Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovei V. G. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovė nevykdė teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo nuostatas dėl jo ir vaiko bendravimo tvarkos, neleido jam su vaiku bendrauti per mėnesį du savaitgalius su nakvyne (b. l. 1–7).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugsėjo 8 d. išvada nustatyta, kad šeima žinoma, nustatyti trys pažeidimai, nesusiję su vaiko teisių pažeidimu, nustatyti du galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pateikta išvada, kad atsakovės prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarka (pirmą pusmetį po sprendimo įsiteisėjimo kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį po 1 val., vaiko motinos gyvenamojoje vietoje) vertinama kaip labai minimalus bendravimas. Siekiant užtikrinti, kad vaikas priprastų prie tėvo ir nepamirštų tėvo, tikslinga nustatyti ilgesnes ieškovo bendravimo su vaiku valandas, pirmiausia dalyvaujant atsakovei, bet nebūtinai jos namuose, vėliau sudarant galimybę ieškovui savarankiškai bendrauti su vaiku, praleisti laiką be nakvynių, galiausiai pereiti į maksimalų bendravimą su nakvynėmis (b. l. 36–38).

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, paaiškino, kad vaikui atskirą lovą jis turi – jau nupirko, jo tėvai bute retai būna, gyvena kitur. Jis su atsakove 2020 m. spalio mėnesį susitaikė, gyveno kartu, 2021 m. liepos mėnesį išsiskyrė. Jis 2021 m. rugpjūčio mėnesį bendravo su vaiku. Vėliau vaiko jam nedavė, jis rašė atsakovei SMS žinutes, tačiau ji vis tiek nedavė vaiko. Jis nesikreipė į antstolį, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, manė, kad atsakovė vėliau sutiks duoti vaiką. Sutinka su pereinamuoju laikotarpiu bendraujant su vaiku, tačiau nenori bendrauti su vaiku V. G. ir jos motinos bute, nes tai gali sukelti konfliktus. Galėtų bendrauti su sūnum vaikų kambaryje dalyvaujant socialinėms darbuotojoms, bet nedalyvaujant V. G. ir jos motinai.

Teismo posėdyje atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, paaiškino, kad pereinamasis ieškovo ir vaiko bendravimo laikotarpis turėtų būti 6 mėnesiai, nes vaikas tėvo nuo 2021 metų rugpjūčio mėnesio nematė, tėvą primiršo. Ji nori tiksliai žinoti, kur ieškovas nusives vaiką. Vaikas be jos nesutinka likti su nepažįstamais žmonėmis. Su vaiku ieškovui galima bendrauti socialinių paslaugų centre, ten yra kambarys, kur tėvai gali susitikti su vaikais neutralioje aplinkoje.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdyje pateikė išvadą, kad nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio vaikas nematė tėvo. Tai būtina stiprinant jų ryšį. Tėvas turi dėti pastangas ryšį atkurti, turi būti nustatytas pereinamasis tėvo ir vaiko bendravimo laikotarpis. Vaikas turi priprasti prie tėvo, susitikimuose turėtų dalyvauti motina. Rekomenduoja tėvo ir vaiko susitikimus rengti 2 valandas neutralioje aplinkoje. Tėvas turi ne vien reikalauti, o įsiklausyti į vaiko poreikius ir interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Ieškovas ir atsakovė yra mažamečio L. S., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 22). 2020 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr.2SP-26168-559/2020 patvirtinta pareiškėjų V. G. ir E. S. taikos sutartis, kuria nustatyta, kad E. S. teikia sūnui materialinį išlaikymą : 2020 metais lapkričio mėnesį – 150 Eur, o nuo 2020 m. gruodžio mėnesio – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tėvas su vaiku bendrauja per mėnesį du savaitgalius su nakvyne, pranešdamas V. G. apie ketinimą bendrauti su vaiku mažiausia prieš vieną dieną (b. l. 20–21). 2022 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr.2SP-26168-559/2020 V. G. išduotas vykdomasis raštas dėl E. S. nevykdomos taikos sutarties vaiko materialinio išlaikymo dalyje, nurodant, kad mokėjimo pradžia 2021 m. liepos 1 d. ir išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarko V. G. (b. l. 23–24). 2022 m. rugsėjo 8 d. institucijos išvada nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės šeima Skyriui žinoma dėl nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų (galimai pažeista vaiko teisė bendrauti su savo tėvu), ieškovas kreipėsi į Skyrių dėl teismo nutarties nevykdymo, nes atsakovė jam neleidžia bendrauti su mažamečiu sūnumi L. S. (b. l. 17–18, 36–38). Ieškovas iki 2022 m. rugsėjo 3 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Jonavos rajono savivaldybėje (b. l. 10, 11). 2022 m. gegužės 11 d. darbo sutartimi nustatyta, kad E. S. nuo 2022 m. gegužės 12 d. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, atlyginimas 750 Eur neatskaičius mokesčių už mėnesį dirbant pilnu etatu (b. l. 12–13). Darbdavys E. S. charakterizuoja teigiamai (b. l. 14). Skyrius, patikrinęs ieškovo gyvenimo sąlygas, 2022 m. rugsėjo 1 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu nustatė, kad ieškovo gyvenimo sąlygos tinkamos vaikui, nuomojamame iš fizinio asmens 40 kv.m. bute (duomenys neskelbtini), yra visi patogumai, baldai, buičiai daiktai, namuose švaru, tvarkinga (b. l. 39–41). 2023 m. sausio 23 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu nustatė, kad ieškovo butas Jonavoje, P. V. g. 10-37, kuriame jis gyvena, priklauso jo tėvams E. S. ir L. S., kurie gyvena kartu, butas vieno kambario, apie 42 kv.m. ploto, bute yra visi reikalingi baldai, daiktai, jame švaru, tvarkinga, vaikui būtų sudarytos sąlygos jo poreikiams tenkinti, vaikui atskiros lovos nėra (b. l. 59–61). 2023 m. kovo 6 d. iš Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato gauta informacija nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 15 d. ir 2020 vasario 22 d. , į R. G. butą (duomenys neskelbtini), buvo kviesti policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje : dėl V. G. ir jos motinos R. G. konflikto ir dėl E. S. panaudoto prieš R. G. fizinio smurto (b. l. 102). 2020 m. vasario 24 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš E. S. nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 103–104). E. S. baustas už administracinius nusižengimus, tame tarpe surašytas administracinio nusižengimo protokolas už 2023 m. vasario 14 d. transporto priemonės vairavimą neblaiviame stovyje, neturint teisės vairuoti, be automobilio draudimo (b. l. 80–84), teistas, paskutinį kartą 2021 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 2 metų laisvės apribojimu su įpareigojimais (b. l. 85–94).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Vaiko nuomonė šioje byloje dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo neišklausyta dėl vaiko amžiaus (CK 3.177 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog vaiko ir tėvo bendravimo tvarką tikslinga keisti. Byloje matyti, kad vaiko ir tėvo ryšys labai susilpnėjęs, jie nebendravo nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio. Vaiko teisių apsaugos institucijos duomenys nerodo, kad tėvas prieš vaiką galimai vartojo fizinį ar psichologinį smurtą. Nėra duomenų, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai pavartoto smurto vaiko atžvilgiu.

Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Sprendžiant, ar ieškovas nedaro neigiamos įtakos vaikui ir nekelia jam grėsmės, teismas vertina, kad ieškovas teistas, baustas už nusižengimus, nuo 2023 m. vasario 1 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (gyvena tėvų bute), buvo jo konfliktų su V. G. ir jos motina R. G., tačiau jie nebuvo pavojingi vaikui, vaiko teisės nebuvo pažeistos. Tai, kad ieškovo butas yra vieno kambario, 2023 m. sausio 23 d. šeimos gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu nustatyta, kad vaikui nėra atskiros lovos, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Tiek ieškovas, tiek atsakovė ir jos motina smurto artimoje aplinkoje panaudojimo metu buvo neblaivūs, todėl negalima teigti, kad vien ieškovas E. S. šeimoje elgėsi netinkamai. Liudytojos R. G. ir I. V. liudijo apie tai, kad ieškovas smurtavo prieš mažametį sūnų, prieš V. G., R. G., jokios meilės vaikui ieškovas nerodė, nebandė su vaiku bendrauti, noro bendrauti nereiškė, vaikas apie tėvo naudotą smurtą joms sakė, kad tėvas tampė už ausies. Liudytoja R. G. yra tokios pačios nuomonės kaip ir vaiko motina, kad tėvas gali bendrauti su vaiku, tačiau vaikas turi prie jo priprasti, susipažinti, nes vaikas tėvą pamiršo. Liudytoja K. G. parodė, kad kai ieškovas atėjo gyventi pas Vytautę ir jos motiną, vaikas nuolat verkdavo, buvo neramus, bute buvo kažkas daužoma, buvo kviesta policija. Iš bylos duomenų ir liudytojų parodymų matyti, kad ieškovo ir liudytojų R. G. bei I. V. santykiai labai blogi, liudytojos yra atsakovės motina ir teta. Atsakovė nesutinka su ieškovo ir vaiko maksimalia bendravimo tvarka nuo pat sprendimo įsiteisėjimo dienos, reikalauja, kad būtų nustatytas pereinamasis vienerių metų laikotarpis, o ieškovas bendrautų su vaiku ne savo ar jos namuose, bet kitoje aplinkoje : lauko žaidimų aikštelėje, einant pasivaikščioti, kavinėje ir panašiai. Todėl teismas nustato, kad pirmus šešis mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo ieškovas su vaiku kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienį laikotarpiu nuo 10 iki 14 valandos bendrauja po 2 valandas jo ir atsakovės sutartoje vietoje arba Socialinių paslaugų centro patalpose dalyvaujant atsakovei, sekančius šešis mėnesius ieškovas bendrauja tiek pat laiko tais pačiais sekmadieniais su vaiku jo ir atsakovės sutartoje vietoje arba Socialinių paslaugų centro patalpose dalyvaujant atsakovei (arba jai nedalyvaujant). Ieškovas tuo atveju, jeigu vaiko motina nedalyvauja 2 valandas tėvo bendravime su vaiku, turi pranešti motinai, kur jis dvi valandas su vaiku bus ir po 2 valandų grąžinti vaiką motinai. Tėvo ir vaiko bendravimo metu turi būti atsižvelgiama į vaiko emocinę būklę ir jo norą bendrauti su tėvu bei nuotaiką. Po sprendimo įsiteisėjimo praėjus metams, vaikui pripratus prie tėvo ir tėvui atkūrus ryšį su vaiku, nustatytina ieškovo prašoma jo bendravimo su vaiku tvarka. Apie tėvo ir vaiko ryšio atkūrimą praėjus metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išvadą turėtų pateikti vaiko teisių apsaugos institucija vaiko tėvų (ar vieno iš tėvų) prašymu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra 107,50 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 8, 26). Atsakovės bylinėjimosi išlaidos yra 400 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 35). Šalys dalyvavo privalomoje teisminėje mediacijoje, taikus susitarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nepasiektas, nes atsakovė V. G. 2022 m. liepos 26 d. gautu pranešimu nesutiko ginčą spręsti mediacijos būdu (b. l. 16). Pažymėtina, kad ieškovui dar nesikreiptus į teismą, privalomos mediacijos stadijoje atsakovė turėjo galimybę išreikšti savo nuomonę ir reikalauti nustatyti tokią tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, kokią atsiliepimu prašė nustatyti ir šioje byloje : nustatyti tėvo ir vaiko bendravimui pereinamąjį laikotarpį iki 1 metų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė su ieškovu 2020 metais spalio mėnesį privalomoje mediacijoje jau dalyvavo, žinojo šį procesą, pasirašė taikos sutartį, sudarytą mediatoriaus pagal suderintą šalių valią. Laikytina, kad ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą, ieškinyje nurodo kokiu būdu jo teisės buvo pažeistos – atsakovė nevykdė teismo nutarties dalyje dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. 2022 m. gegužės 16 d. ieškovas kreipėsi pagalbos į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, 2022 m. birželio 16 d. gavo atsakymą, kad teigiamų rezultatų tiriant jo pareiškimą nebuvo, rekomenduota kreiptis į antstolį arba teismą. Vaiko teisių apsaugos institucija pradėjo administracinę teiseną V. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, atlikus administracinį tyrimą Tarnybos Skyrius priėmė 2022 m. birželio 3 d. sprendimą šioje administracinėje byloje (koks priimtas sprendimas teismui nepranešta) (b. l. 17–18). Todėl teismas nenustatė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise ir pateikė nepagrįstą ieškinį teismui. Nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos turėtų būti paskirstomos nukrypstant nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalis) ir pilnai priteistos iš ieškovo.

Ieškinį patenkinus iš dalies (88,54 proc. : 7 ieškovo reikalavimai patenkinti 100 proc., 1 reikalavimas (pirmasis) patenkintas 8,33 proc. (iš reikalaujamų 96 valandų (48x2) bendravimo su vaiku du mėnesio savaitgalius leista bendrauti 8 val. (du kartus po 2 val.)), ieškovui iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 272,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (307,50x0,8854), o atsakovei iš ieškovo, proporcingai atmestų (11,46 proc.) ieškinio reikalavimų daliai – 45,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (400x0,1146) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Užskaičius šalių priešpriešinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovės priteisiama 226,42 Eur bylinėjimosi išlaidų (272,26-45,84). Byloje yra 8,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, todėl valstybei iš atsakovės V. G. priteisiamos 7,93 Eur išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai). Kita procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis iš ieškovo valstybei nepriteisiama, nes neviršija 5,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2SP-26168-559/2020 dalį dėl ieškovo E. S. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. S. ir nustatyti šią ieškovo E. S. bendravimo su vaiku tvarką :

ieškovas E. S. bendrauja su sūnum L. S. pirmus 6 (šešis) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienius po dvi valandas laikotarpyje nuo 10 iki 14 valandos E. S. ir V. G. pasirinktoje vietoje arba Socialinių paslaugų centro kambaryje dalyvaujant vaiko motinai V. G.. Apie ketinimą bendrauti su vaiku E. S. praneša vaiko motinai V. G. prieš vieną dieną telefono skambučiu arba SMS žinute arba kitomis elektroninėmis priemonėmis;

ieškovas E. S. bendrauja su sūnum L. S. septintą–dvyliktą mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią sekmadienius po dvi valandas laikotarpyje nuo 10 iki 14 valandos E. S. ir V. G. pasirinktoje vietoje arba Socialinių paslaugų centro kambaryje dalyvaujant vaiko motinai V. G. (arba jai nedalyvaujant). Apie ketinimą bendrauti su vaiku E. S. praneša vaiko motinai V. G. prieš vieną dieną telefono skambučiu arba SMS žinute arba kitomis elektroninėmis priemonėmis. Vaiko motinai nedalyvaujant dvi valandas vaiko ir tėvo susitikime, tėvas turi pranešti motinai, kur jis bus dvi valandas su vaiku ir po dviejų valandų vaiką grąžinti motinai.

Po 1 (vienerių) metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atkūrus ieškovo ryšį su jo sūnum, ieškovas E. S. bendrauja su sūnum L. S. tokia tvarka : kas antrą savaitgalį tėvas E. S. pasiima sūnų L. S. pas save iš motinos V. G. gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Jeigu tėvas negali pasiimti pas save vaiko, jis privalo informuoti motiną prieš tris dienas;

šventinėmis dienomis per Kalėdas, N. M., Velykas neporiniais metais sūnų L. S. pas save pasiima tėvas E. S., poriniais metais sūnus lieka pas motiną V. G.. Vaikas paimamas iš motinos gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse 17 val., grąžinamas į motinos namus paskutinės švenčių dienos vakare 17 val. Jeigu tėvas neturi galimybės paimti vaiką, jis informuoja motiną prieš penkias dienas;

kasmetinių atostogų metu, jei jos sutaps su moksleivių atostogomis, tėvas E. S., pranešęs motinai V. G. prieš 10 dienų, pasiima sūnų L. S. 7 dienų laikotarpiui. Vaikas paimamas iš motinos namų, grąžinamas į jos namus. Kasmetinių atostogų metu V. G. turi teisę gauti informaciją apie sūnaus buvimo vietą, sveikatą ir kitais klausimais, kurią turi suteikti tėvas E. S.. Sūnaus buvimo pas tėvą metu, E. S. yra pilnai atsakingas už vaiko sveikatą ir saugumą, tinkamai jį prižiūri, prisilaiko švaros, higienos reikalavimų. Jeigu tėvas negali paimti vaiko, jis informuoja motiną prieš septynias dienas;

sūnaus L. S. gimimo dieną jis būna su motina V. G., o sekančią dieną po gimimo dienos jis būna su tėvu E. S.. Vaikas paimamas iš motinos namų 10 val. ir grąžinamas tą pačią dieną 19 val. Jeigu tėvas negali pas save paimti vaiko, informuoja motiną prieš tris dienas;

Motinos dieną sūnus būna su motina V. G.. Tėvo dieną sūnus būna su tėvu E. S., kuris paima sūnų L. S. pas save Tėvo dienos ryte 10 val. grąžina jį į motinos gyvenamąją vietą Tėvo dienos 19 val. Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių negali paimti sūnaus, iš anksto informuoja motiną prieš tris dienas;

tėvas E. S. savo gimtadienį praleidžia su sūnumi L. S., jį iš motinos gyvenamosios vietos pasiima gimtadienio dieną 10 val., grąžina motinai V. G. į jos gyvenamąją vietą gimtadienio dieną 19 val. Jei tėvas E. S. dėl objektyvių priežasčių negalės pasiimti pas save sūnaus L. S., jis privalo informuoti motiną V. G. prieš tris dienas.

Jeigu vaikas serga, jis paliekamas slaugymui motinai V. G.. Ligos faktas patvirtinamas gydymo įstaigos išduotu dokumentu.

M. V. G. vieną kartą per savaitę privalo užtikrinti sūnaus L. S. bendravimą su tėvu E. S. per garso transliaciją užtikrinančias programas (telefonas, elektroninės priemonės, skype).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 226,46 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 42 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,93 Eur (septynių eurų 93 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokant nurodyti mokėtojos V. G. asmens kodą).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.