Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-01-17 · Byla Nr. 2SA-13-516/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-17
Bylos Nr.
2SA-13-516/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
R. P.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA31-13/08Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 129.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria buvo atmesti pareiškėjos R. P. skundai dėl antstolio A. C. veiksmų; suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. Č. .

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su 2007-07-23 skundu prašydama pripažinti antstolio A. C. 2007-07-10 pranešimą vykdomojoje byloje Nr.0046/07/00389 apie 2007-07-21 vyksiantį priverstinį iškeldinimą iš trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančio suinteresuotam asmeniui I. Č. , neteisėtu. 2007-08-03 pateikė kitą skundą, kuriuo prašė pripažinti antstolio A. C. 2007-07-23 patvarkymą dėl jos 2007-07-20 prašymo netenkinimo neteisėtu. Abiem skundais prašė pripažinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0046/07/00389 akivaizdžiai neįmanomais ir nutraukti vykdomąją bylą Nr.0046/07/00389 dėl R. P. , R. P. , M. P. iškeldinimo iš trijų kambarių buto (duomenys neskelbtini) . Pareiškėja nurodė, kad 2007-07-14 gavusi antstolio A. C. pranešimą apie 2007-07-23 11 val. vyksiantį priverstinį iškeldinimą iš buto (duomenys neskelbtini) . Su antstolio pranešimu ir numatytu iškeldinimu pareiškėja nesutinkanti. Išsikelti nesutinka ir šiuo metu ginčo bute kartu su pareiškėja gyvenanti nepilnametė dukra K. P. , gim. 1990-11-29. Dukters iškeldinimas vykdomajame rašte nenumatytas, todėl sutinkamai su LR CPK 769 str. ji negali būti iškeldinama. Pareiškėja yra nepilnametės K. P. įstatyminė atstovė, jos motinystės teisės neapribotos, todėl niekas neturi teisės jos išskirti su dukra. Pareiškėja pažymi, jog vykdomame 2006-09-27 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr.2-67-445/2007 nėra nurodyta, kad R. P. , R. P. ir M. P. turėtų išsikelti su nepilnamečiais vaikais, o vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje; vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą (LR CK 3.161 str. 3 d., 3.168 str. 2 d.). Antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nors, pareiškėjos teigimu, buvo aišku, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr.0046/07/00389 yra akivaizdžiai neįmanomi, nes priimtas teismo sprendimas nereguliuoja visų ginčo bute gyvenančių asmenų teisinės padėties (LR CPK 651 str.). Į prašymą sustabdyti priverstinį iškeldinimą, nes bute gyvena nepilnametė, pareiškėja 2007-07-23 gavusi antstolio A. C. 2007-07-23 patvarkymą dėl jos 2007-07-20 prašymo netenkinimo ir vykdomosios bylos nestabdymo, antstoliui nurodant, kad jis K. P. nekeldina. Pareiškėjos manymu, toks antstolio faktų traktavimas neteisingas, nes be procesinių teisės normų, draudžiančių vykdyti neįrašytų vykdomajame rašte asmenų iškeldinimą ,antstoliui buvo žinoma ir tai, kad ji esanti nepilnametės dukros įstatyminė atstovė ir kad niekas neturi teisės jos išskirti su dukra. Todėl minėtas antstolio patvarkymas buvo neteisėtas.

Antstolis A. C. su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Antstolis nurodė, kad pareiškėjos skundai pagrįsti vienintele aplinkybe, kad ji turinti nepilnametį vaiką ir kad dėl vykdymo veiksmų atlikimo bus pažeisti vaiko interesai. Antstolis paaiškino, kad gavęs išieškotojos I. Č. vykdomąjį raštą, užvedė vykdomąją bylą dėl iškeldinimo, LR CPK 769 str. nustatyta tvarka pranešęs skolininkei R. P. apie būsimą iškeldinimą, išaiškino iškeldinimo pagrindą, skolininkės teises ir pareigas. 2007-07-19 gavęs skolininkės R. P. prašymą sustabdyti nepilnametės K. P. iškeldinimą iš buto, antstolis 2007-07-23 surašė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti jos prašymą tuo pagrindu, jog su prašymu nebuvo pateikti įrodymai apie nepilnametę skolininkės dukrą ir jos gyvenimą nurodytame bute. Pažymėjo, jog jokie vykdomieji veiksmai prieš K. P. nebuvo atliekami. Antstolis taip pat nenustatė jokių pagrindų vykdomajai bylai sustabdyti. Antstolis taip pat nurodė, kad 2007-07-23 atvykęs į butą (duomenys neskelbtini) , įteikė skolininkei patvarkymą. Bute buvo M. P. ir K. P. , kuri nurodė, kad ji šiame bute gyvena ir kad bute esantis turtas yra jos. Supratęs, kad bute gyvena nepilnametė, kurios iškeldinimas nenumatytas, antstolis, pasitaręs vietoje su Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovu ir telefonu su išieškotoja, priėmė vietoje žodinį patvarkymą sustabdyti iškeldinimo procedūrą, kadangi iškilo vykdomajame rašte nenurodyto asmens iškeldinimo klausimas, dėl kurio iškeldinimo atsakymą gali pateikti tik teismas. Po to daugiau jokių vykdymo veiksmų neatliko. Mano, jog nepažeidė jokių įstatyminių reikalavimų dėl vykdymo veiksmų atlikimo, todėl pareiškėjos skundai yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) I. Č. atstovės su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, pareiškėja prisidengdama nepilnametės dukros vardu siekia apginti savo interesą neišsikelti iš išieškotojai priklausančio buto, nors turėjo pakankamai laiko išspręsti šią problemą nuo 2004 m. išsikeliant iš šio buto. Antstolis, pradėdamas iškeldinimo veiksmus pagal LR CPK 769 str., privalo pranešti skolininkui ir pranešimas nėra savarankiškas vykdymo proceso veiksmas, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjai jį skųsti. Nepilnametė pareiškėjos dukra nėra iškeldinama, todėl darė prielaidą, kad pareiškėja mėgina užvilkinti vykdymo procesą. Be to, prašydama nutraukti vykdymo bylą ir dėl R. P. ir M. P. iškeldinimo, pareiškėja veikia už juos neturėdama jų įgaliojimo.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2007-11-08 nutartimi atmetė pareiškėjos skundą nurodydamas, kad nutarčiai įsiteisėjus naikintinos ir 2007-08-06 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo proceso sustabdymas. Teismas nutartyje nurodė, kad LR CPK 586 str. numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (LR CPK 587 str.). Iš antstolio paaiškinimo matyti, kad jis gavo vykdymui išieškotojos I. Č. pateiktą vykdomąjį raštą ir pagal LR CPK reikalavimus pradėjo vykdymo procesą. Kadangi teismo sprendimas nebuvo įvykdytas geruoju, tai buvo pradėtas priverstinis teismo sprendimo vykdymas. Teismui gali būti skundžiami antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti (LR CPK 510 str. 1 d.). Skundžiamu antstolio pranešimu skolininkui tik pranešama informacija apie būsimą procesinį vykdymo veiksmą – priverstinį iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, todėl nėra pagrindo laikyti antstolio pranešimą procesiniu vykdymo veiksmu ir tuo pačiu nebuvo pagrindo pareiškėjai šį pranešimą skųsti, kaip antstolio procesinį vykdymo veiksmą. Dėl to teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio pranešimo. Dėl skundžiamo antstolio patvarkymo teismas nurodė, jog pareiškėja nenurodė nė vieno LR CPK 626-627 str. nurodyto atvejo, kuriuo remiantis antstolis privalėjo ar turėjo teisę sustabdyti vykdymo bylą, todėl darė išvadą, jog pagrindų sustabdyti vykdymo bylą priimant 2007-07-23 patvarkymą nebuvo. Teismas pažymėjo, jog remiantis LR CPK 769 str. 1 d., iš gyvenamųjų patalpų turi būti iškeldinami tik vykdomajame rašte nurodyti asmenys. Todėl antstolis, turėdamas išduotą vykdomąjį raštą dėl R. P. , R. P. ir M. P. iškeldinimo ir priimdamas patvarkymą, negalėjo spręsti klausimo dėl K. P. iškeldinimo, kadangi ji nebuvo įrašyta į vykdomąjį raštą. Teismas taip pat laikė, kad nėra pagrindo pripažinti akivaizdžiai neįmanomų vykdymo veiksmų pareiškėjos atžvilgiu, kadangi pareiškėja po įvykdyto iškeldinimo turi teisę nepilnametę dukrą paimti gyventi kartu savimi. Be to, nepilnametės K. P. gyvenimo bute (duomenys neskelbtini) , faktas nėra šio skundo dalyku ir šis klausimas dėl K. P. gyvenimo bute pagrįstumo turi būti sprendžiamas kitoje nagrinėjamoje byloje pagal ieškinį dėl K. P. iškeldinimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėja prisidengdama vaiko teisių gynimu faktiškai gina savo teisę gyventi nurodytame bute ir tuo piktnaudžiaudama pažeidžia išieškotojos interesus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja R. P. prašo panaikinti 2007-11-08 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį ir tenkinti jos 2007-07-20 ir 2007-08-03 skundus, sustabdyti vykdymo veiksmus. Taip pat prašo išreikalauti iš antstolio A. C. vykdomąją bylą Nr. 0046/07/00389. Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 148 str. nustatytą trijų dienų terminą prašymui išspręsti (skundai paduoti 2007-07-20 bei 2007-08-03, o skundžiama nutartis priimta tik 2007-11-08). Be to, nutarties nuorašas jai nebuvo per tris dienas išsiųstas, nors ji skelbiant nutartį nedalyvavo (Civilinio proceso kodekso 292 str.). Nutartyje nenurodyta, kad teismo posėdyje dalyvavo suinteresuotojo asmens- Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba atstovas, kuris išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės, priešingą antstolio A. C. ir išieškotojos atstovės nuomonei bei nutartyje išdėstytiems motyvams, tuo pažeisti Civilinio proceso kodekso 291 str. reikalavimai. Be šių civilinio proceso normų pažeidimų buvo pažeista jos teisė procese naudotis advokato pagalba: posėdyje dalyvavo antstolis, turintis teisinį išsilavinimą bei išieškotojos I. Č. atstovė advokatė N. R. , todėl ji pareiškė prašymą atidėti teismo posėdį, kad galėtų pasirūpinti teisine pagalba; šis jos prašymas be pagrindo buvo atmestas, nors ji teismui paaiškino, jog kitose bylose ją atstovavusi advokatė susirgo. Be kvalifikuotos teisinės pagalbos ji negalėjo tinkamai apginti savo civilinių teisių ir teisėtų interesų. Teismo išvada, jog antstolio pranešimą dėl būsimo iškeldinimo nėra pagrindo laikyti vykdymo veiksmu ir todėl nebuvo pagrindo jį skųsti, prieštarauja Civilinio proceso kodekso 586, 587 str. bei 769 str. 2 d. nuostatoms: pastarojoje normoje numatyta, kad apie iškeldinimą ne vėliau kaip prieš penkias dienas raštu pranešama skolininkui, o Civilinio proceso kodekso 661 str. numato, kad raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, kai yra pasibaigęs sprendimo įvykdymo terminas, ir antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Taigi, antstolio 2007-07-14 pranešimas yra ne informacija, o turi raginimo galią. Apie jos priverstinį iškeldinimą ir atskyrimą nuo nepilnametės dukters nebuvo pranešta Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Nepagrįsta teismo išvada, kad antstoliui nebuvo įstatyminio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą, nes, remiantis Civilinio proceso kodekso 651 str., antstolis, prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalėjo įsitikinti, jog nėra akivaizdžių kliūčių pradėti vykdymo veiksmus. Mano, jog dokumentas neturėjo būti priimtas vykdyti, nes priimtas teismo sprendimas nereguliuoja visų ginčo bute gyvenančių asmenų teisinės padėties. Remiantis Civilinio kodekso 3.161 str. 3 d., vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje; jis negali būti išskirtas su tėvais prieš jo norą (CK 3.168 str. 2 d.). Sprendimo vykdymas pažeistų Jungtinių Tautų vaiko teisių Konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas bei Civilinio kodekso 3.3 str. įtvirtintą prioritetinio vaiko teisų ir interesų apsaugos bei gynimo principą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskirojo skundo argumentai dėl Civilinio proceso kodekso 148 str. pažeidimo visiškai nepagrįsti, nes ši procesinė norma reglamentuoja prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne skundo dėl antstolio veiksmų, išnagrinėjimo tvarką bei terminus, todėl ši norma nagrinėjamoje byloje apskritai netaikytina.

Aplinkybė, jog nutarties aprašomojoje dalyje nėra nurodyta teismo posėdyje dalyvavusio išvadą teikiančios institucijos- Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovo pavardė, įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl negali būti pagrindu nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 328, 338 str.): iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog šios institucijos atstovo išvada teismo posėdyje buvo išklausyta (72 b.l.), todėl atstovo neįrašymas į nutartį tėra formalus pažeidimas.

Negali būti pripažįstama procesiniu pažeidimu ir aplinkybė, jog bylos nagrinėjimas pareiškėjos prašymu nebuvo atidėtas. Nei viename iš R. P. pateiktų skundų (2-3 ir 25-26 b.l.), nebuvo nurodyta, jog byla bus vedama per atstovą (advokatą); į bylą nebuvo pateikta atstovavimo sutartis, kurios pagrindu R. P. šioje byloje būtų atstovaujama kokio nors advokato, todėl atidėti bylos nagrinėjimą dėl advokatės ligos teisinio pagrindo nebuvo (Civilinio proceso kodekso 246 str. 1 d.). Šiuo atveju Civilinio proceso kodekso 161 str. nuostatos nebuvo pažeistos, nes šioje teisės normoje numatyta posėdžio pirmininko teisė, o ne pareiga, pasiūlyti šaliai pasirūpinti atstovavimu procese ir tik tokiu atveju, jeigu pats pirmininkaujantysis mano, jog šalis be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių. Todėl, jeigu pareiškėja pati manė, kad bylos nagrinėjimo metu jai bus reikalinga atstovo pagalba, ji pati iki teismo posėdžio turėjo ja pasirūpinti, o, kadangi to nepadarė, manytina, jog atstovavimas procese jai nebuvo reikalingas, o prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, beje, nepagrįstą jokiais įrodymais nei apie atstovavimo sutarties su konkrečia advokate sudarymą, nei apie tos advokatės ligą, reiškė tik turėdama tikslą užvilkinti bylos nagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jo teisinio pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą, nebuvo, pagrįsta: privalomo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai numatyti Civilinio proceso kodekso 626 str., o pagrindai, kada antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą - Civilinio proceso kodekso 627 str.. Abiem atvejais vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas yra baigtinis. Pareiškėja, prašydama sustabdyti vykdomąją bylą, nei vienu iš šių procesiniame įstatyme numatytų pagrindų nesirėmė, o jos nurodomos faktinės aplinkybės, dėl kurių, pareiškėjos manymu, vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta, taip pat neatitinka nei vieno iš šių teisinių pagrindų. Todėl antstolis neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės stabdyti vykdomąją bylą.

R. P. , tiek skųsdama antstolio 2007-07-10 pranešimą apie vyksiantį jos ir R. P. bei M. P. priverstinį iškeldinimą iš buto (duomenys neskelbtini) , tiek antstolio 2007-07-23 patvarkymą, kuriuo netenkintas jos prašymas sustabdyti vykdomąją bylą, kartu prašė pripažinti vykdymo veiksmus akivaizdžiai neįmanomais. Faktiniu vykdomųjų veiksmų negalimumo pagrindu nurodė aplinkybę, jog teismo sprendimas iškeldinti iš šio buto nepilnametę pareiškėjos dukrą K. P. nėra priimtas, todėl ji priverstinai negali būti iškeldinama, o iškeldinus ją (pareiškėją) iš buto, ji prieš savo ir nepilnametės dukters valią būtų išskirta su dukra, nors teismo sprendimo dėl jos, kaip motinos teisų apribojimo ar atskyrimo nuo dukters nėra priimta. Todėl priverstinis pareiškėjos iškeldinimas nėra galimas, nes tai pažeistų vaiko teises ir interesus. Kaip teisinius šio argumento pagrindus nurodo Lietuvos Respublikos Konstituciją, Jungtinių tautų vaiko teisių Konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, atitinkamas Civilinio kodekso normas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo sprendimo, kuriuo K. P. būtų iškeldinama iš buto (duomenys neskelbtini) nebuvimas yra teisine kliūtimi iškeldinti iš šio buto nepilnametę K. P. , tačiau nėra kliūtimi iškeldinti pareiškėją R. P. . Ta aplinkybė, kad sprendžiant tėvų iškeldinimo iš buto klausimą, nebuvo priimtas sprendimas iškeldinti ir jų nepilnametę dukterį, nereiškia, jog motinos priverstinio iškeldinimo atveju dukra negali savo valia išsikelti kartu. Tokiu būdu visiškai neiškiltų nei realaus vaiko ir motinos atskyrimo klausimas, nei kitos pareiškėjos atskirajame skunde keliamos problemos. Būtent tėvai, remiantis visomis pareiškėjos cituojamos teisės normomis, visų pirma turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, tame tarpe ir aprūpinant vaiką būstu. Tuo tarpu situacijos, kai pareiškėjos dukrą būstu turi aprūpinti visiškai pašalinis asmuo (buto savininkė- išieškotoja I. Č. ) sudarymas vertintinas kaip iš esmės dirbtinis, siekiant išvengti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo, nes dukters gyvenimu bute manipuliuojama kaip aplinkybe, neva tai sudarančia kliūtį iškeldinti motiną, kurios atžvilgiu sprendimas yra priimtas ir įsiteisėjęs. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, atsižvelgiant į pareiškėjos dukters amžių (jai jau 17 metų), ji turi galimybę rinktis, ar motinos iškeldinimo atveju likti gyventi bute iki teismo sprendimo ją iškeldinti priėmimo, ar savanoriškai išsikelti kartu su motina. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog dukters apsibrendimas likti bute, kol nebus priimtas teismo sprendimas dėl priverstinio jos iškeldinimo, sudarytų absoliučią kliūtį vykdyti pareiškėjos priverstinį iškeldinimą iš buto, kaip ir pripažinti, jog vykdymo veiksmai pradėti neteisėtai.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija nenustatė pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., kolegija

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė R. GudžiūnienėTeisėjai D. KačinskienėH. Jaglinskis