jis 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytu metu, apie 21.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu gyvena su savo mažamete dukra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), jai nepaklusus reikalavimui netriukšmauti ir eiti miegoti, paėmė iš virtuvės guminę žarną, nuėjo į vaikų kambarį ir dukrai E. Š. gumine žarna tyčia kartą sudavė per blauzdą bei du kartus gumine žarna sudavė į nugaros sritį, tuo mažametei nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, taip nežymiai sutrikdydamas mažametės E. Š. sveikatą.

Kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad su sugyventine A. Š. gyvena apie 15 metų. Turi du bendrus vaikus - N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jam paliko tėvas. 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, apie 21.00 val. jis (A. S.) su sugyventine A. Š. buvo virtuvėje, o vaikai kambaryje, jie (vaikai) triukšmavo. Ne kartą ir jis, ir sugyventinė prašė vaikų, kad jie eitų miegoti, bet vaikai neklausė, sudaužė šviestuvą. Jam trūko kantrybė, paėmė virtuvėje prie krosnies buvusią geltonos spalvos, apie 0,40 cm ilgio, apie 5 mm storio guminę žarną, nuėjo į vaikų kambarį ir ja sudavė dukrai E. Š. per sėdmenis. Taikėsi suduoti per sėdmenis, bet gali būti, kad pataikė į nugaros sritį. Nepamena, kiek smūgių sudavė. Sutinka, kad sudavė vieną kartą per blauzdą ir du kartus per nugarą, ir tada vaikai nuėjo miegoti. Sudavė nestipriai, kadangi dukra nei riktelėjo, nei sudejavo, liepė eiti miegoti. Sugrįžęs į virtuvę žarną numetė į šiukšlių kibirą, jos jau nebėra, išmesta. Vaiko atžvilgiu fizinį smurtą panaudojo tik vieną kartą šių metų sausio mėnesio pradžioje, anksčiau niekada vaikų nemušė, juos myli. Daugiau taip nedarys. Dukrai dabar yra 10 metų. Pripažįsta, kad labai negerai padarė, neapgalvotai, nori atsiprašyti. Ateityje fizinio smurto prieš vaikus nenaudos. Su dukra susitaikė, ji jo po to įvykio nebijo. Dukra dabar perėjo į 5-tą klasę. Ji gerai mokosi. Kai gali, tai padeda jai ruošti pamokas. Vaikai dabar globos namuose, nori juos susigrąžinti, tai jo tikslas. Vaikai globos namuose atsidūrė dėl šito įvykio. Anksčiau su sugyventine išgerdavo alaus, o dabar nevartoja. Šitas įvykis privertė susimąstyti, jie dabar su sugyventine visiškai nevartoja alkoholio. Dėl jo ir sugyventinės piktnaudžiavimo alkoholiu pas juos lankėsi socialiniai darbuotojai. Po savaites važiuos su sugyventine koduotis. Su vaikais bendrauja kiekvieną savaitę, pas juos nuvažiuoja. Su vaikais pykčių nėra. Sugyventinė A. Š. dirba pas ūkininką. Gyvena iš pašalpos ir sugyventinės atlyginimo, į darbą jo niekur nepriima dėl amžiaus, dirba atsitiktinius darbus (krauna šieną, kapoja malkas), gauna 146 Eur pašalpą, o sugyventinė per savaitę gauna 60-70 Eur. Turi savo daržus. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pasižada, kad daugiau tai nepasikartos.

Byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji mažametė E. Š. parodė (b.l. 39-42), kad su mama sutaria gerai, kartais pykstasi, jei ji (E. Š.) kažką negerai padaro. Su tėčiu, kai jis būna išgėręs, žaidžia, tėtis jos nemuša. Kai būna blaivas, būna geras, visada duoda saldainių ir pinigų, padeda padaryti pamokas, leidžia žiūrėti televizorių. Mama taip pat padeda padaryti pamokas, kai turi, duoda pinigų. Kartais ji su broliu susimuša, jei ko nors nepasidalina. Kai nepadaro pamokų, tai tėtis su mama kartais neleidžia išeiti iš namų. Šiuo metu ji su broliu yra globos namuose, nes tėtis stipriai mušėsi. Ji su broliu žaidė, tėtis liepė eiti miegoti, bet jie miegoti nėjo. Tuomet atėjo tėtis ir sudavė jai tris kartus su “šlanga” – du kartus per nugarą ir vieną kartą per blauzdą. Mama su broliu ją gynė, pasakė, kad bėgtų skųstis, ir ji su broliu nubėgo pas pusbrolį Edgarą. Tėtis sakė, kad jei vaikai neklauso, reikia mušti, o Edgaras sakė, kad negalima vaikų mušti. Jai po tėčio mušimo skaudėjo, naktį negalėjo miegoti ant nugaros, buvo mėlynės. „Šlanga“, kuria mušė, guminė, oranžinės spalvos, ji gulėjo už pečiaus, nestora.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas kaip liudytojas mažametis N. Š. parodė (b.l. 32-35), kad jam yra 9 metai. Su mama sutaria gerai. Tėtis eina kiekvieną dieną į malkinę pjauti malkų, grįžęs, žiūri televizorių, kartais padaro valgyti. Kaip būna išgėręs, liepia susitvarkyti kambarius. Kai jis (N. Š.) nežino, kaip ruošti pamokas, tėtis jam padeda. K. E. nėjo miegoti, tėtis ją pabarė, rėkė ant jos. Tėtis sesę E. ir jį mušė vieną kartą, tai buvo žiemą, gal pernai, tiksliai nepamena, kada ir kas ten buvo. Sudavė jam per ranką diržu ar „šniūru“, bet neskaudėjo. Ar mušė sesę, nežino, nematė, jie turi atskirus kambarius, sesė buvo savo kambaryje, ji nesiskundė. Kai tėtis mušė, juos gynė brolis A., gal sesė ir bėgo pas pusbrolį E. Liudytojas nežino, kodėl jis su sese yra globos namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-02-02 apklausta ir 2015-04-15 papildomai apklausta liudytoja A. Š. parodė (b.l. 53, 54), kad su A. S. gyvena nesudarę santuokos apie 13 metų, susilaukė dviejų vaikų, kurie yra nepilnamečiai, t.y. E. Š. ir N. Š.. Vaikai visada gyveno su jais, tėvystės teisės nebuvo atimtos, taip pat nebuvo apribota tėvų valdžia, nors šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų įskaitą. Kodėl šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų įskaitą, nežino, gal dėl to, kad su sugyventiniu neturi darbo. Šeimą kuruoja socialinė darbuotoja A. R., ji šeimoje lankosi mažiausiai kartą per savaitę. Jos (A. Š.) santykiai su vaikais yra geri, ji jų neskriaudžia, gal per 10 metų vieną kartą ir yra pliaukštelėjusi per užpakalį. Vaikai geri, bet dažnai neklauso, reikia šimtą kartų kartoti, kad ką nors padarytų ar taip nesielgtų. 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, apie 21.00 val. ji ir sugyventinis A. S. buvo blaivūs, buvo virtuvėje. Sūnus N. ir duktė E. buvo savo kambaryje, triukšmavo, jie ne kartą prašė vaikų eiti miegoti, kadangi reikia į mokyklą. Vaikai neklausė, paskui dar sudaužė lempą. A. S. supyko, šaukė: “Kiek mama gali kartoti, kad eitumėt miegoti, o jūs vis negirdit, neklausot“. Virtuvėje, prie krosnies gulėjo apie 0,5 m ilgio, apie 1 cm pločio oranžinės spalvos guminė žarna, jis (A. S.) ją paėmė ir nuėjo pas vaikus, grįžo maždaug po 10 sek. Sakė, kad E. ir N. žarna sudavė po kartą per užpakalį. Ji nematė, kaip vaikams buvo suduota su gumine žarna, vaikų ji negynė, negirdėjo mušimo garsų, vaikai neriktelėjo, tik namuose tapo tylu, matyt, vaikai nusirengė ir nuėjo miegoti. Vaikai iš namų neišėjo, nėjo skųstis sūnėnui E. ir sūnui A. Ji su vaikais nebendravo, todėl negalėjo liepti bėgti ir kviestis pagalbos. Pas juos tą vakarą niekas nesilankė, tarp A. S. ir sūnėno nei tą vakarą, nei kitas dienas jokio pokalbio nebuvo. Vaikai ir vėliau jai nesiskundė, kad tėvas sudavė. Pas vaikus sužalojimo žymių nematė, juos prausė. Žarna prie krosnies gulėjo senai, ji nebuvo skirta vaikams mušti, kodėl ji ten gulėjo, nežino. A. S. smurtą panaudojęs tik vieną kartą - šių metų sausio mėnesio pradžioje, iki tol vaikų nemušęs, neskriaudęs, juos myli, dėl įvykio labai gailisi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja D. R. parodė (b.l. 60), kad ji dirba (duomenys neskelbtini), kurioje mokosi E. Š.. Taip pat pažįsta ir E. nepilnametį brolį N., jų tėvus A. Š. ir A. S.. Kiek pažįsta, tėvai visuomet buvo asocialūs asmenys. 2015-01-08 per fizinio lavinimo pamoką pas ją atėjo mokinė G. J., kuri pasakė, jog E. skauda šoną, nes tėvas sudavė su „šlanga“ jai per nugarą. Ji (D. R.) E. paklausė, ar tai tiesa, ir paprašė parodyti sumuštą vietą. E. Š. ji matė nugaroje nykstančią kraujosruvą, ji buvo pailga apie 8 cm ilgio, apie 0,5 cm pločio. E. pasakė, kad tėvas liepė eiti miegoti, ji ir brolis nenorėjo, todėl tėvas sudavė šlanga. Tėvas tuo metu buvo blaivus. Nuėjusi pas socialinę darbuotoją A. R. ji papasakojo, ką jai pasakojo E., tuomet A. R. mergaitę nuvedė pas slaugytoją tai užfiksuoti. E. iki to niekada nesiskundė, kad šeimoje prieš ją buvo naudojamas smurtas, liudytoja pas ją niekada nematė smurto žymių. E. nelinkusi meluoti, fantazuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. R. parodė (b.l. 64), kad ji yra vyr. socialinė darbuotoja, dirba su šeimomis, kurios priklauso rizikos grupei, aptarnauja (duomenys neskelbtini), tuo pačiu dar yra etikos mokytoja. A. Š. ir A. S. šeimą aptarnauja ketvirtus metus, pati šeima rizikos grupėje įrašyta nuo 1999 m. E. ir N. Š. nuo 2015 m. sausio mėnesio pabaigos yra (duomenys neskelbtini), nes tėvams apribota valdžia. Iki to momento šeimos padėtis buvo prastoka. Nuo vaikų paėmimo A. Š. ir A. S. kardinaliai pasikeitė, alkoholio nevartoja, pardavėjos sakė, kad net alaus neperka, namuose tvarkinga. Abu tėvai rodo didelį norą negerti, juos ruošiama siųsti gydymui, stengiasi ieškoti darbo. 2015-01-08, pradžioje atėjo E. Š. mokytoja D. R., kuri pasakė, kad persirengiant fizinio lavinimo pamokai pas E. nugaros srityje pastebėjo kraujosruvą, apie ją paklausus mokytojai, mergaitė atsakė, kad tėvas sudavė šlanga. Tuomet ji pasiėmė E. ir nuvedė pas slaugytoją, mergaitės apžiūra buvo užfiksuota medicininiame dokumente, E. nugaroje matė nykstančią, pailgos formos kraujosruvą, ji jai tą patį papasakojo, ką ir savo klasės mokytojai, ji šiaip yra labai kalbi, o brolis mušamas neigė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. K. parodė (b.l. 58), kad dirba slaugytoja ir aptarnauja (duomenys neskelbtini). Eglę ir N. Š. pažįsta nuo pat jų gimimo, taip pat gerai pažįsta ir jų tėvus, ji (S. K.) gyvena (duomenys neskelbtini) 40 metų. Šių vaikų tėvai visuomet buvo asocialūs, namuose jokios priežiūros nėra. Jos darbovietė pirmojo aukšto pastate, o antrame aukšte yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) mokykla. 2015-01-08 į med. punktą socialinė darbuotoja A. R. atvedė apžiūrėti E., kuri neva buvo mušama tėvo. Kadangi ji (S. K.) mergaitę gerai pažįsta, ji jai yra atvira, papasakojo, kad prieš kelias dienas, kai ji ir brolis N. 20.00 val. nėjo miegoti, tėvas su šlanga sudavė po kartą. Ji parodė vietą nugaroje, po mentimi, lyg kairėje pusėje. Ji (S. K.) pamatė apie 10 cm ilgio, apie 0,5 cm pločio nykstančią kraujosruvą. Klausė, ar tėvas buvo girtas, ji (E. Š.) atsakė, kad ne, paaiškino, kad, kai girtas, būna tėvas geresnis, o išsipagiriojęs būna piktas. Ji (S. K.) kraujosruvą užfiksavo dokumentuose.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. P. parodė (b.l. 23), kad jis yra Elektrėnų savivaldybės Beižionių globos namų direktorius. 2015-01-27 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-91 nustatyta laikinoji globa E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Iki tol jis šios šeimos nepažinojo. Žino, kad vaikų atžvilgiu tėvas naudojo fizinį smurtą.

Iš 2015-01-14 Elektrėnų socialinių paslaugų centro Socialinių paslaugų tarnybos Buities ir gyvenimo sąlygų vertinimo akto Nr. 19.8-1 matyti, kad 2015-01-08 buvo gauta informacija iš E. Š. mokytojos D. R., kad persirengiant fizinio lavinimo pamokai pastebėjo, jog mergaitės nugaroje yra kraujosruva. Paklausta, iš kur atsirado mėlynė, E. pasakojo ne iš karto. Mokytojai prašant, E. pasakė, kad ją sumušė tėvas su „šlanga“. Sumušimo priežastis ta, kad mergaitė nėjo 20 val. miegoti, o norėjo dar truputį pažaisti. Mušamas buvo ir N., tačiau berniukas apie tai atsisakė kalbėti. Eglę nuvedus pas med. slaugytoją S. K. paaiškėjo, kad mokytoja sakė tiesą – kraujosruva tikrai yra, tik ji darosi nežymi, kadangi po mušimo yra praėjusios kelios dienos (b.l. 9-12).

2015-02-02 VA Elektrėnų PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos J. L. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad A. S. 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, apie 21.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu gyvena su savo mažamečiais vaikais E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), jiems nepaklusus reikalavimui netriukšmauti ir eiti miegoti, paėmė iš virtuvės guminę žarną, nuėjo į vaikų kambarį ir dukrai E. Š. gumine žarna tyčia kartą sudavė į nugaros sritį (b.l. 4).

Iš 2015-02-19 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniajam teismo medicinos ekspertui J. R. apžiūrėjus E. Š. išrašą iš medicininių dokumentų, specialistas padarė išvadą, kad E. Š. nustatyta apie 5 cm ilgio ir apie 5-6 mm pločio poodinė kraujosruva nugaros dešinėje pusėje. Sužalojimas gali būti padarytas pailgos formos objektu, galimai suduodant smūgį gumine žarna. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 51).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – mažametei dukrai, o būtent: jis 2015 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, apie 21.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose kartu gyvena su savo mažamete dukra E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), jai nepaklusus reikalavimui netriukšmauti ir eiti miegoti, paėmė iš virtuvės guminę žarną, nuėjo į vaikų kambarį ir dukrai E. Š. gumine žarna, tyčia kartą sudavė per blauzdą bei du kartus gumine žarna sudavė į nugaros sritį, tuo mažametei nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą nugaros dešinėje pusėje, taip nežymiai sutrikdydamas mažametės E. Š. sveikatą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. S. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas darbo biržoje; taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo teisinę padėtį; kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 61 str. nuostatomis darytina išvada, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskiriant jam trumpalaikio laisvės atėmimo - arešto – bausmę, minimalaus įstatymo už nusikaltimus nustatyto termino, nustatant atlikti ją areštinėje poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.); vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

BPK nuostatos numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti turėtas bylinėjimosi išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (BPK 106 str. 2 d.).

Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Kriminalinės policijos skyriaus specialistės 2015-04-22 nutarimu suteikti valstybinę pagalbą (b.l. 45) ir 2015-06-17 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l. 97) nukentėjusiosios mažametės E. Š. įgaliotąja atstove paskirta advokatė R. V..

Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-06-26 pažyma Nr. (4.22) TPA-1943 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad šios išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 46,32 Eur. Šios išlaidos, pripažinus kaltinamąjį A. S. kaltu pagal BK 140 str. 3 d. dėl nukentėjusiajai E. Š. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, priteistinos iš kaltinamojo A. S. (BPK 106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., ir nubausti 15 (penkiolika) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – 10 (dešimties) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis.

Kardomąją priemonę A. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Priteisti iš A. S. 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai mažametei E. Š. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, „Swedbank“, AB, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič