Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui R. M., nukentėjusiajai V. R., gynėjui advokatui R. G., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. R., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, santuokoje, turintis 1 išlaikytinį nepilnametį vaiką, profesinio išsilavinimo, Lietuvoje nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-03-08 Marijampolės r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 45 paros arešto, 2) 2005-01-19 Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 90 parų arešto, 3) 2005-03-31 – Marijampolės r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. – 90 parų arešto, 4) 2006-02-27 Marijampolės r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2, 4 d. d., 63 str. – 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 5) 2007-11-29 Marijampolės r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 63 str. – 3 m. 8 mėn. laisvės atėmimo, 6) 2012-01-09 Lazdijų r. apyl. teismo pagal LR BK 189 str. 2 d. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, 7) 2014-08-29 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64¹ str. – 30 parų arešto, 8) 2015-07-03 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 189 str. 2 d. – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; bausmes atlikęs, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. R. 2018-02-20 apie 13.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) virtuvėje, kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė rankos delnu per veidą šeimos nariui - sutuoktinei V. R., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

Kaltinamasis G. R. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio ir viešai pasižadėjo daugiau taip nesielgti, netrukus po įvykio atsiprašęs ir pačią nukentėjusiąją, su ja susitaikę ir toliau kartu gyvenantys. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio dieną namuose, virtuvėje tarp jo ir sutuoktinės kilo buitinis konfliktas, jis buvo gėręs alaus, tačiau labai nedaug, apsvaigimo nejautęs ir tai neturėję jokios įtakos tolimesniems jo veiksmams. Šio konflikto metu jis stipriai supykęs ant nukentėjusios ir nesusilaikęs sudavė kartą dešinės rankos delnu jai per kairįjį skruostą, žmona verkė, sutinkantis, kad jai skaudėję, lig tol žmonos veidas buvo sveikas, ar jį sužalojo, teigia nepastebėjęs. Sutuoktinei iškvietus policiją, jis buvo parą laikinai sulaikytas. Nukentėjusioji V. R. patvirtino, jog įvykio dieną namuose, virtuvėje, kilusio dėl buitinių priežasčių konflikto metu jos sutuoktinis, kaltinamasis, sudavė jai kartą rankos delnu per veidą, jai skaudėjo, verkusi, iškvietusi policiją, pati smurto prieš kaltinamąjį nevartojusi. Išorinių sužalojimų veide nuo kaltinamojo smūgio neatsiradę, iki įvykio jos veidas buvo visiškai sveikas. Sutuoktinis grįžęs iš sulaikymo ją atsiprašęs, ji jam atleidusi, jie susitaikę ir toliau kartu gyvenantys. Analogiškus parodymus apie esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes nukentėjusi teikė ir betarpiškai po nusikaltimo įvykio priimant iš jos protokolą-pareiškimą apie nusikalstamą veiką bei iškart po to apklausiama liudytoju, pradėjus ikiteisminį tyrimą (b. l. 5-6, 24-26).2018-02-20 įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namai yra (duomenys neskelbtini), namų valdą sudaro gyvenamo namo, ūkinio pastato ir garažo pastatai. Įėjimas į namą per priebutį iš kiemo pusės, iš jo patenkama į koridorių, jo dešinėje yra virtuvės patalpa, ji apstatyta baldais, buitine ir šildymo įranga, aplinka tvarkinga (b. l. 11-12).2018-02-20 policijos pareigūno pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusios V. R. informaciją apie jos sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio žodinio konflikto metu sutuoktinis (kaltinamasis) jai sudavęs rankos plaštaka per veidą (kairį skruostą), dėl ko ji jautusi fizinį skausmą. Nukentėjusi buvo rasta sutrikusi, apsiverkusi, ant jos kairiojo skruosto veide matėsi sumušimas ir paraudimas (b. l. 7-10).Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2018-02-20 d., 14.04 val. laiku pristatytam į policijos įstaigą kaltinamajam G. R. alkotesteriu buvo nustatyta 0,17 prom., pripažintas blaiviu (b. l. 13-18).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

Kaltinamojo G. R. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusios parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamojo paaiškinimus kaip teisingus ir išsamius.Nukentėjusios V. R. liudijimas per visą bylos procesą buvo nuoseklus, jos byloje pateikti duomenys atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius jos veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką bei ir kaltinamojo apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sutuoktinę, suduodamas jai plaštaka per veidą sukėlė fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas plaštaka per veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgis rankos plaštaka per veidą, sukėlęs nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikusi, verkė, kairys skruostas buvo sumuštas, paraudęs), tiek paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, susituokusių kaltinamojo ir nukentėjusios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi susituokę kartu gyvena jau maždaug 2 metai, visą šį laiką veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį (BK 54 str. 2 d. 1 p.). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniais nei jie apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamojo neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi minimali tiek trauminių poveikių skaičiumi (vienas), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas), c) konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso sutuoktinių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pati nukentėjusi. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina kaltės laipsnį. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d. 5 p.), kurią vertina jau labiau neigiamai : kaltinamasis nusikalto ir yra teismo teisiamas 9-ąjį kartą, visais atvejais buvo nuteistas ir atliko su realiu laisvės atėmimu susijusias terminuoto laisvės atėmimo ar arešto bausmes, nagrinėjamą naują tyčinį nusikaltimą įvykdė praėjus vos pusmečiui po paskutinės bausmės atlikimo (b. l. 50-57), turi galiojančią administracinę nuobaudą už tyčinį nusižengimą viešajai tvarkai (b. l. 71), kaip ir pats teisme pripažino nevykdo teismo sprendimo teikti materialinį išlaikymą su motina gyvenančiai savo nepilnametei dukrai ir nedalyvauja jos globoje bei auklėjime (b. l. 72), 2017-11-23 savo inciatyva nutraukė darbo paiešką per Darbo biržą, nėra niekur dirbęs (b. l. 73, 74), praeityje vyravo nusikaltimai nuosavybei, kas duoda pagrindo spręsti, jog kaltinamasis pragyveno iš tokios nusikalstamos veiklos. Kita vertus, kaltinamasis šiuo metu turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena šeimoje, motyvuotas gyventi ši darbo, turi darbo rinkoje paklausę darbinę profesiją, po bausmės atlikimo planuojantis įsidarbinti užsienyje.Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi dėl jos, įskaitant nukentėjusios atsiprašymą, susitaikymą su ja ir viešą pasižadėjimą nebenusikalsti (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia teismas kvalifikuoja tyčinio nusikaltimo recidyvo aplinkybę, kadangi turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už ankstesnius tyčinius nusikaltimus kaltinamasis vėl tyčia nusikalto (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Pripažinti tokia atsakomybę sunkinančia ir aplinkybę, kad kaltinamasis buvo vartojęs nedidelį kiekį ir silpno alkoholio bei dėl to nusikaltimo įvykio metu nebuvo visiškai blaivus (punktas 6), nėra pakankamo faktinio pagrindo, kadangi alkoholio koncentracijos lygis akivaizdžiai nesiekė tokio, kuris sukelia apsvaigimą ir būtų galėjęs įtakoti kaltinamojo nusikalstamą elgesį.Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ženkliai mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiosios naudai, tačiau kartu konstatavus labiau neigiamą kaltinamojo asmenybę (punktai 13-15), yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmę, savo dydžiu neviršijančią įstatymo sankcijos vidurkio, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalią ar artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 13 ir 15), buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti ir kitų kaltinamojo pavojingumą didinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, recidyvistu nusikaltusiam kaltinamajam paskirtina su realiu laisvės jam atėmimu susijusi bausmės rūšis, šiuo atveju areštas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 11, 13, 14-15 bei 16), arešto bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai per švelni. Skirtinos arešto bausmės trukmė nustatytina 51 para (BK 49 str. 3 d., 61 str. 3 d.). Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nenustatyta faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų.Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis teisme prisipažino kaltu, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 34 parų arešto. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 parą skiriamo jam arešto bausmės (BK 66 str. 2 d.).Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajam G. R. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį 51 (penkiasdešimt viena) para arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, bausmę G. R. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 34 (trisdešimt keturių) parų arešto.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 1 parą skiriamos arešto bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.