Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vadovaudamiesi tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka" STR 1.11.01:2002 (2006 m. birželio 12 d. redakcija, Žin., 2006, Nr. 68-2524) 17.6 punktu, pagal kurį daugiabučiai namai pripažįstami tinkamais naudoti tik užbaigus butų ir bendrojo naudojimo patalpų apdailą, ieškovai savo lėšomis atliko butų pilnos apdailos darbus bei organizavo Pastato pridavimą statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai. 2009 m. spalio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr, (lOO)-ll.75-869 Pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti

Prieš butų pardavimą, ieškovams, remiantis atsakovės parengtu Pastato techniniu projektu Nr. 07/08, be kita ko, Pastato sienos turėjo būti apšiltintos 15 cm storio akmens vata, taip pat pagal teisės aktų reikalavimus apšiltinti pamatai ir nutiesta buitinė nuotekynė, o takai žemės sklype, privažiavimas prie garažo, automobilių stovėjimo aikštelė turėjo būti padengti betoninių trinkelių danga. Sudarant Sutartis Pastato pamatų tvarkymo darbai jau buvo baigti, o patys pamatai užkasti, aplink juos sudėtos apdailinės kiemo dangos plytelės, tai reiškia, kad Pastato perleidimo ieškovams metu pamatų apšiltinimo darbai jau turėjo būti atlikti. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, statytojas (atsakovė) buvo netinkamai atlikęs statybos darbus.

Be to, ieškovams įgijus nuosavybės teises į butus, paaiškėjo, kad Pastatas turi trūkumų, kadangi pradėjo šlapti ir pelyti butų sienų kampai bei dėl neapšiltintų pamatų šąla grindys ir sienos ties jomis pagal visą Pastato perimetrą. Todėl bendraieškiai D. L. ir A. L. kreipėsi į profesionalias statybos darbų techninės priežiūros ir statinių statybos darbų ir įrenginių montavimo darbų kokybės kontrolės paslaugas teikiančią UAB „Statybų techninė priežiūra“, kuri 2010 m. gegužės 18d. atliko Pastato defektų apžiūrą ir surašė Defektų apžiūros aktą (toliau - Defektų apžiūros aktas), kuriame konstatavo, kad pamatų hidroizoliacija ir šilumos izoliacija neįrengti, sienų šilumos izoliacija baigiasi ties trinkelių danga, konstrukcija neatitinka STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika" (Žin., 2005, Nr. 100-3733) ir STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos" (Žin., 2007, Nr. 43-1651), pamatinių sijų aukštis svyruoja nuo 20 cm iki 60 cm, jų vertikalus paviršius nelygus, o ties įėjimu į 1/1, 1/2 butus išbetonuota neaiškios paskirties monolitinė plokštė. Be to, apžiūrėjus Pastato fasadus Defektų apžiūros akte konstatuota, kad sienos apšiltintos putų polistirolo plokštėmis vietoj Pastato techniniame projekte numatytos akmens vatos, t.y. atsakovė, netinkamai atlikusi Pastato sienų apšiltinimo darbus ir neatlikusi pamatų apšiltinimo bei nuslėpdama šias aplinkybes nuo ieškovų, taip pat pažeidė sutartinę pareigą veikti geranoriškai ir sąžiningai ieškovų atžvilgiu ir sąmoningai nepateikti jiems jokios klaidinančios informacijos bei perduoti ieškovams kokybišką daiktą, atitinkantį statybos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus. G. D. apžiūros akte nurodyta, kad kiemo betono trinkelių danga banguota.

B. D. L. ir A. L. taip pat kreipėsi į antstolį D. S., kuris, apžiūrėjęs atkastus Pastato pamatus, 2010 m. gegužės 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-10-205 (toliau - Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) konstatavo, kad pamatai vietomis siekia vos 30 cm ir yra neapšiltinti, garažo sienos apačioje, vietomis prie pamatų, atšokęs tinkas su tinkleliu, bei nurodė, kad kiemo grindinys sudėtas nelygiai, nesimato jokios trinkeles rišančios medžiagos, vietomis telkšančios balos rodo nelygumą, vietomis prie kanalizacijos šulinio grindinys praardytas, namo viduje kampuose prie lauko sienos - pamato, atsiklijavusios grindjuostės. Be to, T. L. (gim. 1976-08-03) 2010 m. rugpjūčio 31 d. pasiūlyme dėl kiemo dangos (plytelių perklojimo) pažymėta, kad kiemo danga yra paklota nekokybiškai, vietomis susidaro balos, nepadaryti nuolydžiai lietaus vandeniui, blogai įrengtas dangos pagrindas, nėra trinkeles rišančios medžiagos, todėl danga tapo banguota. Taigi, akivaizdu, kad Pastato statybos rangos darbai turėjo defektų ir kad jie buvo atlikti ne pagal Pastato techninį projektą Nr. 07/08 bei pažeidžiant tuo metu galiojusius normatyvinius statybos techninius dokumentus.

Pastato statytoja yra atsakovė, todėl jai šiuo atveju tenka atsakomybė už Pastato sienų ir pamatų šiltinimo bei buitinių nuotekų valymo įrenginio montavimo ir kitus defektus. Dėl atsakovės netinkamai atliktų Pastato statybos rangos darbų bendraieškiai D. L. ir A. L. patyrė nuostolių — išlaidas Defektų apžiūros akto surašymui, kurios sudarė 200 Lt, atlyginimas už faktinių aplinkybių konstatavimą, kuris sudarė 242 Lt bei Pastato defektų šalinimo išlaidas, sudariusias 7269,20 Lt, iš kurių nuogrindos aplink pastatą nurinkimas ir suklojimas - 1102,50 Lt, nuogrindos aplink buitinių nuotekų įrenginį nurinkimas ir suklojimas — 1610 Lt, buitinių nuotekų įrenginio pertvarkymas - 2370 Lt, 1/2 Pastato pamatų šiltinimas — 2186,70 Lt. Siekdami pašalinti Pastato buitinių nuotekų valymo įrenginio montavimo defektus, 2010 m. balandžio mėnesį ieškovai D. L. ir A. L. kreipėsi į UAB „Nuotekų priežiūra" (duomenys neskelbtini), o taip pat į UAB „VIDURYS“ dėl skystų atliekų išvežimo bei į T. L., dėl trinkelių nurinkimo ir nuvalymo bei pagrindo paruošimo ir trinkelių suklojimo darbų atlikimo. Tuo tarpu, siekdami apšiltinti 1/2 Pastato pamatų dalį, 2010 m. gegužės -birželio mėnesiais bendraieškiai D. L. ir A. L. įsigijo atitinkamas statybines medžiagas bei pasamdė T. L., kuris atliko Pastato pamatų apšiltinimo darbus. Visas minėtas Defektų apžiūros akto ir faktinių aplinkybių konstatavimo bei Pastato defektų šalinimo išlaidas savo lėšomis padengė bendraieškiai D. L. ir A. L.. Pažymi, kad Sutartys sudarytos dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, todėl šiuo atveju ieškovų ir atsakovės santykius reglamentuoja netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto perdavimą reguliuojančios normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.399 str.). Nustačius minėtus Pastato defektus ieškovai ne kartą prašė atsakovės juos ištaisyti, tačiau atsakovė defektų neištaisė. Todėl ieškovai prašo Teismo atitinkamai sumažinti Sutarčių kainas bei priteisti iš atsakovės sumas, kuriomis sumažinamos Sutarčių kainos, kadangi ieškovai yra sumokėję šias sumas atsakovei. Taip pat bendraieškiai D. L. ir A. L. prašo atlyginti jų patirtus nuostolius - Defektų apžiūros akto surašymo ir faktinių aplinkybių konstatavimo bei Pastato defektų šalinimo išlaidas. B. D. L. ir A. L. patyrė nuostolių dėl atsakovės netinkamai atliktų Pastato statybos rangos darbų — apmokėjo Defektų apžiūros akto ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo išlaidas bei savo lėšomis turėjo pašalinti dalį Pastato defektų - apšiltino 1/2 Pastato pamatų bei pašalino Pastato buitinių nuotekų valymo įrenginio montavimo defektus bei apmokėjo su šių defektų pašalinimu susijusias išlaidas. Šių defektų nustatymo ir šalinimo kaina yra 7711,20 Lt. Todėl nurodyta suma priteistina bendraieškiams D. L. ir A. L. iš atsakovės kaip jų turėtų faktinių išlaidų Pastato defektų nustatymui ir Pastato defektų šalinimo išlaidų atlyginimas. Defektų apžiūros akte konstatuota, kad Pastato sienos apšiltintos putų polistirolo plokštėmis vietoj Pastato techniniame projekte Nr. 07/08 numatytos akmens vatos. Atsakovės sienų šiltinimui panaudota statybinė medžiaga - putų polistirolis yra gerokai pigesnis nei Pastato techniniame projekte Nr. 07/08 numatyta akmens vata, ir kurios kaina ir buvo įskaičiuota į Sutarčių kainas, nes ieškovai pirko nebaigtus statyti nekilnojamuosius daiktus atsakovei patvirtinus, jog visi statybos darbai atlikti pagal statinio techninį projektą. Pagal techninį projektą Nr. 07/08 viso Pastato fasado plotas sudaro 250,40 kv. m. Remiantis pridedamomis lokalinėmis sąmatomis, vidutinė 100 kv. m Pastato fasado šiltinimo 15 cm storio putų polistiroliu medžiagų kaina yra 4176 Lt be PVM, o vidutinė 100 kv. m Pastato fasado šiltinimo 15 cm storio mineraline vata medžiagų kaina — 6935 Lt be PVM (lokalinių sąmatų kopijos ). Taigi visą Pastatą, apšiltinti putų polistirolu kainuoja 10607 Lt, o mineraline vata — 17615 Lt. Taigi, Pastato sienų šiltinimas putų polistiroliu kainavo atsakovei 7008 Lt pigiau nei būtų kainavęs šiltinimas mineraline vata. Todėl Sutarčių kainos turėtų būti atitinkamai sumažintos akmens vatos, kuri pagal techninį projektą Nr. 07/08 turėjo būti panaudota Pastato sienų šiltinirnui ir putų polistirolo, kuris buvo faktiškai panaudotas Pastato sienų šiltinimui, kainų skirtumo suma, t. y. atitinkamai Sutarčių kainos mažinamos 7008 Lt suma ir ši suma priteistina iš atsakovės A. M. visiems ieškovams lygiomis dalimis, t.y. po 1752 Lt.

Remiantis šiame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad Pastato statybos rangos darbai atlikti netinkamai, kadangi neapšiltinti Pastato pamatai. B. R. A. ir E. A. bei J. Č. dėl minėtų Pastato statybos rangos darbų trūkumų taip pat patyrė nuostolių. Nurodytus trūkumus šie ieškovai pašalino ūkio būdu. Todėl bendraieškių R. A. ir E. A. bei J. Č. išlaidų dydis minėtų trūkumų pašalinimui nustatytinas vadovaujantis bendraieškių D. L. ir A. L., gyvenančių kaimyniniame bute, pateiktame Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavime bei kituose dokumentuose nurodytų 1/2 Pastato pamatų šiltinimo išlaidų dydžiu. Pastato dalis, kurioje yra bendraieškiams D. L. k A. L. bei bendraieškiams J. Š. — Daminaitienei ir M. D. priklausantys butai, ir Pastato dalis, kurioje yra bendraieškiams R. A. ir E. A. bei J. Č. priklausantys butai, yra vienodos, todėl bendraieškių D. L. ir A. L. apšiltintų 1/2 Pastato pamatų ilgis ir plotas yra lygus bendraieškių R. A. ir E. A. bei J. Č. apšiltintų 1/2 Pastato pamatų ilgiui ir plotui. Už nurodytus darbus D. L. sumokėjo 3289,20 Lt (nuograndos nurinkimas ir suklojimas — 1102,50 Lt, pamatų šiltinimo darbai — 1250 Lt, medžiagų kaina — 936,70 Lt). Tokiu būdu, iš atsakovės A. M. bendraieškiams R. A. (kartu su E. A.) ir J. Č. priteistina lygiomis dalimis (t.y. po 1644,60 Lt) 3289,20 Lt dydžio 1/2 Pastato pamatų defektų šalinimo, t.y. 1/2 pamatų šiltinimo, išlaidų atlyginimas (CK 6.334 str. l d. 3 p.), kuris apskaičiuotas vadovaujantis bendraieškių D. L. ir A. L. patirtomis išlaidomis tokiems pat darbams atlikti. Atsižvelgiant į Defektų akte ir Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytus Pastato kiemo dangos klojimo defektus bei siekiant nustatyti tikslų šios kiemo dangos plotą, 2010 m. rugsėjo mėnesį bendraieškiai D. L. ir A. L. kreipėsi į UAB "V.", kurioje dirbantis profesionalus matininkas G. P. atliko kiemo dangos matavimus ir 2010 m. rugsėjo 14 d. Kiemo dangos ploto skaičiavimo ataskaitoje konstatavo, kad kiemo dangos, kurią būtina perdaryti ir pašalinti defektus, plotas lygus 182,72 kv. m, iš kurio 133,83 kv.m reikia perkloti bendraieškių D. L., A. L., J. Š. – D. ir M. D. naudojamoje žemės sklypo dalyje (indeksas A), o 48,89 - R. A., E. A. ir J. Č. naudojamoje žemės sklypo dalyje. Atlyginimą už šios ataskaitos parengimą 400 Lt UAB "V." sumokėjo bendraieškiai D. L. ir A. L., todėl ši suma priteistina šiems ieškovams. Taip pat ieškovai kreipėsi į T. L. su prašymu įvertinti kiemo dangos defektų šalinimo darbus, kuris aukščiau minėtame pasiūlyme dėl kiemo dangos (plytelių perklojimo) nurodė, kad darbų kaina sudarys 50 Lt/kv. m, t.y. iš viso apie 9136 Lt (paskaičiavimas: 50 Lt/kv.m X 182,72 kv.m = 9136 Lt). Tokiu būdu, bendraieškiams D. L. kartu su A. L. ir J. Š. — Daminaitienei kartu su M. D. lygiomis dalimis priteistina 6691,5 Lt (paskaičiavimas: 50 Lt/kv.m X 133,83 kv.m = 6691,5 Lt), bendraieškiams R. A. kartu su E. A. ir J. Č. priteistina lygiomis dalimis 2444,5 Lt suma (paskaičiavimas: 50 Lt/kv.m x 48,89 kv.m = 2444,5 Lt).

Ginčo pastatas buvo projektuojamas ir statomas asmeniniams pardavėjos ir jos dukters šeimos poreikiams tenkinti, atsakovė nevykdė ūkinės komercinės veiklos parduodama šį turtą, taigi atsakovė nėra profesionali pardavėja. 2007 m. gegužės 11 d. Prikimo-pardavimo sutartimi Nr. 7507 atsakovė įsigijo 0,1502 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo dieną atsakovė išdavė savo žentui M. Z. įgaliojimą, kurio pagrindu jis turėjo rūpintis namo statyba bei visais kitais su tuo susijusiais reikalais bei atstovauti šiuose santykiuose atsakovę. 2007 m. gegužės mėnesį K. S. firma „V. A." parengė dvibučio gyvenamojo namo projektą.

Namo statybai reikiamos lėšos buvo gautos atsakovės dukrai su žentu pardavus jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu Ladygos g. 3-17, Vilniuje, ir atsakovei A. M. gavus l 000 000 Lt dydžio paskolą iš banko. Atsakovės dukrai su žentu pardavus butą, jie persikėlė gyventi į atsakovei priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė su dukra ir jo šeima gyvena iki šiol. Statybos eigoje paaiškėjo, kad turimų lėšų statybos darbams užbaigti nepakaks, todėl iš banko buvo pasiskolinta dar 300 000 Lt (trijų šimtų tūkstančių litų) suma. Dėl prasidėjusio ekonominio nuosmukio šalyje, atsakovės žentas M. Z. neteko darbo, žymiai sumažėjo jų šeimos pajamos, o prisiimtų skolinių įsipareigojimų vykdymas tapo itin problematiškas. Be to, buvo akivaizdu, kad turimų lėšų nebepakaks namui tinkamai įrengti. Įvertinus visas šias aplinkybes bei siekiant išvengti dar didesnių nuostolių, buvo nuspręsta statomą namą parduoti ir bent jau grąžinti bankui gautas paskolas. Pažymi, kad bendroje sumoje ginčo žemės sklypo ir dvibučio namo statybai buvo išleista 1602000 Lt suma, o bendra, pardavus šį namą su žemės sklypu, gauta suma tesudarė 1532500 Lt, tokiu būdu atsakovei, o tuo pačiu ir atsakovės dukters šeimai, patyrus 69500 Lt nuostolį.

Ieškovai pirko tokį namą (atitinkamas jo dalis), koks jis buvo pastatytas, o ne pastatytą pagal jų užsakymą, modelį, pavyzdį ar aprašymą, tokiu būdu prisiimdami ir atitinkamą riziką dėl šio daikto kokybės. Tuo tarpu, atsakovė pardavė tokį pastatą, koks buvo sukurtas kaip rangovų atliktų darbų rezultatas ir jokių garantijų dėl šio pastato kokybės ji nesuteikė. Pažymi, kad ieškovai turėjo visas galimybes apžiūrėti perkamą nekilnojamąjį daiktą, galėjo ir kaip rūpestingi pirkėjai privalėjo pasitelkti specialistus, kurie apžiūrėtų ir įvertintų perkamą pastatą, statybos darbų atlikimo kokybe. Atkreipia dėmesį, kad visi bendraieškiai, pasitelkdami specialistus, iš tiesų nuodugniai apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusią dokumentaciją, „įvertino jo teisinį ir techninį statusą, taip pat faktinę būklę" ir patvirtino, kad „turtas visiškai atitinka įų keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir nei dėl turto teisinio ar techninio statuso, nei dėl jo faktinės būklės jokių pretenzijų neturi“. Ši sutarčių nuostata taip pat leidžia teigti, kad pirkėjai suprato, kad perka daiktą tokios būklės ir kokybės, kokios jis faktiškai yra ir kad pirkėjai jokių pretenzijų dėl perkamo daikto kokybės pardavėjai ateityje reikšti nebegalės (CK 6.334 str. 4d.). Taigi bendraieškiai, pirkdami nekilnojamąjį turtą iš neprofesionalaus pardavėjo, prisiėmė atitinkamą su tuo susijusią riziką, tame tarpe ir perkamo daikto kokybės riziką. Pardavėja, kaip neprofesionali pardavėja, perleido pirkėjams savo nuosavybės teisę ir visas iš jos išplaukiančias teises bei pareigas į ginčo pastatą (jo dalis) pirkėjams, neprisiimdama įsipareigojimų ir nesuteikdama garantijų dėl perleisto nekilnojamojo turto kokybės. Bendraieškiai, manydami, kad jiems nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas turi trūkumų, ir įgyvendindami jiems perleistas šio nekilnojamojo daikto savininko teises, gali kreiptis į atitinkamus pastato statybos darbus atlikusius subjektus dėl trūkumų pašalinimo.

Nesutinka su ieškinyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nurodomos ne visisškai tiksliai, o jų pagrindu pateikiamos išvados yra klaidingos. Ieškinyje faktinės aplinkybės dėstomos, pradedant nuo 2008-09-26, 2008-10-14, 2008-11-25 ir 2008-11-28 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarčių sudarymo, nors šalių teisiniai santykiai prasidėjo anksčiau. Iki minėtų sutarčių sudarymo šalis siejo ikisutartiniai teisiniai santykiai, tarp šalių buvo sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. Ši aplinkybė reikšminga tuo, kad pirkėjai perkamą nekilnojamąjį daiktą pamatė ir turėjo visas sąlygas nuodugniai jį apžiūrėti gerokai anksčiau nei teigiama ieškinyje. Todėl ieškinio nuostatos apie tai, kad pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo momentu namas buvo 85 % baigtumo, visi išorės darbai baigti ir pirkėjai negalėjo įvertinti namo sienų bei pamatų apšiltinimo, nuotakynės bei betoninių trinkelių dangos kokybės, yra klaidinančios ir netikslios, paremtos neteisinga prielaida, kad ieškovai namą pirmą kartą pamatė tik jo perdavimo pirkėjams momentu.

Sprendimas dėl statomo dvibučio namo pardavimo buvo priimtas apie 2008 m. birželio mėnesį, kuomet dėl namo pardavimo buvo kreiptasi į profesionalų nekilnojamojo turto tarpininką -UAB „Namija“. Sutartyje su UAB „Namija" be kitų klausimų buvo aptartas ir skelbimo apie parduodamą dvibutį namą tekstas. Skelbime nurodoma informacija be kitų duomenų apėmė ir sienų apšiltinimą, tiesiogiai įvardijant, kad sienos apšiltintos putų polistirolu. Kadangi ši informacija buvo viešai skelbiama internete elektriniuose skelbimuose apie parduodamą namą, o visi pirkėjai sužinojo apie parduodamą dvibutį namą būtent iš internete rastų skelbimų, tai neabejotina, kad ir bendraieškiams ši informacija buvo žinoma ar bent jau galėjo ir turėjo tapti žinoma. Kita vertus, nuo pat 2008 m. birželio mėnesio buvo siūloma pirkti dvibutį gyvenamąjį namą ar jo dalį, visi suinteresuoti asmenys galėjo atvykti ir statomą namą apžiūrėti. Jokios namo statybos darbų aplinkybės, naudojamos medžiagos atsakovės nebuvo slepiamos. Visą vasarą namas dar buvo nenutinkuotas, puikiai matėsi, kad namas apšiltintas putų polistirolu, galima buvo be jokių sunkumų apžiūrėti namo pamatus. Iš prie ieškinio pridedamos 2008 m. rugpjūčio 25 d. Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos nuorašo bei jame esančių tos pačios datos namo nuotraukų matyti, kad namo aplinkos tvarkybos darbai tuo metu dar nebuvo atlikti, pamatai vis dar nebuvo užkasti ir galėjo būti be jokių sunkumų apžiūrėti. Iš to seka, kad bendraieškiai galėjo ir kaip rūpestingi pirkėjai turėjo atvykti ir apžiūrėti statomą namą, statybos darbų vykdymo kokybe, naudojamas medžiagas. Kad ieškovai šia galimybe iš tiesų pasinaudojo patvirtina tiek aukščiau jau nurodytos Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarčių 4.2.1 punkto nuostatos, tiek ir prie ieškinio pareiškimo pridedamame 2010 m. gegužės 18 d. Defektų apžiūros akte esančios nuotraukos, darytos namo statybos metu, kuriose puikiai matomi tiek pamatai, tiek ir putų polistirolu šiltinamos sienos. Defektų apžiūros akte esančių nuotraukų neturi net pati atsakovė ir šios nuotraukos darytos maždaug prieš 2 metus iki Defektų apžiūros akto sudarymo dienos, taigi jas UAB „Statybų techninė priežiūra" galėjo pateikti tik patys bendraieškiai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartys buvo sudarytos 2008 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais, o pastatas pripažintas tinkamu naudoti tik 2009 m. spalio 2 d. Taigi, bendraieškiams prireikė vienerių metų 85 % baigtumo pastato vidaus apdailos darbams atlikti. Ši aplinkybė yra reikšminga, vertinant, ar iš tiesų kokybiškai buvo atliekami apdailos darbai, o svarbiausiam - ar tinkamai visą tą laikotarpį buvo prižiūrimas pastatas, ar jis buvo ir kaip buvo naudojamas pagal paskirtį. Ieškinyje teigiama, kad pradėjus ekslploatuoti butus, atsirado buitinės nuotekynės veikimo nesklandumų, o kreiptasi dėl to buvo 2010 m. balandžio mėnesį. Lieka neaišku, kada tiksliai imta eksploatuoti nuotekų valyvo įrenginį ir kiek laiko jis buvo eksploatuojamas iki 2010 m. balandį kreiptasi dėl jo veikimo nesklandumų. Taip pat nėra aišku, kada paaiškėjo, kad namas, bendraieškių nuomone, turi trūkumų, kada ėmė šlapti ir pelyti butų sienų kampai. Šis momentas yra reikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad butus bendraieškiai įsigijo prieš pat prasidedant 2008-2009 m. žiemai, o pastato apdailos darbų vykdymas užsitęsė ištisus metus. Pažymi, kad visi ieškinyje pateikiami pastato trukumus turintys pagrįsti rašytiniai įrodymai tėra atskirų verslo subjektų ar jų darbuotojų nuomonės, dažnai niekuo nepagrįstos. Bendraieškiai pateikia antstolio D. S. 2010 m. gegužės 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolio neva konstatuojama, kad pamatai yra neapšiltinti, kad kiemo grindinys sudėtas nelygiai, nesimato jokios trinkeles rišančios medžiagos ir pan. Tačiau antstolis nėra kompetentingas konstatuoti tokio pobūdžio aplinkybių, kurios reikalauja specialių žinių. Antstoliui peržengiant savo kompetencijos ribas sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali įgyti jokios įrodomosios galios. Taip pat pastebi, kad po 2009-2010 m. žiemos bendraieškių kiemas buvo apsemtas. Apie šią aplinkybę ieškovai informavo atsakovės žentą M. Z., atsiųsdami jam apsemto kiemo nuotrauką ir reikalaudami atlikti gatvės tvarkymo darbus. Toks stiprus apsėmimas neabejotinai turėjo daryti neigiamą poveikį tiek pastatui, tiek kiemo dangai. Jei toks apsėmimas truko ilgai ir/ar pasikartojo, o bendraieškiai tinkamai neprižiūrėjo pastato bei kiemo trinkelių dangos, tai galėjo sąlygoti tiek ieškinyje minėtą tinko prie pamatų atsilaupymą, tiek ir rišančios medžiagos iš trinkelių dangos išplovimą.

Bendraieškiai teigia, kad jų įsigytas pastatas yra netinkamos kokybės, nes pastato pamatai nėra apšiltinti. Atsakovė nesutinka tiek su pačiais bendraieškių reikalavimais šiuo klausimu, tiek ir su reikalaujamomis priteisti sumomis. Bendraieškiai metus laiko vykdė pastato vidaus apdailos darbus, nėra aišku, kada jie faktiškai įsikėlė į savo įsigytas pastato dalis, kaip buvo vykdomi butų įrengimo darbai, ar buvo tinkamai šildomos patalpos. Jei 2008-2009 m. žiemą, iš karto po pastato (jo dalių) įsigijimo pastatas nebuvo tinkamai eksploatuojamas, nebuvo šildomas ar buvo šildomas nepakankamai, tai galėjo sąlygoti nepageidaujamas bendraieškių nurodomas pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad vykdant butų įrengimo darbus, kaip taisyklė, patalpose atsiranda didelė drėgmė. Taigi, jei bendraieškiai netinkamai vykdė butų įrengimo darbus bei netinkamai prižiūrėjo įsigytą nekilnojamąjį turtą, tai netinkamai šildomose patalpose galėjo susidaryti didelė drėgmė, o vėsios ir drėgnos patalpos yra palanki terpė pelėsiui atsirasti bei kitoms bendraieškių nurodomoms nepageidaujamoms pasekmėms kilti. Nesutinka su bendraieškių reikalaujamos priteisti išlaidų pamatų trūkumams pašalinti sumos dydžiu, kuris kelia abejonių.

Atkreipia dėmesį, kad ieškinyje teigiama, kad valdymo įrenginio veikimo nesklandumai kilo nuo jo eksploatavimo pradžios, o dėl trūkumų šalinimo buvo kreiptasi 2010 m. pavasarį. Lieka neaišku, ar visą laikotarpį nuo 2008 m. rudens, kai buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, nuotekų valymo įrenginys nebuvo eksploatuojamas ar dėl trūkumų šalinimo buvo kreiptasi praėjus tokiam ilgam laiko tarpui. Atsakovės žiniomis, ieškovai dėl nuotekų valymo įrenginio buvo kreipęsi į UAB „Togema“, kuri ir sumontavo šį įrenginį. Tačiau UAB „Togema" pažymėjo, kad nuotekų valymo įrenginį reikia tinkamai ir rūpestingai prižiūrėti ir naudoti nustatyta tvarka, ko bendraieškiai akivaizdžiai nevykdė. Jei bendraieškiai tinkamai neprižiūrėjo nuotekų valymo įrenginio, o sprendžiant iš ieškinyje nurodomų aplinkybių, jie jo neprižiūrėjo, tai patys bendraieškiai savo netinkamu ir nerūpestingu elgesiu sąlygojo šio įrenginio veiklos sutrikimus.

Pastato (jo dalių) bei žemės sklypo pardavimo metu kiemo danga buvo tinkama ir neturėjo jokių trūkumų. Bendraieškių, praėjus 2 metams, reiškiami reikalavimai dėl kiemo dangos nelygumų, rišančios medžiagos nebuvimo, netinkamo pagrindo greičiausiai bus sąlygoti netinkamo kiemo dangos eksploatavimo bei priežiūros stokos. Bendraieškių nurodomos nepageidaujamos aplinkybės galėjo būti ir labiausiai tikėtina, kad buvo sąlygoti tokių aplinkybių, kaip neįprastai šalta 2009-2010 m. žiema, 2009 m. kiemo apsėmimas, vykdant butų įrengimo darbus bei nuotekų valymo įrenginio remonto darbus sunkiasvorių transporto priemonių važinėjimas bei stovėjimas ant trinkelių dangos, vandens išplautos rišamosios medžiagos neatnaųjinimas, leidžiant ją pilnai išplauti ir toliau ardyti pagrindą, ant kurio buvo sudėta trinkelių danga. Tokiu būdu, labiausiai tikėtina, kad bendraieškiai savo nerūpestingumu patys sąlygojo tuos trūkumus, kurių šalinimo išlaidas reikalauja priteisti. Kita vertus, bendraieškių reikalavimas negali būti tenkinamas, nes išlaidos, kurias jie prašo priteisti nėra realiai patirtos ir nėra aišku, ar bus patirtos ateityje.

- 2008-11-25 bendraieškiai R. A. ir E. A. ir atsakovė A. M. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovė perleido bendraieškiams R. A. ir E. A. 498/1000 dalį patalpos - buto, (duomenys neskelbtini) (toliau — butas Nr. 2), ir 1/4 dalį žemės sklypo (I t. b.l. 52-59).

- 2008-09-26 bendraieškovė J. Č. ir atsakovė A. M. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovė perleido ieškovei J. Č. 502/1000 dalį patalpos — buto, (duomenys neskelbtini) (toliau - butas Nr. 4), ir 1/4 dalį žemės sklypo (b.l.60-66).

- 2008-11-28 bendraieškiai D. L. ir A. L. ir atsakovė A. M. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovė perleido bendraieškiams D. L. ir A. L. 498/1000 dalį patalpos - buto, (duomenys neskelbtini) (toliau - butas Nr. 1), ir 1/4 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (I t. b.l.67-74).

- 2008-10-14 bendraieškiai J. Š.- Daminaitienė ir M. D. ir atsakovė A. M. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, pagal kurią atsakovė perleido bendraieškiams J. S. — Daminaitienei ir M. D. 502/1000 dalį patalpos - buto, (duomenys neskelbtini) (toliau — butas Nr. 3) ir 1/4 dalį žemės sklypo (1 t. b.l.81-88).

Visų keturių Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarčių 1 p. nuostatomis šalys patvirtino, jog jiems yra žinoma, kad perkamas gyvenamasis namas yra nebaigtas statyti, jam nustatytas 85 proc. baigtumas. Remiantis Sutarčių 4.2. p. matyti, kad ieškovai (pirkėjai) pasitelkdami specialistus, turėjo realią galimybę ir apžiūrėjo perkamą nekilnojamąjį turtą bei su juo susijusią dokumentaciją, įvertino jo teisinį ir techninį statusą, taip pat faktinę būklę, ir patvirtino, kad perkamas turtas visiškai atitinka jų keliamus reikalavimus bei mokamą kainą ir nei dėl turto teisinio ar techninio statuso, nei dėl jo faktinės būklės jokių pretenzijų neturi. Pirkėjai buvo įspėti, kad pagal LR įstatymus nebaigtas statyti butas dėl neužbaigtų darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol nėra pripažintas tinkamu naudoti (Sutarčių 4.2.2. p.).