- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-42-449/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Jolanta Čepukėnienė, Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- A. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 8 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-1121/2020 A. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinant ar kitaip itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktuose (dviejų ar daugiau bejėgiškos būklės asmenų sunkus sveikatos sutrikdymas, kankinant ar kitaip itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 9 punkte (asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime) ir BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (didelės vertės turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime).
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. K. buvo laikinai sulaikytas 2016 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 mėnesių suėmimo terminas, kuris vėlesniais teismų sprendimais buvo tęsiamas iki 2020 m. lapkričio 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė suėmimas pakeista kitomis kardomosiomis priemonėmis: 1) intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo jos vykdymo pradžios, įpareigojant A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose; 2) 50 000 Eur užstatu, kurį 2020 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu už A. K. sumokėjo L. D.; 3) dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. xxx, kuri išduota Migracijos departamento Kauno skyriaus 2012 m. sausio 30 d., galioja iki 2022 m. sausio 30 d., paėmimu. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi patikslino 2020 m. lapkričio 16 d. nutartyje numatytas intensyvios priežiūros sąlygas, įpareigodamas A. K. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų adresu: (duomenys neskelbtini), jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose, taip pat vykimu į gydymo įstaigas. Šia nutartimi teismas atmetė A. K. gynėjo prašymą laikinai grąžinti asmens dokumentą kaip dėl rizikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimui.
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 8 d. nutartimi kaltinamajam A. K. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtas kardomąsias priemones (intensyvią priežiūrą, 50 000 Eur užstatą ir dokumento paėmimą) panaikino ir pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, terminą pradedant skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo A. K. sulaikymo momento. Tą pačią dieną A. K. buvo suimtas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas trims mėnesiams, jo terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 8 d. Vėlesniais Vilniaus apygardos teismo sprendimais šis terminas buvo tęsiamas iki 2023 m. kovo 8 d.
5. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 8 d. Teismas nurodė, kad faktinė situacija byloje ir suėmimo pagrindai bei sąlygos iš esmės yra nepasikeitę. Teisminio nagrinėjimo baigiamosios stadijos specifika padidina riziką asmens, kuriam suformuluoti pagrindiniai kaltinimai byloje ir kuris jau kartą prarado teismo pasitikėjimą, bandydamas neteisėtai pasigaminti asmens tapatybės dokumentą, bandymo bėgti ar slėptis nuo teismo riziką. Švelnesnių kardomųjų priemonių už suėmimą, užstato net ir kartu su intensyvia priežiūra, taikymas kaltinamojo A. K. atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleis pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
6. Kaltinamojo A. K. gynėjas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti, suimtąjį iš suėmimo paleisti, paskirti kaltinamajam už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.
6.1. Gynėjas nurodo, jog teismas nevertino, kiek iš tiesų šiurkštus ar formalus buvo A. K. kardomosios priemonės sąlygų pažeidimas. A. K. intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė, kadangi, nuvykstant į kitą (ne teismą) valstybinę įstaigą (Migracijos departamento Kauno skyrių), siekiant realiai įgyvendinti būtent teismo jam duotą leidimą lankytis gydymo įstaigose bei ten gauti tinkamas medicinines paslaugas, nurodytų kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – sąlygų (elektroninio stebėjimo įtaiso dėvėjimo, nusiėmimo, gadinimo ar sunaikinimo sąlygų) A. K. nepažeidė, kas taipogi reiškia, kad A. K. visą laiką buvo stebimas ir negalėjo kilti grėsmė, kad A. K. gali pabėgti ar pasislėpti nuo teismo. Kaip jau ne kartą buvo minėta, kad A. K. vykimo į Migracijos departamento Kauno skyrių tikslas buvo išsiimti asmens tapatybės kortelę, būtiną gydymo įstaigose, jog A. K. būtų suteiktos būtinosios medicininės paslaugos. Tai atitiko kardomųjų priemonių taikymo sąlygas ir negali būti vertinama šiurkščiu šių sąlygų pažeidimu. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismo eilinį kartą nebuvo įvertintos.
6.2. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. K. neva šiurkščiai pažeidė dokumentų paėmimo taikymo sąlygas. Kreipdamasis į Migracijos departamentą, A. K. nenurodė melagingos priežasties, o sąžiningai klydo, galvodamas, kad nors jam yra skirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas, tačiau faktiškai jis nėra taikomas, nes A. K. dokumentai policijos įstaigoje buvo pamesti, t. y. teismas neatskyrė A. K. sąžiningo klydimo nuo specialiai melagingų duomenų pateikimo, be to, teismas nei kiek neatsižvelgė į A. K. parodymus, kad tokius veiksmus jis atliko neinformavęs teismo tik dėl to, jog supanikavo dėl savo sveikatos. Atitinkamai toks A. K. kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas, kad pastarajam būtų suteiktos medicininės paslaugos.
6.3. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. K. teismui melavo. Priešingai, jo parodymai nuo pat pradžių atitiko faktines bylos aplinkybes. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad kreipimasis į Migracijos departamentą dėl asmens dokumento išdavimo buvo būtinas tam, kad kaltinamajam būtų suteiktos medicininės paslaugos, patvirtina medicininis pažymėjimas Nr. xxx, kuriame nurodoma, kad 2021 m. kovo 4 d. A. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) šeimos sveikatos centrą dėl pablogėjusios sveikatos būklės. A. K. sveikatos būklės pablogėjimą taip pat patvirtina 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos teismo pranešimas, kuriame nurodoma, kad dviejų savaičių laikotarpiu baudžiamojoje byloje turėję vykti teismo posėdžiai yra atšaukiami dėl A. K. sveikatos būklės pablogėjimo. Taigi A. K. duoti parodymai atitinka faktines aplinkybes bei tiesą, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad A. K. meluoja. Taip pat gynėjas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog nuo A. K. asmens tapatybės kortelės atsiėmimo iki jo sulaikymo praėjo nemažas laiko tarpas, per kurį, jei A. K. būtų norėjęs pabėgti, tą būtų tikrai spėjęs padaryti. Už tokį formalų, padarinių nesukėlusį pažeidimą, gynėjo nuomone, teismas A. K. turėjo skirti įspėjimą, o ne skirti ir net 27 mėnesius dar papildomai tęsti neproporcingą, pačią griežčiausią kardomąją priemonę.
6.4. Gynėjas pažymi, kad A. K. artimieji surinko ir įmokėjo net 60 000 Eur dydžio užstatą. Tokia didelė pinigų suma tinkamai užtikrintų A. K. dalyvavimą bylos nagrinėjime, nes A. K. jaustų didelę atsakomybę dėl jo artimųjų įmokėtos ypač didelės pinigų sumos, dėl ko stengtųsi nepažeisti kardomųjų priemonių sąlygų. Tai, kad L. D., sulaukęs nepalankios teismo nutarties, anksčiau įmokėtą 60 000 Eur užstatą atsiėmė, nereiškia, jog šis užstatas negali būti vėl įmokėtas. Toks teismo deklaratyvus kardomųjų priemonių komplekso taikymo (iš jų ir užstato) galimybės atmetimas prieštarauja ne tik BPK, bet yra laikytinas ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimu.
7. Teismo posėdyje gynėjas prašė jo skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. K. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, sprendžia, kad teismo sprendimas pratęsti kardomosios priemonės suėmimo terminą yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme jau ne kartą buvo nagrinėti kaltinamojo A. K. gynėjo skundai dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo. Kaltinamojo A. K. gynėjo skundas ir šiuo atveju iš esmės yra grindžiamas analogiškais argumentais, kaip ir ankstesni skundai, kurie buvo išnagrinėti ir atmesti kaip nepagrįsti.
9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Ankstesniuose sprendimuose aukštesnysis teismas jau buvo nurodęs, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad A. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys jau ne kartą išsamiai buvo aptarti nagrinėjant kaltinamojo gynėjo skundus dėl kardomosios priemonės suėmimo taikymo, todėl nagrinėjant iš esmės analogišką kaltinamojo gynėjo skundą dėl baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų pakankamumo plačiau aukštesnysis teismas nepasisako.
10. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartimi kaltinamajam A. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gali patvirtinti informacija apie kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.
11. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad be kitų A. K. inkriminuotų nusikaltimų jis kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, už kurį įstatymas numato labai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta nuostata. Visgi nagrinėjamoje situacijoje apygardos teismas nevertino vien tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumo – tokios rizikos realumą teismas motyvavo šiurkščiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartimi nustatytos kardomosios priemonės intensyvios priežiūros pažeidimu bei paties kaltinamojo melagingos informacijos pateikimu Migracijos departamentui ir teismui. Kaip ir ankstesniuose aukštesniajam teismui paduotuose skunduose, taip ir nagrinėjamame skunde kartojami kaltinamojo A. K. gynėjo teiginiai apie tai, kad kaltinamasis anksčiau taikytos intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidė ir teismui nemelavo duodamas paaiškinimus apie vykimą į Migracijos departamentą. Į visus šiuos argumentus ne kartą yra motyvuotai atsakyta ankstesnėse aukštesniojo teismo nutartyse, kuriose konstatuota, jog kaltinamasis A. K., žinodamas, kad jam taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ir kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi atmestas jo gynėjo prašymas laikinai grąžinti jam asmens dokumentą, nuvyko į Migracijos departamento Kauno skyrių ir pateikė pranešimą dėl asmens dokumento praradimo, nurodęs aiškiai melagingą informaciją, kad asmens tapatybės kortelė pamesta. Tokiu būdu kaltinamasis A. K. ne tik melagingai nurodė asmens tapatybės kortelės išdavimo priežastį ir dar paprašė jam pagaminti pasą, bet ir pažeidė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi nustatytos intensyvios priežiūros sąlygas, kurios numatė įpareigojimą neišeiti iš namų, jeigu tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose ar vykimu į gydymo įstaigą. Nors kaltinamasis A. K. teigė, kad asmens dokumentus darėsi pablogėjus jo sveikatai, nes gydymo įstaigos nepriima be asmens dokumento, tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas pagrįstai įvertino kaip gynybinę versiją. Tokią teismo išvadą pirmiausia patvirtina asmens dokumentų išdavimo aplinkybės, t. y., kad kaltinamasis kreipėsi į Migracijos departamento Kauno skyrių ne bendra tvarka, o tiesiogiai į specialistę, kuri yra jo sugyventinės pažįstama. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad specialistė, išdavusi A. K. asmens dokumentus, kaltinamąjį priėmė be išankstinės vizito rezervacijos, neturint Kauno skyriaus vedėjos ar patarėjos sutikimo, o asmens dokumentų išdavimo procese padarė ne vieną pažeidimą. Šios faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, todėl vertinant A. K. pasislėpimo riziką yra tikimybė, kad jis gali ryžtis pasislėpti, juolab, kad pagal padarytų nusikaltimų pobūdį jam gresia griežta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, A. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
12. Nepagrįstas gynėjo skundo argumentas, kad teismas tik formaliai pasisakė dėl galimybės A. K. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, konkrečiai 60 000 Eur užstatą ir intensyvią priežiūrą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas tokią galimybę įvertino ir padarė motyvuotą išvadą, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Su šia išvada aukštesnysis teismas sutinka. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau kaltinamajam A. K. taikytos švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo veiksmingos, siekiant eliminuoti jo pasislėpimo riziką, taip pat įvertinus jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, sunkumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu (net ir 60 000 Eur užstatu) BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Kaip jau minėta šioje nutartyje, A. K. šioje byloje jau buvo paskirta kardomoji priemonė – 50 000 Eur dydžio užstatas, tačiau tai jo nesulaikė nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimų.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal EŽTT praktiką ilgas suėmimo terminas savaime nereiškia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo termino pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laiką yra būtinas, nes to reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Šiuo atveju poreikis ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę pagrindžiamas visų pirma ankstesniu paties kaltinamojo elgesiu, kai kaltinamasis šiukščiai pažeidė tuo metu jam taikytos intensyvios priežiūros sąlygas, kas akivaizdžiai rodo paties kaltinamojo nenorą laikytis jam nustatytų draudimų ir įpareigojimų, ir kartu teismui kelia pagrįstų abejonių dėl gynėjo siūlomų švelnesnių kardomųjų priemonių (60 000 Eur užstato ir intensyvios priežiūros) pakankamumo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo A. K. gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. K. gynėjo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi pratęstą A. K. suėmimo terminą palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.