- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-30
- Bylos Nr.
- N-62-3314-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutarties A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
A. N. 2008 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) 2008 m. vasario 15 d. nutarimą skirti jai 6000 Lt baudą už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Kartu pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad jos ginčijamas nutarimas buvo priimtas po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 24 d. nutartimi panaikino ankstesnį Institucijos 2007 m. lapkričio 21 d. priimtą nutarimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Ginčijamas nutarimas buvo tiesiog perrašytas, juo paskirta ta pati 6000 Lt bauda, tad ji, visiškai nesuprasdama procesinių įstatymų ir procedūrų, sąžiningai manė, kad ir šis nutarimas bus iš naujo nagrinėjamas teisme. Į Instituciją ji buvo nuvykusi viena, be kvalifikuoto teisininko, pasitikėjo Institucijos pareigūnu. Todėl ji, klaidingai laukdama pranešimo iš teismo, šio nutarimo neskundė. Institucijos pareigūnas jos procesinių teisių jai neišaiškino. Pasamdyti kvalifikuoto teisininko ji neturėjo ir neturi galimybių dėl lėšų trūkumo. Ji buvo bedarbė, šiuo metu yra įsidarbinusi už nedidelį atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 23 d. nutartimi A. N. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė. Teismas nurodė, kad A. N. dalyvavo priimant nutarimą, priimto nutarimo nuorašą gavo tą pačią dieną, t. y. 2008 m. vasario 15 d., ir tai patvirtino savo parašu, tad ji privalėjo rūpintis savo procesinės teisės apskųsti teismo priimtą procesinį sprendimą tinkamu realizavimu. Nutarimo apskundimo terminas ir tvarka išaiškinti 2008 m. vasario 15 d. nutarimo reversinėje pusėje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė – nežinojimas ir nesupratingumas, kad iš naujo priimtas nutarimas bus nagrinėjamas teisme, yra subjektyvaus pobūdžio. Nenustačius svarbių termino parleidimo priežasčių, terminas negali būti atnaujinamas. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas jau susiklosčiusių teisinių santykių apibrėžtumas bei stabilumas. Todėl nuspręsta, kad terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl pačios A. N. nepakankamo rūpestingumo.
II.
A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2008 m. gegužės 23 d. teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – terminą skundui paduoti atnaujinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai teigia, kad terminą ji praleido dėl savo nepakankamo rūpestingumo. Vien termino praleidimo faktas nesudaro pagrindo taip teigti. Ji visą laiką ir nuosekliai siekė apginti savo subjektines teises rūpintis savo nuosavybe, niekaip negalėdama sutikti su visiškai neadekvačiai didele ir neproporcingai griežta (galimai padarytam pažeidimui) nuobauda.
2. Teisės aktais nėra apibrėžta, kas iš tiesų yra objektyvios ir subjektyvios priežastys, sąlygojančios vieno ar kito procesinio termino praleidimą, todėl teismas, priimdamas vienokį ar kitokį sprendimą, privalo jį aiškiai motyvuoti ir tokiais atvejais vadovautis pamatiniais protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 5 dalis), o ne vien formaliu pagrindu atmesti prašymą.
3. Ji teismui buvo pateikusi pakankamai įrodymų bei išsamiai nurodė aplinkybes, apibūdinančias jos padėtį ir šio ginčo su Institucija esmę. Tiek Institucijai, tiek teismui ji nurodė, kad neketino vykdyti jokių remonto ar rekonstrukcijos darbų nesutvarkiusi reikiamų dokumentų, o laikiną perdangą įrengė veikdama išimtinai force majeur sąlygomis. Įgyvendindama savo teises ji elgėsi sąžiningai ir iki šiol pasitikėjo valdžios institucijomis, tikėdama, kad iš jų gali sulaukti pagalbos sprendžiant iškilusią problemą dėl namo.
4. Teismas nutartyje be kita ko nurodė, kad terminas negali būti atnaujinamas, nes būtų pažeistas teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas. Tačiau jokios kalbos apie stabilumą ir apibrėžtumą negali būti, nes Institucija ją nubaudė net nevertinusi, ar jos veiksmais buvo padaryta žala, net tiksliai nenurodant tikrosios faktinės padėties. Teismas turi pareigą apginti silpnesnę ginčo šalį. Akivaizdu, kad ginčuose tarp piliečių ir valstybės institucijų silpnesnė šalis yra pilietis – fizinis asmuo, kuris neturi tokių visapusiškų resursų apginti savo teises, kokias turi valdžios institucija. Nei Institucijos pareigūnas, nei pirmąjį skundą nagrinėjęs teismas tinkamai neišaiškino jai teisių ir procedūros, nors tokią pareigą turi. Institucija, ją bausdama, o teismas, atimdamas iš jos galimybę apskųsti Institucijos nutarimą, iš esmės verčia ją veikti prieš save ir savo nuosavybę, kas yra iš esmės nesuderinama su bendraisiais teisinių santykių pradmenimis, asmenų teise į teisminę gynybą ir teisinės valstybės samprata. Jeigu dėl nesupratimo arba netinkamo kompetentingų institucijų išaiškinimo ji ir padarė kažką neteisingai ar neteisėto, tai dar nėra esminis motyvas paneigti jos teises, juolab, kad ji nepadarė žalos nei valstybei, nei kitiems asmenims, nepažeidė jų subjektinių teisių ar interesų.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktais argumentais ir teigia, kad skundo argumentas, jog Institucijos atstovai neišaiškino A. N. jos teisių ir procedūros, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
ATPK 293 straipsnyje, taip pat ABTĮ 122 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai reglamentuota, kad skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. A. N. skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas 2008 m. vasario 15 d., tad paskutinė skundo dėl šio nutarimo pateikimo diena buvo 2008 m. vasario 25 d. A. N. skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2008 m. gegužės 22 d., tai yra praleidus minėtą įstatymo nustatytą dešimties dienų skundo padavimo terminą.
Praleistas terminas skundui paduoti gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias šio termino praleidimo priežastis (ATPK 293 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnio 5 dalis). Administracinių teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis minėtų teisės normų taikymo prasme pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios. Įstatyme numatytas trumpas (dešimties dienų) terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis operatyviai, atidžiai ir rūpestingai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje apeliacinį skundą nebus ginama.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, A. N. dalyvavo jos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime Institucijoje, ginčijamo nutarimo nuorašas jai buvo įteiktas pasirašytinai jo priėmimo dieną, tai yra 2008 m. vasario 15 d. Šiame nutarime yra aiškiai ir suprantamai nurodyta jo apskundimo tvarka ir dešimties dienų terminas (nutarimo reversas), tad šios aplinkybės A. N. turėjo būti žinomos, tuo labiau, kad teise skųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą ji jau naudojosi. Remiantis šiomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis spręstina, kad Institucijos 2008 m. vasario 15 d. nutarimas atitinka ATPK 286 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o tai, kad A. N., nepaisant jau minėto išaiškinimo nutarime, jos teigimu vis tik nesuprato ginčijamo nutarimo apskundimo termino, laikytina subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, kuri negali būti vertinama kaip pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Kartu pažymėtina, kad A. N. buvo išaiškintos jos procesinės teisės, reglamentuotos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje (šią aplinkybę ji patvirtino pasirašydama administracinio teisės pažeidimo protokole), taigi, ir teisė apskųsti nutarimą byloje. Be to, jai buvo išaiškinta ir minėtame straipsnyje numatyta teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba byloje, tad manydama, kad teise skųsti byloje priimtą nutarimą ji savarankiškai negalės pasinaudoti tinkamai, ji turėjo galimybę kreiptis jau minėtos teisinės pagalbos. Jos teiginiai, kad šia galimybe ji negalėjo pasinaudoti dėl sunkios turtinės padėties, nėra grindžiami jokiais įrodymais. Be to asmeniui, kuris tokio pobūdžio pagalbos negali gauti dėl sunkios turtinės padėties, yra garantuojama nemoka teisinė pagalba Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad A. N., siekdama apskųsti jos administracinio teisės pažeidimo byloje Institucijos 2008 m. vasario 15 d. priimtą nutarimą, nebuvo pakankamai atidi bei rūpestingai ir tai sąlygojo termino skundui paduoti praleidimą.
Institucijos 2008 m. vasario 15 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo revizavimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra galimas tik apeliacine tvarka ginčijant pirmosios instancijos teismo atitinkamą sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą dėl minėto nutarimo (ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendė tik apskųstos pirmosios instancijos teismo 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl atskirajame skunde pateikti argumentai dėl Institucijos 2008 m. vasario 15 d. nutarimo nenagrinėtini.
Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad teisinio pagrindo tenkinti A. N. atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.