- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-186-227/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00536-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Išvadą teikia
- Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Andželika Meškaitė
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-186-227/2011
teisėjas Gediminas Karpavičius teisminio proceso Nr. 2-50-3-00536-2010-7
2011 m. vasario 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
nedalyvaujant atsakovui M. B. ir institucijos, teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. atstovės advokatės R. Š. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui M. B., institucijai, teikiančiai išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei atsakovo M. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. B. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, nustatyti nepilnametės dukters L. B. gyvenamąją vietą kartu su motina G. B., priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai nekilnojamuoju turtu, t.y. 65/100 jam tenkančio buto dalis, skaičiuojant mėnesiui po 400 Lt iš viso už 106 mėnesius 42 630 Lt, nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarką pagal ieškinyje nurodytas sąlygas, padalinti santuokoje įgytą turtą: atsakovui priteisiant 65/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kurios vertė 46 800 Lt (viso buto vertė 72 000 Lt); virtuvės baldus, kurių vertė 2500 Lt; sekciją, kurios vertė 1500 Lt; muzikinį centrą, kurio vertė 500 Lt; lovą, kurios vertė 700 Lt; televizorių LG, kurio vertė 300 Lt; stalą knygą, kurio vertė 50 Lt; fotoaparatą, kurio vertė 300 Lt; du komplektus patalynės, kurių vertė 200 Lt, ieškovei priteisiant šį turtą: 35/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , kurių vertė 25 200 Lt; šaldytuvą, kurio vertė 1300 Lt; dujinę viryklę, kurios vertė 600 Lt; skalbimo mašiną, kurios vertė 600 Lt; prieškambario komplektą, kurio vertė 2000 Lt, mikrobangų krosnelę, kurios vertė 150 Lt; minkštų baldų komplektą, kurio vertė 1200 Lt, televizorių „Tauras“, kurio vertė 200 Lt; video kamerą, kurios vertė 300 Lt; lygintuvą, kurio vertė 60 Lt; dulkių siurblį, kurio vertė 100 Lt; kilimus, kurių vertė 50 Lt; patalynę, kurios vertė 800 Lt, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 18 000 Lt kompensaciją už jai tenkančias 25/100 buto dalis bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 1995-09-25, santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė L. Atsakovo kaltė pasireiškė tuo, kad jis nuolat vartojo alkoholį, nenorėjo spręsti šeimoje atsiradusių problemų, nesirūpino vaiko auklėjimu ir mokymusi, būdavo agresyvus. Nuo 2009 m. balandžio gyvena atskirai, taikytis nenori.
Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, t.y. motina G. B., priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įskaityti pusę turėtų santaupų – 5500 Lt kaip atsakovo skirtą išlaikymą dukrai, už laikotarpį iki šios bylos iškėlimo, nustatyti, kad tėvas nekliudomai bendrauja su dukra ir dalyvauja jos auklėjime, vaiką pasiima laisvalaikiu, kai vaikas to pageidauja, apie tai pranešęs vaiko motinai G. B., pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , asmenine atsakovo M. B. nuosavybe, padalinti visą santuokoje įgytą turtą ir turtą, kurio ieškovė nenurodė, padalinti tokia tvarka: ieškovei priteisiant: siuvimo mašiną, kurios vertė 300 Lt; toršerą (pastatomą lempą), kurios vertė 50 Lt; šviestuvą, kurio vertė 50 Lt; šviestuvą, kurio vertė 80 Lt; pastatomą vonios spintelę, kurios vertė 300 Lt; atsakovui priteisiant: pakabinamą vonios spintelę, kurios vertė 200 Lt; toršerą (pastatomą lempą), kurios vertė 50 Lt; palapinę, kurios vertė 50 Lt; šviestuvą, kurio vertė 50 Lt; kompiuterį ir spausdintuvą, kurių vertė 1300 Lt; kiliminius takus du vienetus po 20 Lt, kurių vertė 40 Lt; žurnalinį staliuką, kurio vertė 60 Lt; priteisti iš atsakovo 5000 Lt kompensaciją ieškovei už dalintiną turtą. Nurodė, kad ieškovė pati nebuvo lojali, ypač tuo metu, kai jis pradėjo gauti mažesnes pajamas ir kurį laiką išvis neturėjo darbo. Be to, ieškovė pati būdavo agresyvi, ką patvirtina specialisto išvada. Nesutinka su prašomo išlaikymo vaikui forma, mano, kad geriausiai vaiko interesus atitiktų periodinės išmokos po 300 Lt pagal atsakovo galimybes. Ieškovei tenkanti buto dalis įgyta už bendrus šeimos pinigus nėra didelė, todėl tikslinga visą butą pripažinti jo asmenine nuosavybe, o ieškovei priteisti buto dalies rinkos vertės kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies. Nutraukė santuoką tarp ieškovės G. B. ir atsakovo M. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo G. B. paliko pavardę – B., o M. B. – B., nepilnametės dukters L. B. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina G. B. bei nustatė, kad tėvas M. B. su vaiku bendrauja ir dalyvauja jį auklėjant neribojant susitikimų vietos ir trukmės, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus, poreikius ir interesus, prieš tai informuojant vaiko motiną. Priteisė iš atsakovo M. B. nepilnametės dukters L. B. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2010-04-02, iki dukros pilnametystės po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui skirtas lėšas pavedė tvarkyti ieškovei G. B. uzufrukto teise. Priteisė ieškovės G. B. nuosavybėn: šaldytuvą, kurio vertė 1300 Lt; dujinę viryklę, kurios vertė 600 Lt; skalbimo mašiną, kurios vertė 600 Lt; prieškambario komplektą, kurio vertė 2000 Lt, mikrobangų krosnelę, kurios vertė 150 Lt; minkštų baldų komplektą, kurio vertė 1200 Lt, televizorių „Tauras“, kurio vertė 200 Lt; video kamerą, kurios vertė 300 Lt; lygintuvą, kurio vertė 60 Lt; dulkių siurblį, kurio vertė 100 Lt; kilimus, kurių vertė 50 Lt; patalynę, kurios vertė 800 Lt; siuvimo mašiną, kurios vertė 300 Lt; toršerą (pastatomą lempą), kurios vertė 50 Lt; šviestuvą, kurio vertė 50 Lt; šviestuvą, kurio vertė 80 Lt; pastatomą vonios spintelę, kurios vertė 300 Lt; kompiuterį ir spausdintuvą, kurių vertė 1300 Lt. Viso turto už 9440 Lt. Atsakovui M. B. priteisė: virtuvės baldus, kurių vertė 2500 Lt; sekciją, kurios vertė 1500 Lt; muzikinį centrą, kurio vertė 500 Lt; lovą, kurios vertė 700 Lt; televizorių LG, kurio vertė 300 Lt; stalą knygą, kurio vertė 50 Lt; fotoaparatą, kurio vertė 300 Lt; du komplektus patalynės, kurių vertė 200 Lt; pakabinamą vonios spintelę, kurios vertė 200 Lt; toršerą (pastatomą lempą), kurios vertė 50 Lt; palapinę, kurios vertė 50 Lt; šviestuvą, kurio vertė 50 Lt; kiliminius takus du vienetus po 20 Lt, kurių vertė 40 Lt; žurnalinį staliuką, kurio vertė 60 Lt; 15/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , dalies vertė 10 800 Lt. Viso turto už 17 300 Lt. Pripažino asmenine atsakovo M. B. nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas). Priteisė ieškovės G. B. naudai iš atsakovo M. B. kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Priteisė iš atsakovo M. B. ieškovės G. B. naudai 875 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 328 Lt žyminio mokesčio ir 100 Lt už turto įvertinimą. Priteisė iš ieškovės G. B. atsakovo M. B. naudai 283 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Priteisė iš ieškovės G. B. valstybės biudžeto naudai 1882 Lt žyminio mokesčio ir 8,86 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovo M. B. valstybės biudžeto naudai 8,86 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek viena tiek kita šalis nesilaikė sutuoktinio pareigų numatytų CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.110 straipsniuose, tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „B.“, o atsakovui - „B.“. Vadovaudamasis vaiko interesais šalių dukters L. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina G. B.. Reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo atmetė, nes nebuvo pagrindo konstatuoti, kad esama situacija netinkama bendravimui tarp vaiko ir tėvo. Darė išvadą, kad atsakovas su vaiku bendrautų ir dalyvautų jį auklėjant neribojant susitikimų vietos ir trukmės, atsižvelgiant į vaiko pageidavimus, poreikius ir interesus, prieš tai informuojant vaiko motiną. Nurodė, kad šalių dukrai L. 9 metai, vaikas gyvena kartu su ieškove, lanko mokyklą, muzikos mokyklą. Kadangi ieškovė yra Airijoje ir ruošiasi gyventi ten, todėl išlaikymo vaikui priteisimas gyvenamuoju būstu neužtikrintų vaiko interesų, o vaiko poreikiams patenkinti būtinos piniginės lėšos, labiausiai nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nustatė, kad šalių dukros išlaikymui ieškovė išleidžia ne mažiau kaip 800 Lt. Konstatavo, kad atsakovas darbingas, šiuo metu dirba, jo darbo užmokestis 800 Lt, registruotų transporto priemonių neturi, turi bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokos metu įgytą turtą butą. Ieškovė darbinga ir dirbanti, jos pajamos apie 1000 Lt per mėnesį, pašalpų, pensijų, kompensacijų negauna, 2008-01-01 - 2009-02-01 turėjo 11 000 Lt indėlį AB banke SNORAS. Teismas įvertinęs aplinkybes dėl pareikštų šalių reikalavimų, kuriuose tiek viena tiek kita šalis nurodė galinčios išmokėti kompensaciją už prašomą priteisti turtą, darė išvadą, kad šalys nėra atskleidę savo tikrosios turtinės padėties, todėl laikė, kad šalys turi vienodas galimybes teikti savo dukrai išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė dukters L. B. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2010-04-02, iki dukros pilnametystės po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2009 m. spalio 6 d. atsakovas buvo registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo, o iki 2009 m. spalio mėn. dirbo UAB „Ligaja“ bei gavo darbo užmokestį. Nuo 2009-03-02 iki 2009-07-07 pervedė vaiko išlaikymui 1200 Lt. Ieškovės vardu buvo 11 000 Lt indėlis, įrodymų, kad tai asmeninės ieškovės lėšos byloje nėra. Buvo parduotas žemės sklypas ir jo pardavime ieškovė atstovavo kaip įgaliotinė, tačiau, kad ji gavo asmeninėn nuosavybėn tam tikrą sumą lėšų įrodymų nepateikta. Iš pateiktų duomenų nėra pakankamo pagrindo pripažinti 11 000 Lt asmeninėmis ieškovės lėšomis, jomis disponavo ieškovė vienasmeniškai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad išlaikymas pagal galimybes buvo teikiamas bei atsakovas tam tikru periodu buvo bedarbis, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė, laikė, kad vaiko išlaikymui panaudota pusė šios sumos, t.y. 5500 Lt. Laikė, kad šalių bendrai įgyta buto dalis 15/100, likusi dalis už asmenines atsakovo lėšas. Dalintina buto dalis yra 15/100, kurios vertė 10 800 Lt ir ji dalintina lygiomis dalimis. Viso bendrai įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo dalintino turto yra už 26 740 Lt. Dalinant šį turtą šalims turi būti paskirta turto po 13 370 Lt kiekvienai šaliai. Ieškovei G. B. priteisė kilnojamojo turto už 9440 Lt. Darė išvadą, kad bendros 15/100 buto dalies padalinimas natūra neracionalus ir neužkertantis kelio sutuoktinių konfliktams, todėl šio buto dalis priteisė atsakovui, ieškovei kompensuojant už bendrai įgytą ½ dalį turto. Įvertino aplinkybę, kad ieškovė išvyko iš Lietuvos ir čia nebegyvena, tačiau butui reikalinga priežiūra, mokesčių už teikiamą šilumos energiją kitus komunalinius aptarnavimus mokėjimas. Viso atsakovui tenkančio turto vertė – 17 300 Lt, todėl iš atsakovo priteisė 3930 Lt kompensacija ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. B. atstovė prašo pakeisti 2010 m. lapkričio 30 d. Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą: nepilnametės dukters L. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina G. B. tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tokią tvarką , kaip nurodyta skunde. Prašė priteisti iš atsakovo M. B. nepilnametės dukters L. B. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2010 m. balandžio 2 d. iki dukros pilnametystės, po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, 4000 Lt įsiskolinimą ir visą išlaikymą priteisti nekilnojamuoju turtu, kas atitinka 65/100 dalis jam tenkančio buto. Įsiteisėjus teismo sprendimui, 65/100 dalis buto VĮ Registrų centre įregistruoti nepilnametės dukros L. B. vardu. Santuokoje įgytą turtą padalinti pagal jos pasiūlytą variantą, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas nedirba ir neturi pastovių pajamų, todėl išlaikymas nepilnametei dukrai turi būti priteisiamas nekilnojamo turto forma, jam priklausančia buto dalimi. Atsakovas ne kartą grasino, kad išlaikymo nemokės, kad geriau jis atsėdės parų, negu mokės išlaikymą vaikui. Nuo 2009-02 mėn. iki 2010 -03 mėn. jis dukters išlaikymui pervedė tik -1200 Lt. Nurodė tuos pačius motyvus kaip ieškinyje dėl kurių prašė priteisti išlaikymą turtu. Pažymėjo, kad šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 800 Lt, atsakovas M. B. yra sveikas ir darbingas asmuo, todėl galėjo ir gali išlaikyti nepilnametę dukrą mokėdamas po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau to nesistengė daryti ir savo kaip tėvo pareigos teikti vaikui materialinį išlaikymą nevykdė. Utenos rajono apylinkės teismas ginė ne vaiko interesus, o atsakovo M. B., nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalijo neatsižvelgdamas į rinkos kainą, tuo pažeisdamas suformuotą LAT praktiką. Dalindamas santuokoje įgytą turtą Utenos rajono apylinkės teismas pažeidė LR CK 1.5 str., - teisingumo ir protingumo kriterijus, bei suformuotą LAT praktiką. Teigia, kad užsienyje gyvens laikinai iki 2011 m. rugpjūčio 30 d., kol uždirbs pinigų pragyvenimui Lietuvoje. Utenos rajono apylinkės teismas neteisingai įvertino aplinkybę dėl parduoto žemės sklypo, nes pinigai už parduotą žemės sklypą buvo pervesti į asmeninę jos sąskaitą. Teigia, kad komunalinius mokesčius už ginčo butą moka ji.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai nėra jokio teisinio pagrindimo. Apribojimai vienam iš tėvų gali būti nustatomi tik vaiko interesais, o tam jokių objektyvių priežasčių teismas nenustatė. Su dukra atsakovas galės susitikti pagal galimybes, apie tai įspėjęs vaiko motiną ir praleisti laisvalaikį tiek, kiek vaikas pageidaus. Teigia, kad priteisus vaikui išlaikymą turtu, ypač buto dalimi, kuriame vaikas ir gyventų, akivaizdu nebūtų patenkinti įstatymo saugomi interesai, nes nebūtų iš ko patenkinti vaiko poreikių, o priteistą turtą (butą) dar reikia išlaikyti. Nurodo, kad šis ieškovės reikalavimas yra nelogiškas, nes priteisus vaikui išlaikymą turtu, skaičiuojant į ateitį iki vaiko pilnametystės, gali būti pažeisti vaiko interesai, tuo atveju, jei dukra vėliau pareikštų pageidavimą gyventi su tėvu. Galimybės, jog ateityje gali pasikeisti vaiko gyvenamoji vieta, negalima atmesti dėl tos priežasties, kad L. šiuo metu jau yra išvežta į užsienį. Vaikas nebelanko mokyklos Lietuvoje, negali susitikti su artimais giminaičiais ir tai gali suponuoti jos pageidavimą ateityje grįžti į jai įprastą aplinką, kad vaikas galėtų lankyti tą pačią mokyklą, bendrauti su artimaisiais ir gyventi su tėvu. Prieš pradedama skyrybų procesą ieškovė iš banko paėmė šeimos turėtas 11000 Lt lėšas, todėl laikytina, kad ieškovė metus laiko naudojosi šiais pinigais tiek savo, tiek atsakovo dalimi, t.y. be jokio teismo sprendimo gavo atsakovo dalį - 5500 Lt, kurie turėtų būti įskaityti į vaikui skirtą išlaikymą už laikotarpį iki ieškinio padavimo. Nėra aišku, kodėl apeliantė teigia, jog teismas butą padalino neatsižvelgdamas į rinkos kainą, nes rinkos kaina byloje buvo nustatyta iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Dukra L. B. gyveno atsakovui priklausančiame bute kartu su ieškove, kol G. B. neišvyko į užsienį kartu su vaiku, apie tai atsakovui net nepranešusi. Šiuo metu atsakovas savo butu nesinaudoja, nes jame liko ieškovės asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Iš ieškovės apeliacinio skundo nėra aišku, ar ieškovė sutinka su teismo sprendime išvardintų namų apyvokos daiktų ir baldų padalinimu, nes apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti jai ir atsakovui mažiau namų apyvokos daiktų, nei priteisė pirmos instancijos teismas. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta atsakovo priešieškinyje papildomai paminėtų baldų ir daiktų, kuriuos teismas padalino, t.y. priteisė tiek ieškovei, tiek atsakovui. Kadangi apeliacinio skundo motyvuose nėra ginčijamas namų apyvokos daiktų padalinimas, bei neginčijamos teismo sprendime nurodytos jų kainos, tai galima suprasti, kad šios sprendimo dalies ieškovė neskundžia.
Apeliacinis skundas nepagrįstas, išskyrus santuokinio turto padalijimą- prieškambario komplektą. Todėl skundžiamas sprendimas nurodytoje dalyje keistinas(CPK 326 str. 1 d. 3 p).
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumažino apeliacinio skundo ribas ir prašė nagrinėti skundo dalį dėl 11 000Lt santaupų, buvusių banko sąskaitoje, pripažinimo jos asmeninėmis lėšomis, dėl išlaikymo priteisimo dukrai turtu- 65/100 buto dalimi, skaičiuojant išlaikymą po 400Lt per mėnesį bei įskaitant įsiskolinimą 4000 Lt ir dėl jai priteisto santuokoje įgyto turto- prieškambario komplekto, kurio vertė 2000 Lt ir kuris yra neatskiriama buto, priteisto atsakovui, dalis. Nors pastarasis reikalavimas apeliaciniame skunde nenurodytas ir jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, kas sudaro 60 Lt, teisėjų kolegija įvertina tai, jog šalių ginčas susijęs su viešuoju interesu ir patikrina sprendimą visa apimtimi. Nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų dėl neapskųstos sprendimo dalies, išskyrus minėtą turto dalį, teisėjų kolegija dėl jo nepasisako (CPK 320 str.).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos ir dydžio
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai L. B. turtu. Pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo ir prašo pakeisti išlaikymo formą – priteisti nepilnametei dukrai išlaikymą nekilnojamuoju turtu skaičiuojant po 400 Lt iki jos pilnametystės bei įsiskolinimą už 1 metus, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 65/100 butu, esančiu (duomenys neskelbtini) .
Įstatymo nustatyta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteistas tokiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu. Teismas nesaistomas šalių pateiktų reikalavimų dėl išlaikymo formos ir gali savo iniciatyva parinkti tokią išlaikymo formą, kuri konkrečiu atveju labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad, parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi atsižvelgti į tai, jog išlaikymas savo esme skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, t. y. maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt. Taigi išlaikymas, kurio paskirtis – tenkinti kasdienius vaiko poreikius, reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Dėl išlaikymo priteisiant vaikui tam tikrą turtą kasacinio teismo pažymėta tai, kad turto perdavimas vaikams reiškia, jog vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų. Kita vertus, dėl to, kad tėvas netenka turto ar jo dalies, turi būti įvertinta ir tai, ar nėra pernelyg pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Bylos medžiaga bei teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete L. B. gyvena Airijoje ir mergaitė ten eina į mokyklą. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas galėjo ir gali teikti išlaikymą dukrai (b.l. 165-172). Atsakovas dirba Utenos Dauniškio gimnazijoje, gauna nuolatines pajamas ir turi galimybę kas mėnesį mokėti pinigus mergaitei išlaikyti. Pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė, jog išlaikymo mažametei dukrai, kuri faktiškai gyvena užsienyje, priteisimas nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje, geriau atitiktų jos interesus, nei išlaikymas periodinėmis išmokomis iš dirbančio ir gaunančio pajamas tėvo, atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, jog, priteisus išlaikymą nurodytu nekilnojamuoju turtu, vaikui tektų savininkų prievolės prižiūrėti šį turtą, mokėti mokesčius. Ieškovė nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, kad, jeigu ginčo šalių dukrai išlaikymas iš tėvo būtų priteistas nurodytu nekilnojamuoju turtu, ji, augant vaikui, viena sugebėtų užtikrinti kasdienių dukters poreikių tenkinimą. Kolegija daro išvadą, kad vaiko interesus tokiu atveju geriau atitinka ir operatyviausiai jų poreikius gali patenkinti periodinėmis piniginėmis išmokomis teikiamas išlaikymas, o ne išlaikymas Lietuvoje esančiu nekilnojamuoju turtu.
Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus, o ne į tėvų turtinę padėtį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė teismui pateikė detalų paskaičiavimą, jog mergaitės išlaikymui išleidžia 1084,63 Lt per mėnesį, o iš ieškovo prašo priteisti po 400 Lt per mėnesį. Tuo ieškovė pripažįsta, kad jos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Iš pateiktos sąmatos matyti, kad ieškovės išlaidos mergaitei yra padidintos. Šiuo metu mergaitė gyvena ir mokosi Airijoje, mokymąsi muzikos mokykloje, sustabdžiusi. Todėl priskaičiuotas mokestis po 52 Lt per mėnesį už muzikos mokyklą yra nepagrįstas. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad mergaitė yra sveika, ypatingų išlaidų nėra, detalios sąmatos kiek išleidžia mergaitei Airijoje nepateikė, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į sunkią Lietuvoje ekonominę padėtį daro išvadą, kad 800 Lt pakanka vaiko poreikius patenkinti. Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 800 Lt (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Ši suma apima būtiniausius, pagrindinius vaiko poreikius. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamos pajamos yra 1000 Lt per mėnesį, o atsakovo 800 Lt per mėnesį, taip pat santuokos metu turtas buvo padalytas lygiomis dalimis. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad vaikui išlaikyti reikalinga suma yra viena minimali mėnesinė alga, t. y. 800 Lt. Taip pat kasacinio teismo pažymėta, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003; 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr.3K-3-77/2008; kt.). ). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Kolegija atsižvelgus, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, t.y. jos gaunamos pajamos yra didesnės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 350 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris kartu su motinos teikiamu išlaikymu užtikrintų būtiniausių vaiko poreikių tenkinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad augant vaikui ir padidėjus jos poreikiams ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo teisme momentas paprastai nesutampa. Dėl to teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju tėvas ar motina nevykdė ar netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą, už laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo priteisia iš skolininko išlaikymo skolą. Išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas išlaikymą ginčo šalių mergaitei priteisė nuo ieškinio priėmimo, t. y. 2010 m. balandžio 2 d., iki jos pilnametystės. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą nuo 2009-03-02 iki 2010-03-01 už 12 mėn. - 4000 Lt (12 mėn. x 400 Lt – 800 Lt viso 4000 Lt). Atsakovas teigia, kad ieškovė pasinaudojo 11000 Lt iš SNORO banko šeimos lėšomis ir 5500 Lt turėtų būti įskaityti už vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Apeliantė ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2010 m. kovo mėn. yra pervedęs dukros išlaikymui 1200 Lt. Apeliantė nurodo, kad pardavus pagal įgaliojimą žemės sklypą, jai buvo pervestos 11 000 Lt į sąskaitą ir tos lėšos yra asmeninė jos nuosavybė. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais negali sutikti. Iš Žemės sklypo pirkimo – pardavimo 2008-08-19 sutarties matyti, kad I. S., už kurią pagal įgaliojimą veikė G. B., pardavė žemės sklypą už 200 000 Lt, kuriuos pirkėja grynais sumokėjo pardavėjos įgaliotinei. Sutarties 15 ir 20 p.p. numatė, kad įgaliotinė privalo pateikti įgaliotojai ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti įgaliotojai už viską, ką yra gavusi vykdydama įgaliojimą (b.l.116-119). Iš to seka, kad grynieji pinigai buvo sumokėti turto pardavėjai. Nėra jokių įrodymų, patirtinančių, kad ieškovei nurodyta 11 000 Lt pinigų suma buvo padovanota ir pervesta ieškovei į jos SNORO banko sąskaitą(CPK 178 str.). Taip pat pažymėtina, kad žemės pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2008-08-19 , o indelio grąžinimas į einamąją sąskaitą pagal sutartį Nr. DE20071210U990099 buvo atliktas 2008-04-10, taip pat 194,87 Lt palūkanos už indelius pervedimas į kliento sąskaitą buvo atliktas 2008-04-10, t.y iki turto pardavimo (civ. byl. 2-410-356/2009, b.l.123-125). Laikytina, jog ieškovė neįrodė, kad 11 000 Lt, buvusių ieškovės sąskaitoje banke, buvo jos asmeninės lėšos(CPK 178 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dėl to, kad jas viena atsakovė panaudojo, pagrįstai įskaitė į vaiko išlaikymo įsiskolinimą. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą priteisė nuo ieškinio priėmimo dienos 2010-04-02. Ieškovė tiek skunde, tiek ieškinyje sau prieštarauja. Vienu metu ji teigia, kad ieškovas išgali teikti po 400 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui, kitu atveju, kad negali ir dėl to būtina priteisti išlaikymą turtu. Teisėjų kolegija, įvertinusi būtino teiktino išlaikymo nepilnamečiui vaikui, dydį, tai, jog šiuo metu ieškovės uždarbis didesnis už atsakovo ir dėl to ji gali didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, bei tai, jog vaiko interesus labiau atitinka kasmėnesinis gaunamas išlaikymas, o ne natūra turtu, kurio išlaikymui reikia skirti lėšas, ieškovė su dukra gyvena Airijoje, kur mergaitė lanko mokyklą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą iš atsakovo vaiko išlaikymui po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Dėl prieškambario komplekto, kurio vertė 2000 L
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu prieškambario komplektą, kurio vertė 2000 Lt priteisė ieškovei. Tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nustatyta, kad minėtas komplektas yra neatskiriama buto, kuris priteistas atsakovui, dalis. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nustatant, kad prieškambario komplektas priteistinas atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteistina 2000 Lt kompensacija ir 60 Lt žyminis mokestis .
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (b.l. 173). Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartimi 776,80 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Kadangi apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl iš jos priteistinas 776,80 Lt žyminis mokestis. Įvertinus tai, jog sprendimas keistinas tik dalyje dėl prieškambario komplekto, iš ieškovės priteistina atsakovui dalis jo turėtų apeliacinės instancijos teisme išlaidų: 950 Lt išlaidos už advokato pagalbą bei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (b.l. 173, 175, 181, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti priteisiant atsakovo M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn prieškambario komplektą 2000 Lt vertės ir iš jo 60 Lt(šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei, o ieškovei G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) kompensaciją iš atsakovo M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) . Likusią Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
950 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)
776,80 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt šešis litus 80 ct.) žyminio mokesčio bei 4 Lt (keturis litus) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą,
Priteistas iš M. B. ir G. B. valstybei pinigines sumas sumokėti į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos mokesčio kodas 5660 ir pateikti įrodymus Utenos rajono apylinkės teismui.