- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- T-467-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00335-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nuteistasis
- J. U.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuteistosios J. U. asmens byla
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu J. U. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jai paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisija 2019 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 nariams balsavus – už ir 2 – prieš) nutarė taikyti nuteistajai J. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nustatyti nuteistajai auklėjamojo (baudžiamojo) poveikio priemones – per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti alkoholio ir dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) negauta.
4. Komisijos nutarimas netvirtinamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad iš pataisos įstaigų lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, kuriems liko ne daugiau kaip mėnuo iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Iš Komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimo ir asmens bylos matyti, kad nuteistoji J. U. atliko daugiau kaip pusę jai paskirtos bausmės. Bausmės atlikimo metu ji išklausė adaptacijos programą, dalyvauja pataisos programose – (duomenys neskelbtini) skyriuje baigė 4 klasę ir įgijo pradinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 5 klasėje, lankė ir sėkmingai baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, dalyvavo Panevėžio vyskupijos „Caritas“ projekte „Nuteistųjų globa ir reintegracija“, krikščioniškoje „ALFA“ kurso mokymo programoje, baigė programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Vykdant integracijos į visuomenę programą, ji išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Taip pat ji vykdo kitas individualiame reabilitacijos plane numatytas veiklas. Nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė 1 kartą, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą 4 kartus paskatinta, ji priskirta lengvajai nuteistųjų grupei. Iki suėmimo nuteistosios J. U. pajamų šaltinis buvo neįgalumo pensija (nuo vaikystės), ji darbinga su apribojimais. Nuteistosios teigimu, ji apie 2 mėnesius dirbo valytoja (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu nuteistoji J. U. nuo 2015 m. gegužės 1 d. dirbo ūkio darbus, valytoja-tvarkdare. Nuo 2017 m. lapkričio 21 d. jai suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Izoliacijos sąlygomis požiūris į užimtumą pozityvus, atlikusi bausmę planuoja ieškoti valytojos darbo. Nuteistoji ištekėjusi (susituokė bausmės atlikimo metu), tačiau šiuo metu nuteistoji tvarkosi ištuokos su laisvės atėmimo bausmę atliekančiu vyru dokumentus. Taip pat ji turi du suaugusius vaikus, su kuriais ryšius palaiko susirašinėdama laiškais. Nuteistosios J. U. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (55 balai). Visos šios aplinkybės rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistoji iš esmės elgėsi tinkamai.
7. Tačiau sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, nuteistosios pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kad būtų įgyvendinta BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis.
8. Visų pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios J. U. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ne žema, kaip nustatyta BVK 157 straipsnyje, o vidutinė (55 balai). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistosios J. U. nusikalstamo elgesio rizikos statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro tik 2 balus, o kiti 53 balai yra dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir jų mažinimas priklauso tik nuo nuteistosios J. U. noro bei pastangų. 2018 m. spalio 23 d. Panevėžio apylinkės teisme ir Panevėžio apygardos teisme sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jos nusikalstamo elgesio rizikos statiniai kriminogeniniai veiksniai taip pat buvo įvertinti 55 balais (byla Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))) ir šiuo metu byloje nėra duomenų apie tai, kad šis rodiklis būtų nors kiek sumažėjęs ne tik per pastaruosius 6 mėnesius, bet per visą didesnį kaip 5 metų atliktos bausmės laiką. Tokia nuteistosios J. U. pakartotinio nusikalstamumo rizika bei pažanga mažinant ją yra nepakankama ir šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad ateityje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Vien tik šios aplinkybės nesudaro BVK 157 straipsnyje numatyto teisinio pagrindo šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąją J. U. iš pataisos įstaigos.
9. Be to, iki paskutinės nusikalstamos veikos padarymo nuteistoji J. U. jau buvo teista, jai buvo paskirtos švelnesnės bausmės – viešieji darbai ir bauda. Pastarosios bausmės nuteistoji nevykdė, todėl ji buvo pakeista kita bausme – areštu. Nepaisant to, būdama laisvėje ir atlikusi jai paskirtas bausmes ji padarė naują, tik šįkart jau labai sunkų smurtinį nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę šiuo metu. Toks nuteistosios elgesys iš dalies atsispindi ir socialinio tyrimo išvadoje – apsvaigusi nuo alkoholio gali elgtis impulsyviai; konfliktinių situacijų metu ne visuomet pyktį reiškia konstruktyviais būdais; turi tam tikrų kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų (asmens byla, 1 t., 68–70 b. l.).
10. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistoji nusikalto būdama neblaivi. Jos priklausomybė nuo alkoholio įvardyta kaip vienas iš jos nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistoji supranta, kad priklausomybė nuo alkoholio yra problema ir ją reikia spręsti, tačiau jos savęs vertinimas yra daugiau teigiamas ir ji neišskiria savyje to, ką norėtų keisti, ji nedalyvauja priklausomų asmenų savitarpio pagalbos grupės užsiėmimuose (asmens byla, 1 t., 68–70 b. l.). Tai rodo, kad nuteistoji J. U., žinodama savo problemas ir suprasdama, kad jas reikia spręsti, nėra linkusi tai daryti.
11. Svarbu tai, kad Komisijos nutarime nurodytas vienintelis nuteistosios J. U. apsauginis ir pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksnys – pozityvus požiūris į darbą ir jos motyvacija laisvėje įsidarbinti. Tačiau būdama laisvėje nuteistoji J. U. dirbo tik du mėnesius, jos pajamų šaltinis buvo jos neįgalumo pensija, ji yra darbinga su apribojimais, turi tik pagrindinį išsilavinimą. Todėl nepaisant to, kad atlikdama laisvės atėmimo bausmę ji mokosi ir dirba, neturint pakankamo išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos, darbinės patirties, o taip pat būnant priklausomai nuo alkoholio ir darbingai tik iš dalies, nuteistajai laisvėje gali būti sudėtinga įsidarbinti. Šios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl vienintelio nuteistosios J. U. apsauginio ir jos pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančio veiksnio veiksmingumo ir efektyvumo, nuteistajai būnant laisvėje.
12. Būtina pažymėti, kad nuteistoji J. U. laisvėje neturi savo nuolatinės gyvenamosios vietos, kurioje būtų galima nuolat kontroliuoti jos elgesį, nes savo gyvenamąją vietą ji pasirinko nakvynės namuose.
13. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajai J. U. už jos padarytą labai sunkų smurtinį nusikaltimą buvo paskirta bausmė, artima minimaliai bausmei.
14. Įvertinęs visus šiuos duomenis teismas konstatuoja, jog nuteistoji J. U. iš esmės elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Šiuo metu nuteistosios asmenybė, jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nerodo realių teigiamų poslinkių ir korekcijos požymių nuteistosios elgesyje ir dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad ateityje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu nuteistosios J. U. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos būtų neadekvatus ir neproporcingas nei nuteistosios asmenybės, nei jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir pobūdžiui, jis neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o svarbiausia, tokiu atveju nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl šiuo metu lygtinai paleisti nuteistąją J. U. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistosios J. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.