Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-01 · Administracinė byla Nr. I-1028-790/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-01
Bylos Nr.
I-1028-790/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03596-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Advokatai
Algaudas Kirša
Kategorijos
  • 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1028-790/2017Proceso Nr. 3-61-3-03596-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras,dalyvaujant pareiškėjui D. J., pareiškėjo atstovui advokatui Algaudui Kiršai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. J. skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN) laikotarpiu nuo 2010-12-03 iki 2011-12-14. Nurodė, kad kaliniai Vilniaus PN laikomi visi kartu, kriminologinėje terpėje, yra susidarę kriminalinės gaujos. Platinami ir vartojami narkotikai, klesti reketas, smurtas, patyčios, žudomi ir verčiami nusižudyti žmonės, klesti įvairūs nusikaltimai, įskaitant ir sukčiavimą telefonu. Teigė, kad Vilniaus PN karantino kameroje buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigė, kad buvo laikomas 401 ir 409 patalpose (būriuose), kuriuose trūko ploto, o išeiti iš patalpų į bendrą teritoriją buvo pavojinga. Neturėjo galimybės sportuoti, kadangi sporto salės ir aikštelės buvo užimtos gaujų narių. Nebuvo aprūpinamas darbu, kitomis prasmingomis veiklomis. Vilniaus PN vienam kaliniui per dieną maitinimui skiriamas tik vienas euras, todėl kaliniai kenčia alkį.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–20) su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2010-12-03 iki 2011-12-14 kreipėsi skundu į teismą tik 2016-09-02 ir šį terminą praleido. Nurodė, kad Vilniaus PN karantino patalpos Nr. 108 ir Nr. 109, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, atitiko nustatytus minimalus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus ir higienos normų reikalavimus. Patalpos Nr. 401 ir Nr. 409 visiškai atitiko nustatytus minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimus ir atitiko higienos normų reikalavimus. Vilniaus PN teritorijoje įrengtos krepšinio aikštelės, svarmenų kilnojimo įrenginiai patalpų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti nuteistieji, netaikant išimčių ar bloginant jo gyvenimo sąlygas. Maitinimas organizuojamas pagal patvirtintas mitybos normas. Vilniaus PN administracija netoleruoja nuteistųjų subkultūros apraiškų ir, vykdydama funkcijas, griežtai vadovaujasi įstatymais. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių skundų nei Vilniaus PN administracijai, nei kitoms įstaigoms dėl galimai netinkamų jo laikymo sąlygų. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo skundas pagrįstas abstrakčiais teiginiais ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad dėl patirtos neturtinės žalos padariniai liko visam gyvenimui. Vilniaus PN pateikė neteisingus duomenis apie kamerų vietų skaičių, plotą. 2011-12-14 išėjo į laisvę, laisvėje buvo apie 1 metus 3 mėnesius, tuo laikotarpiu susituokė, dirbo. Turi pagrindinį išsilavinimą, baigęs 10 klasių. Apie tai, kad galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sužinojo prieš savaitę iki skundo padavimo teismui dienos iš kitų nuteistųjų, su kuriais šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose. Sirgo depresija, vartoja vaistus. Buvimo Vilniaus PN metu dėl daromų pažeidimų į įstaigos administraciją kreipdavosi žodžiu, bet būdavo grasinama, kad bus patalpintas į drausmės grupę. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, neužtikrinus tinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2010-12-03 iki 2011-12-14.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administra­cinėje byloje Nr. A444-343/2013), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas per visą bausmės atlikimo Vilniaus PN laikotarpį suvokė, kad atitinkamos jo teisės galėjo būti pažeidžiamos. Pareiškėjas skundu dėl neturtinės žalos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-09-02 (b. l. 2), todėl laikytina, kad jis praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos, patirtos laikant jį Vilniaus PN galimai netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2010-12-03 iki 2011-12-14, atlyginimo.

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovo atstovas atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 13–20). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismui sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises. Vertinant pagrindus atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos būklė galėjo sukliudyti pateikti skundo teismui laiku, nėra. Iš į bylą pateiktos asmens sveikatos istorijos kopijos (b. l. 32–76) matyti, kad pareiškėjo sveikatos būklė iš esmės nekliudė tinkamai įgyvendinti teisės į teisminę gynybą. Nustatyti jo sveikatos sutrikimai buvo trumpalaikiai: iš 2013-02-28 asmens sveikatos istorijos įrašo matyti, kad pareiškėjas nusiskundimų neturėjo (b. l. 45), 2014-03-24 ir 2014-04-04 įrašai patvirtina, kad pareiškėjas galėjo atlikti jam paskirtas nuobaudas (b. l. 56), psichologų įrašai patvirtina, kad pareiškėjas sąmoningas, orientuotas, mąstymas nuoseklus (b. l. 51, 64). Pareiškėjas teismo posėdžio metu dėl ieškinio senaties termino taikymo nurodė, kad nežinojo apie galimybę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN, nes neturi teisinio išsilavinimo, o skundą teismui padavė apie tokią galimybę sužinojęs iš kitų nuteistųjų pataisos namuose. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2011-12-14 buvo išleistas į laisvę, ten praleido apie 1 metus 3 mėnesius, tuo metu susituokė, dirbo, todėl turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra objektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN nuo 2010-12-03 iki 2011-12-14 atlyginimo priteisimo taikytina ieškinio senatis ir skundas šiuo pagrindu atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 20) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 0,12 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).

Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, kuriuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2 lapus su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 0,12 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo D. J. skundą atmesti.

Netenkinti atsakovo atstovo Vilniaus pataisos namų prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Marius Bajoras