- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 2SA-202-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė, Marijonas Greičius
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z.
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2SA-202-275/2010
Teisėjas Vaidas Pajeda Procesinio sprendimo kategorija 129.1.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. gruodžio 1 d.,
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. Z.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: antstolio 2009-08-24 patvarkymą Nr. 32-708/2008 „Dėl arešto pakeitimo“ bei 2009-08-24 turto arešto aktą. Nurodė, kad vykdydamas notarų biuro vykdomąjį dokumentą antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo nutarė pakeisti turto areštą – panaikinti areštą administracinio buitinio pastato pirmam ir antram aukštams; areštuoti administracinį buitinį pastatą. Be to, antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo pareiškėjo žemės sklypą. Antstolis vykdo 202 864 Lt skolos ir 1 433,19 Lt palūkanų išieškojimą iš pareiškėjo A. Z. naudai pagal notarų biuro vykdomąjį dokumentą. Antstolis nutarė skirti buitinio pastato ekspertizę. Ekspertinė įstaiga atliko ekspertizę ir turtą įvertino 272 000 Lt suma, t.y. vykdant skolos išieškojimą buvo areštuotas didesnės vertės turtas, nei išieškoma skola. Tačiau antstolis areštavo turto daug daugiau, nei reikia išieškojimui įvykdyti, todėl antstolio veiksmai akivaizdžiai pažeidė skolininko interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010-04-30 nutartimi pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Panaikino antstolio Dariaus Stakeliūno 2009-08-24 patvarkymą „Dėl arešto pakeitimo“, kuriuo buvo panaikintas areštas administracinio buitinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 1 ir 2 aukštams, 1-ojo aukšto plotas – 249,14 kv.m, 2-ojo aukšto plotas 281,59 kv.m ir buvo areštuotas administracinis buitinis pastatas, bendras plotas 1 048,61 kv.m, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis A. R. Atmetė pareiškėjo A. R. reikalavimą panaikinti 2009-08-24 turto arešto aktą, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 32-708/2008, kuriuo buvo areštuotas A. R. priklausantis 0,1671 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Teismas konstatavo, kad antstoliui buvo pateiktas vykdomasis įrašas Nr. P1-5652 dėl 202 864,50 Lt išieškojimo iš pareiškėjo ir 15 668,99 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 232 265,46 Lt. Vykdomasis įrašas pateiktas vykdyti antstoliui 2008-06-26. Antstolis 2008-09-11 patvarkymu Nr. 32-708/08 areštavo pareiškėjo administracinio-buitinio pastato 3-ajį aukštą, kurio plotas 290,82 kv.m. Atlikta turto vertinimo ekspertizė nustatė, kad administracinių-buitinių patalpų 3-ojo aukšto, kurio plotas 290,82 kv.m, vertė yra 272 000 Lt. Buvo paskelbtos varžytinės ir turtą bandyta parduoti už 217 600 Lt. Varžytinės neįvyko, nes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Turtas buvo pasiūlytas išieškotojui ir išieškotojas sutiko perimti turtą, tačiau turtas nebuvo perduotas. Teismas atsisakė tvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą motyvuodamas tuo, kad kol neišnagrinėtas skolininko skundas, susijęs ir su išieškotojai ketinamo perduoti turto disponavimu, antstolis neturėjo teisinio pagrindo iš esmės spręsti klausimą dėl tokio turto realizavimo (Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. T2-592-592/2008). Antstolis panaikino trečiojo aukšto areštą. Antstolis areštavo kitą pareiškėjo turtą - administracinio-buitinio pastato 1 ir 2 aukštus ir paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Skundžiamu 2009-08-24 patvarkymu Nr. 32-708/2008 pakeitė turto areštą - panaikino areštą administracinio-buitinio pastato 1 ir 2 aukštams ir areštavo visą administracinį pastatą, kurio plotas 1 048,61 kv.m. Skundžiamu turto arešto aktu antstolis areštavo pareiškėjo 0,1671 žemės sklypą. Šiam turtui įvertinti antstolis skyrė ekspertizę. Turto vertintojas įvertino žemės sklypą su administraciniu pastatu ir nustatė, jog turto rinkos vertė 503 000 Lt: 123 000 Lt žemės vertė, 280 000 Lt pastato vertė.
Teismas nurodė, kad CPK 677 str. 2 d. nustato, jog antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškoti sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Iš skundžiamo patvarkymo teksto matyti, kad antstolis nutarė pakeisti turto areštą remdamasis tuo, jog turto vertintojams įvertinus areštuotą turtą nustatyta, kad areštuoto turto vertė mažesnė nei skola ir vykdymo išlaidos. Tačiau teismui pateiktoje vykdomojoje byloje nėra duomenų apie atliktą pirmojo ir antrojo administracinio-buitinio pastato aukšto įvertinimą. Teismas padarė išvadą, kad antstolis neturėjo faktinio pagrindo pakeisti turto arešto panaikinant pirmojo ir antrojo aukštų areštą ir areštuojant visą pastatą. Motyvavo, kad byloje esantis, ekspertų atliktas, administracinio-buitinio pastato vien trečiojo aukšto įkainavimas rodo, kad trečiojo aukšto vertė yra 272 000 Lt. Jei antstolis manė, kad turto kainos pasikeitė, jis galėjo imtis priemonių nustatyti turto realiai vertei nustatyti, tačiau to nepadarė. Antstolio atsiliepime nurodomas faktas, kad turtas nebuvo parduotas iš varžytynių, todėl jo vertė yra daug mažesnė nepagrįsti jokiais faktiniais byloje esančiais duomenimis. Nepardavimo iš varžytynių faktas nebūtinai suponuoja išvadą, jog turtas nėra to vertas. Šiuo atveju buvo priešingai, nes išieškotojas buvo davęs sutikimą priimti turtą natūra ir papildomai sumokėti antstoliui 14 552,47 Lt, t.y. paties išieškotojo nuomone turtas buvo vertas kainos už kurią buvo siūlomas varžytynėse. Kadangi antstolio teiginiai, kad reali turto kaina buvo žymiai mažesnė nei reikia skolai ir vykdymo išlaidoms sumokėti yra nepagrįsti (CPK 178 str.), todėl skundžiamas 2009-08-24 patvarkymas Nr. 32-708/2008 naikintinas.
Teismas taip pat konstatavo, kad skundžiamas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas 0,1671 ha žemės sklypas, buvo priimtas galiojant 2009-07-28 turto arešto aktui, kuriuo buvo areštuotas administracinio-buitinio pastato pirmasis ir antrasis aukštai. Antstolis 2010-03-17 patvarkymu Nr. 32-708-08 panaikino žemės sklypo areštą. Arešto panaikinimas įregistruotas turto arešto aktų registre, t.y. šiuo metu skundžiamas turto arešto aktas nebegalioja. Teismas motyvavo, kad minėtu antstolio patvarkymu buvo pasiektas pareiškėjo siekiamas tikslas – panaikintas žemės sklypo areštas, t.y. antstoliui priėmus minėtą patvarkymą, panaikinantį skundžiamą turto arešto aktą, nebeliko ginčo objekto, nes nebėra įstatymo saugomo intereso gynimo (CPK 5 str. 1 d.). Teisėje išskiriamos teisė paduoti skundą ir teisė į skundo patenkinimą. Teismas nekvestionavo pareiškėjo teisės paduoti skundą. Tačiau skundo padavimas ir jo priėmimas teisme jokiu būdu nereiškia, kad skundas visais atvejais turi būti patenkintas. Ar skundas bus patenkintas, priklauso nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, kurių pagrindinėmis yra skundo teisinis ir faktinis pagrįstumas. Patenkinus reikalavimą, išnyksta jo pagrindas. Skundą patenkinus, teismas panaikintų antstolio veiksmą – turto arešto aktą. Akivaizdu, kad toks sprendimas negali būti priimtas, kai antstolis, nors ir po bylos iškėlimo, pats pašalina savo padarytą galimą pažeidimą. Teismas negali įpareigoti antstolio atlikti dar kartą tą, ką jis jau atliko savo iniciatyva. Tokiu atveju išnyksta ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas, nes tarp šalių nebelieka ginčo. Kitai proceso šaliai patenkinus reikalavimus, pareiškėjas turi procesinę teisę atsisakyti skundo, to nepadaręs pareiškėjas prisiima riziką, kad reikalavimas gali būti atmestas. Tokią Lietuvos teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad kreipimasis į teismą yra susijęs su pažeistos ar ginčijamos teisės arba saugomo intereso gynimu, todėl, konstatavus žalą esant atlygintą, nėra pagrindo taikyti teisminę gynybą ir ieškinys atmestinas (LAT 2000-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2000). Kitoje nutartyje pažymėjo, kad reikalavimo patenkinimas po bylos iškėlimo yra pakankamas pagrindas reikalavimui atmesti, nes tokiu atveju išnyksta ne tik reikalavimo pagrindas, bet ir pats reikalavimas (LAT 2000-05-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2000). Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl turto arešto akto panaikinimo atmestinas (CPK 5 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo A. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-04-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pareiškėjo A. R. skundą atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 677 str. 2 d., kurioje įtvirtintas draudimas antstoliui aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taikydamas minėtą normą teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi aplinkybe, jog vykdomojoje byloje nėra duomenų apie administracinio-buitinio pastato pirmo ir antro aukštų vertes, ir nurodė, jog byloje yra minėto pastato trečio aukšto vertės nustatymas 272 000 Lt, tačiau nenurodė vertės nustatymo datos - 2008-09-15 (iki ekonominio nuosmukio). Tokius teismo motyvus apeliantė laiko nepagrįstais, nes jais vadovautasi vien tik formaliais pagrindais neatsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos esmę. Teismas netinkamai įvertino vykdomojoje byloje esančią nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. V-10-04, kurios skolininkas-pareiškėjas neskundė (CPK 643 str. 4 p., 682 str.). Minėtoje ataskaitoje buvo nustatyta bendra viso 4 aukštų pastato ir 1 671 kv.m ploto jam priskirto žemės sklypo vertė, kuri teoriškai siekia 503 000 Lt, o sąlyginai išskaidžius nekilnojamojo turto kompleksą viso (4 aukštų) pastato vertė būtų 380 000 Lt, tai atitinkamai 1 ir 2 aukšto (pusės pastato) vertė siektų apie 190 000 Lt. Turto vertintojas ataskaitoje nurodė, kad sąlyginai išskaidė nekilnojamojo turto komplekso (žemės sklypų su administraciniu pastatu) vertes pagal paminėtus komponentus. Nekilnojamojo turto rinkoje šis kompleksas nėra skaidomas, jo vertė suprantama kaip nedaloma visuma. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog teismas visiškai nepagrįstai konstatavo nesant vykdomojoje byloje 1 ir 2 aukšto patalpų vertės. Tai, kad 1 ir 2 aukšto patalpų vertė vertinant jas komplekse su žemės sklypu tesiekia 190 000 Lt yra akivaizdus įrodymas, jog minėtas turtas be žemės sklypo realiai vertas žymiai mažiau, kai tuo tarpu išieškoma suma su palūkanomis 2009-08-11 bei vykdymo išlaidos siekia 232 265,46 Lt. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat paminėjo 2010-03-17 antstolio patvarkymą „Dėl arešto turtui panaikinimo“, kuriuo buvo panaikintas areštas žemės sklypui įvertintam kartu su pastatu. Todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo pagrindą atsižvelgti į nustatytą teorinę pastato kainą, kuri panaikinus sklypo areštą ir tokiu būdu jį atskyrus nuo pastato, realiai tapo mažesnė. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas skolininkas A. R. nesinaudojo savo teise nustatyti ginčo objektų vertės, niekada neprašė antstolio pakartotinai įkainoti areštuotą turtą, nerodė jokios iniciatyvos ir geranoriškumo vykdymo procese, o tik periodiškai pateikdavo skundus siekdamas vilkinti vykdymo procesą. Teismas formaliai taikydamas CPK 677 str. 2 d. neatsižvelgė į svarbias bylai aplinkybes. Skolininkas dar 2008-10-07 gavo raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau vykdymo procesą ignoravo, nebendradarbiavo su antstoliu, skundė jo veiksmus, todėl po ilgo laikotarpio dalį patalpų teko pardavinėti iš varžytinių, tačiau tai nepavyko padaryti, nes jose neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Teismas taikydamas CPK 677 str. 2 d. neatsižvelgė į vykdymo proceso trukmę šiuo konkrečiu atveju, vykdymo veiksmų specifiką ir nepagrįstai neatsižvelgė į CPK 718 str. ir 722 str. 1 d. nuostatas. CPK 718 str. įtvirtinta, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų CPK 681 str. numatyta tvarka nustatytos turto kainos, t.y. (pirmųjų) varžytinių metu parduodamo turto pradinė kaina būtų nustatyta 304 000 Lt (80 proc. nustatytos vertės), kuri būtų ketvirtadaliu didesnė už išieškomą skolą ir vykdymo išlaidas. CPK 722 str. 1 d. nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų CPK 681 str. nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, t.y. antrųjų varžytinių metu (kurios šiuo atveju yra labai tikėtinos) parduodamo turto pradinė kaina būtų nustatyta 228 000 Lt (60 proc. nustatytos vertės), kuri būtų jau mažesnė už išieškomą skolą ir vykdymo išlaidas šiuo metu. Apeliantė taip pat pažymi, kad 380 000 Lt viso pastato vertė yra teorinė ir nustatyta vertinant jį neatsiejamai nuo žemės sklypo, o reali pastato be žemės sklypo vertė būtų žymiai mažesnė, nes bet koks statinys be žemės sklypo yra laikomas probleminiu ir nėra patrauklus pirkinys. Teismas privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, įvertinti tai, kad ekonominio nuosmukio laikotarpiu nekilnojamojo turto rinkoje vyrauja sąstingis, šiuo laikotarpiu varžytinės beveik neįvyksta, todėl nustatyti realią turto vertę yra praktiškai neįmanoma, o skolininkas ir toliau visais įmanomais būdais vengia skolos grąžinimo bei vadovaudamasis formaliais kriterijais siekia vilkinti vykdymo procesą. Vykdymo proceso esmė ir tikslas - užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros. Šiuo atvejų teisėtų interesų pusiausvyros nėra, nes skolininkas nevykdydamas savo pareigų sėkmingai stabdo vykdymo procesą bei išieškotojo interesų patenkinimą.
Atsiliepimas
Antstolis Darius Stakeliūnas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-04-30 nutartį ir išspęsti klausimais esmės. Priteisti iš pareiškėjo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo dalykas - areštuoto turto vertė. Tik tinkamas jos nustatymas lemia tiek areštuojamo turto mąstą ir tuo pačių tinkamą abiejų ginčo šalių teisių apsaugą. Tik tokiu būdu, t.y. tinkamai įvertinus turtą bus užtikrintas proceso šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.). Antstolis sutinka su apeliantės nuomonę, jog teismas priimdamas neteisėtą nutartį vadovavosi tik formaliais pagrindais, neatsižvelgdamas į situacijos esmę, į rinkos pokyčius bei išieškotojo valią, ir tuo pažeidė išieškotojo interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų nutarties dalių, kurios nėra skundžiamos. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgiant į nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.).
CPK 675 str. 1 d. yra numatyta, kad skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas, o 2 d., jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengi. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadas, jog išieškojimo procese turi būti užtikrintos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisės bei pagrįsti teisėti interesai. Antstolis negali suvaržyti skolininko daiktinių teisių daugiau, nei yra būtina išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas teismų praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-90/2009; 2009-05-19 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-218/2009; 2006-10-16 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-514/2006; ir kt.). Taigi turto įkainojimo paskirtis – nustatyti turto vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia ir ji nebūtinai lygi turto pardavimo kainai.
Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. CPK 681 str. 2 d. įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Taigi teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą. Apie būtinumą tokiais atvejais paisyti tikrosios turto vertės ir teisėtų skolininko bei kreditoriaus interesų yra pasisakyta ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Kanala v. Slovakia, No. 57239/00, Judgement of 10 July 2007, par. 61). Teisingas, įstatymų reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas, yra visų pirma antstolio tiesioginė pareiga. Teismų praktikoje konstatuota, kad šią pareigą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, c.b. Nr. 3K-3-211/2007; c.b. Nr. 3K-3-604/2008; c.b. Nr. 3K-3-218/2009). Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamą kainą, nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, c.b. Nr. 3K-3-8/2005; c.b. Nr. 3K-3-161/2007).
Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. R. ir išieškotoja A. Z. nesutaria dėl turto kainos. 2008-09-11 patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo Nr. 32-708/08, antstolis Darius Stakeliūnas nutarė skirti administracinio-buitinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 3-ojo aukšto, patalpų bendras plotas - 290,82 kv.m, ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Auditas ir konsultacijos“. UAB „Auditas ir konsultacijos“ atlikto turto vertinimą bei pateikė į vykdomąjį bylą 2008-09-15 pažymą, kurioje vertinamas turtas buvo įvertintas 272 000 Lt suma. Nors apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad 2010-03-15 turto vertintojas įvertinęs žemės sklypą su administraciniu pastatu nustatė, jog turto rinkos vertė yra 503 000 Lt: 123 000 Lt žemės vertė, 280 000 Lt pastato vertė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad antstoliui priimant 2009-08-24 patvarkymą „Dėl arešto pakeitimo“ pastarieji duomenys dar nebuvo žinomi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog antstolis priimdamas skundžiamą patvarkymą neturėjo faktinio pagrindo pakeisti turto arešto panaikinant pirmojo ir antrojo aukštų areštą ir areštuojant visą pastatą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nustatyti nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimų dėl nustatytos turto kainos. Antstolis turi CPK 634 str. 2 d. numatytą pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Šiuo konkrečiu atveju, reikalui esant, antstolis gali paskirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Būtina atsižvelgti į aplinkybę, kad pagal pateiktus turto vertinimus administracinio-buitinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 3-ojo aukšto vertė yra beveik tapati viso pastato vertei. Esant tokiam ženkliam kainų skirtumui, šiuo atveju būtinumas nustatyti teisingą parduodamo turto vertę pateisintų tiek laiko sąnaudas pakartotinei ekspertizei atlikti, tiek bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią situaciją, antstolis nesiėmė visų reikiamų priemonių objektyviai turto kainai nustatyti bei skundžiamu 2009-08-24 patvarkymu dėl arešto pakeitimo areštavo iš esmės daugiau nei reikia išieškotinai sumai bei vykdymo išlaidoms padengti ir tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias turto areštą bei išieškojimo procedūras. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamą antstolio Dariaus Stakeliūno 2009-08-24 patvarkymą „Dėl arešto pakeitimo“.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad antstoliui 2010-03-17 patvarkymu Nr. 32-708-08 panaikinus žemės sklypo areštą ir arešto panaikinimą įregistravus turto arešto aktų registre, t.y. pareiškėjo skolininko skundžiamas turto arešto aktas nebegaliojo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, kad minėtu antstolio patvarkymu buvo pasiektas pareiškėjo siekiamas tikslas – panaikintas žemės sklypo areštas, t.y. antstoliui priėmus minėtą patvarkymą, panaikinantį skundžiamą turto arešto aktą, nebeliko ginčo objekto, nes nebėra įstatymo saugomo intereso gynimo (CPK 5 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija plačiau apie žemės sklypo areštą nebepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t.y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 p.).
Dėl suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. Z. atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus suinteresuoto asmens atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurios sumokamos į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.