Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-12-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-615-890/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-15
Bylos Nr.
II-615-890/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00602-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
M. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Marius Ignatjevas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-615-890/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00602-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. G., jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ignatjevui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), procesinius dokumentus sutikusio gauti elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), dirbančio VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-14319-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja I. M. 2022 m. rugpjūčio 29 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad juridinio asmens atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nepateikė apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu, 2022 m. balandžio 24 d., 11.09 val. H. Manto g. 7, Klaipėda, naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone „Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas M. G. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (b. l. 27).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas M. U. 20022 m. spalio 17 d. surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-14319-2022, kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda (b. l. 26).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. lapkričio 8 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto asmens M. G. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 17 d. nutarimo. Skundu pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad priimtas nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes nebuvo paisoma administracinio proceso normų, nebuvo vadovautasi įstatymu bei nesiremta poįstatyminėmis normomis. Policijos pareigūnė atsiuntė VšĮ (duomenys neskelbtini) pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Pareiškėjas, suprasdamas, kad galimai policijos pareigūnės pranešime nurodytos aplinkybės yra netikslios, nes patikrinęs tikėtino nusižengimo vietą, pamatė, kad policijos pareigūnės manymu pažeidimas buvo padarytas automobiliui važiuojant ne kelio dalimi, o transporto priemonei būnat tiksliai name, t. y. H. Manto g. 7, Klaipėdoje, kaip įmonės vadovas, 2022 m. rugpjūčio 10 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. policijos komisariatą su prašymu susipažinti su visa surinkta medžiaga, leidžiant pasidaryti kopijas savo atsinešta priemone, nes pranešime nurodyta transporto priemonė priklauso VšĮ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise. 2022 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. policijos komisariatas raštu atsakė, kad administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei nukentėjusysis, todėl susipažinti su visa surinkta medžiaga, jam nėra leistina. Taip pat buvo nurodyta, jog juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniams asmeniui priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo forma suponuoja įmonės vadovo pareigą žinoti, koks konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir policijos pareigūnui pareikalavus apie tai pranešti. Pareiškėjas šį raštą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. 2022 m. rugsėjo 13 d. teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą. Minėta teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Skundo surašymo dieną teismas dar nėra išnagrinėjęs pareiškėjo teikto atskirojo skundo. Pabrėžiama, kad apie skundus Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Klaipėdos apskrities VPK bei Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja I. M. buvo informuota el. paštu tris kartus (2022 m. rugsėjo 8 d. apie skundo pateikimą, 2022 m. rugsėjo 9 d. apie skundo registravimą ir bylos užvedimą, 2022 m. rugsėjo 26 d. apie administracinės bylos perdavimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui). Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėjęs pareigūnas net netyrė pažeidimo, nerinko duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo kaltę, nutarime nėra jokių duomenų įrodančių, kad buvo atliktas bent formalus įvykio tyrimas, kas savo ruožtu suponuoja nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo pažeidimą, todėl prašo nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą (b. l. 3-5).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. G. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad neginčija to fakto, jog gavo iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo. Pranešime nurodyta transporto priemonė priklauso jo vadovaujamai įmonei. Jam žinoma, kas transporto priemone naudojasi. 2022 m. rugpjūčio 10 d., kai gavo pranešimą iš policijos su prašymu nurodyti, kas vairavo, jis tą dieną negalėjo atsiminti, kas vairavo transporto priemonę, nes tai buvo pakankamai seniai. Pranešime nurodyta transporto priemone, jis naudojasi kiekvieną dieną, nemažai važinėja ir iš pradžių kaip ir pasimetė, todėl norėdamas atlikti savo pareigą informuoti policiją, jis patikrino koordinates. H. Manto g. 7, Klaipėdoje, adresas jam yra žinomas. Prieš atsakydamas policijai į raštą, jis patikrinęs nurodytas koordinates pamatė, kad koordinačių vieta yra kur namo stogas. Akivaizdu, kad jis negalėjo važiuoti namo sienomis ar stogu. Nenorėdamas policijai meluoti, kad prisimena, kas vairavo tą transporto priemonę, jis policijos paprašė duomenų, ar nuotraukos, ir (ar) vaizdo medžiagos, siekdamas įsitikinti, kad tai nėra žmogiška pareigūnų klaida, kad tikrai ta transporto priemonė yra užfiksuota gatvėje, o ne kaip jie nurodo – vidury namo. Tada policija jam pareiškė, kad jis yra niekas. Jis skaudžiai sureagavo, nusiminė ir įsižeidė, nes jo vadovaujama VšĮ (duomenys neskelbtini) daro daug gerų darbų ir tas automobilis tikrai jiems priklauso. Be to, jam paskambino I. M. ir paragino jį greičiau teikti duomenis, nurodė, kad kitaip dar būsit apkaltintas ir informacijos slėpimu. Bandė atsekti, kas tą automobilį vairavo, bet tyrėjai pradėjus jį spausti, jis tą sprendimą apskundė. Pranešime nurodytas administracinio nusižengimo padarymo adresas, data, laikas, jam kėlė abejonę, nes jis yra įmonė vadovas galėjo vairuoti ir jis, taip pat galėjo vairuoti jo žmona, ar įstaigoje dirbantys savanoriai. Jis nevengė atsakomybės, bet norėjo įsitikinti, kad tikrai ta mašina ten buvo. Susipažinęs su byla teisme, pamatęs nuotraukas, jis su žmona iš tos nuotraukos ir darbinių užrašų susidėliojo tokias aplinkybes, kad greičiausiai tą dieną tikrai jie važiavo į centrą, mašiną vairavo jis, ir jam ta nuotrauka padėjo atsekti įvykių seką. Nurodė, kad policijai vairavusio asmens iki šiol nėra nurodęs. Pranešime buvo nurodytas adresas, jis yra prie gatvės, jis, kaip klaipėdietis, daug važinėja, galėjo važiuoti ir ten, kur jam reikėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Kadangi tai buvo seniai ir policija greitai norėjo viską sutvarkyti, jam tuo metu atrodė, kad nuotrauka ar bet kokia kita informacija, kur būtų matoma, kas užfiksuota, būtų padėję išsiaiškinti. Kadangi policija grubiai atsakė, kad jis yra niekas, jis supyko ir viskas prasidėjo. Jis norėjo sužinoti, koks administracinis nusižengimas padarytas, nes su automobiliu galima padaryti daug įvairių nusižengimų. Papildomai nurodė, kad peržiūrėjo darbo knygutę ir buvo aišku, kad tai buvo sekmadienis, jis išsiaiškino, kad tą konkrečią dieną jis vežė žmoną su vaikais į centrą. Ta nuotrauka, su kuria teismas leido susipažinti, jam priminė, kad jis, vis dėl to važiavo H. Manto gatve, o ne Naujojo uosto gatve. Nurodė, kad nuotrauka jam priminė, kaip jis judėjo, atsekė kur važiavo, su kuo, kada.

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas Marius Ignatjevas palaikė atstovaujamojo skunde išdėstytą poziciją ir papildomai nurodė, jog skundžiamame nutarime yra nurodyta, kad pažeistos KET su nuoroda, kad kartu buvo pažeistas ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, KET, Policijos veiklos įstatymas nurodo, kad visiems asmenims privaloma vykdyti teisėtus nurodymus. Teisėtumas tai yra nuoroda į konkretų teisės aktą ir reikia tuo pasiremti kažko prašant. Mano, kad byloje nėra duomenų, jog padarytas administracinis nusižengimas. KET 182 punktas suteikia teisę kirsti, įvažiuoti į pirmą juostą, tam, kad išleisti žmogų, ar persirikiuoti, pasukant į dešinę pusę. KET 150.9 p. nurodyta, koks gali būti sustojimas iki maršrutinio transporto sustojimo aikštelių. Policija nepateikė jokių duomenų, kokiu atstumu buvo tas automobilis. Teismui pateiktas tarnybinis pranešimas nurodo visai kitą informaciją nei nurodyta M. G. siųstame pranešime – jame nurodyta, kad eismas buvo gatvėje ir ties kokiu namu, ir žymiai daugiau informacijos. Be to, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad turi būti vykdomi teisėti reikalavimai. Koordinatės yra tikslus dalykas, kuris tikslintinas. M. G. siųstame pranešime informacija buvo slepiama, pasislepiant už koordinačių, ir dar netikslių. 2022 m. lapkričio 28 d. rašte Institucija nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą gali naudotis savo teisėmis, nurodytomis ANK 577 str., kas buvo neleidžiama rašte, dėl ko ir buvo pradėta atskira byla. Pareigūnai dėl galimai padaryto nuotraukoje užfiksuoto nusižengimo į pareiškėją su prašymu pakomentuoti nesikreipė. Iš nuotraukų matyti formalus faktas, kad automobilis buvo pirmoje eismo juostoje, kuri skirta maršrutinėms transporto priemonėms, bet nebuvo tiriamos aplinkybės, kaip mašina toje vietoje atsirado ir kokia buvo situacija. Remiantis tokia policijos logika, gaunasi taip, kad išvis negalima važiuoti nei sustoti, nei stovėti pirmoje eismo juostoje. Tai kyla klausimas, kur išleisti šeimą su vaikais. Jeigu pareiškėjas formaliai vykdytų policijos reikalavimą pateikti duomenis, ką jis veikė tuo metu būtent tose koordinatėse, jisai patvirtintų, kad jis važiavo namais, tai yra patvirtintų tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Prašo teismo skundžiamą nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo M. G. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad M. G. per tris darbo dienas nuo pranešimo apie padarytą administracinį nusižengimą gavimo, bet ir skundo pateikimo dienai nepateikė policijos pareigūnams ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų apie konkretų asmenį, kuris padarė administracinį pažeidimą. M. G. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jokių prašymų ar pageidavimų nepateikė. Pažymi, kad vienoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) tam tikro veiksmo (duomenų nepateikimo apie padarytą pažeidimą) apskundimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams, o šiam skundą atmetus ir apskundus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nesudaro jokio pagrindo nenagrinėti su šiuo pažeidimu nesusijusios bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl pareigos pateikti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, nevykdymo. Dėl M. G. teiginio, jog jis suprato, kad automobilis važiavo ne gatvėmis, nurodo, kad pavyzdžiui, minėtas automobilio vairuotojas galėjo atsitrenkti į nurodytu adresu esantį namą, apgadinti jį ir iš eismo įvykio vietos pasišalinti. Todėl įstatymai ir numato jam pareigą nurodyti tam tikru laiku, tam tikroje vietoje, jo vadovaujamai įmonei priklausantį automobilį vairavusį asmenį. Su nurodyto automobilio vairuotoju toliau būtų aiškinamasi dėl galimai padaryto pažeidimo. Pareiškėjo M. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14319-2022 be pakeitimų. Prašo skundą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant (b. l. 62-64).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo M. G. skundas netenkinamas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis nusižengimo tyrimo tikslais policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė duomenų apie asmenį, kuris galimo administracinio nusižengimo padarymo metu 2022 m. balandžio 24 d., 11:09 val., adresu H. Manto g. 7, Klaipėda, naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) vadovas M. G. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 20 straipsnio 2 dalyje.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SAEKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SAEKĮ 20 straipsnį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi sau nuosavybės ar kita teise priklausančia transporto priemone ir už ją atsako (1 dalis); siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi; transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad analizuojant SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą, ji kyla tais atvejais, kai: 1) transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; 2) toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; 3) transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, tai yra jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią.

Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai ANK 417 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui); jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą.

Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vertinant šio teisinio reguliavimo santykį su Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje nustatytu draudimu versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, išaiškinta, kad įtvirtintos garantijos negalima aiškinti taip, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas), ja remdamasis, galėtų atsisakyti nurodyti policijos pareigūnui, siekiančiam išaiškinti teisės pažeidimą, duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja (Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarimas). Vadinasi, SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020).

Skunde keliamas M. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas. M. G. tiek skunde, tiek duodamas paaiškinimus teisme nurodė, kad pareigūnams per įstatymo nustatytą laikotarpį negalėjo nurodyti administracinį nusižengimą padariusio asmens, nes policijos pareigūnai jam nesuteikė pakankamai informacijos (papildomų duomenų, nuotraukos, vaizdo įrašo ir pan.) ir atsakę į jo užklausą, kad tokie duomenys jam negali būti pateikti, paskyrė baudą.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto komisariatas 2022 m. gegužės 16 d. bei 2022 m. rugpjūčio 10 d. surašė pranešimą dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir šį pranešimą išsiuntė VšĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įmonės vadovas – M. G.). 2022 m. rugpjūčio 10 d. pranešimas išsiųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) (b.l. 45). Pranešime nurodoma informacija, jog transporto priemone, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) gamybinė markė „Ford“, modelis S-MAX, buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas: Klaipėdos miesto sav., Klaipėda, H. Manto g. 7, 92128, X: 6179144.0, Y: 319692.0. 2022 m. balandžio 24 d., 11 val. 09 min. Pranešime nurodyta, kad nusižengimo padarymo vietos adresą, jeigu nurodytos koordinatės, galima pasitikrinti internetiniame tinklalapyje: http://maps.lt/map/. Pranešime taip pat nurodyta, kad vadovaujantis ANK 611 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonės savininkas per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, turi pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone (b. l. 42). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. gavęs minėtą pranešimą, 2022 m. rugpjūčio 10 d. Institucijai pateikė prašymą „Dėl susipažinimo su dokumentais“, kuriame nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas pranešimas, kad galimai padarytas administracinis nusižengimas. Rašte prašoma nurodyti asmenį, vairavusį automobilį „FORD S-MAX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minimas automobilis priklauso VšĮ (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, prašo leisti susipažinti su visa surinkta medžiaga, leidžiant pasidaryti kopijas savo atsinešta priemone (b.l. 33). 2022 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas raštu į minėtą prašymą atsakė, kad administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nėra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nei nukentėjusysis, todėl susipažinti su visa surinkta medžiaga, jam nėra leistina. Rašte taip pat nurodyta, kad nustatyta, jog juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Tokia įstatymo formuluotė, suponuoja įmonės vadovo pareigą žinoti, koks konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir policijos pareigūnui pareikalavus, apie tai pranešti (b.l. 8, 35-36). 2022 m. rugpjūčio 23 d. M. G. pateikė pakartotinį prašymą „Dėl susipažinimo su dokumentais“ (b.l. 37).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. G. nurodė, jog jam nuobauda už nepranešimą apie asmenį padariusį administracinį nusižengimą, buvo paskirta nepagrįstai, nes jis negavo iš policijos jam reikalingų duomenų (nuotraukos, vaizdo įrašo), be to, prieš atsakinėdamas policijai į raštą, jis patikrino jam atsiųstame pranešime nurodytas koordinates ir pamatė, kad koordinačių vieta yra kur namo stogas, nors akivaizdu, kad jis tikrai negalėjo važiuoti namo sienomis ar stogu. Jis yra įmonės, kuriai priklauso pranešime nurodyta transporto priemonė, vadovas, automobilį gali vairuoti jis, galėjo vairuoti jo žmona ar įstaigoje dirbantys savanoriai. Teismui leidus susipažinti su byla ir pamatęs byloje esančias nuotraukas, jis su žmona iš tos nuotraukos ir darbinių užrašų susidėliojo tokias aplinkybes, kad greičiausiai tą dieną tikrai jie važiavo į centrą, mašiną vairavo jis. Jis nėra pateikęs duomenų Institucijai, kas nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo, bet jam tai yra žinoma.

Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais sutikti negali ir vertina juos kritiškai. Šiuo atveju pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo teisme dienos, M. G. Institucijai nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, jog automobilį nurodytoje vietoje ir nustatytu laiku vairavo ne jis, o galimai kitas asmuo. Iš viešai internete skelbiamų duomenų matyti, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) dirba vienas asmuo, įmonė turi vieną automobilį, t.y. „FORD S-MAX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilį galimai vairavo jis, žmona arba įmonės savanoriai. Šiuo atveju pažymėtina, tai, kad teikiant Institucijai prašymus dėl susipažinimo su bylos medžiaga, tokie duomenys nurodyti nebuvo. Teismas pažymi ir tai, kad tuo atveju jei įmonėje daugiau asmenų naudojasi įmonės automobiliu, M. G. turėtų vesti automobilį vairavusių asmenų registraciją, tačiau jei tokia registracija vedama nebuvo, tai neatleidžia M. G. nuo atsakomybės už padarytą pažeidimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad M. G. atžvilgiu 2022 m. rugpjūčio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, kuriame be kita ko buvo nurodoma administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vieta ir laikas, taip pat nurodoma, kad byla gali būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau tokį reikalavimą privaloma pateikti iki bylos nagrinėjimo pradžios. Taip pat jam išaiškinta galimybė pasinaudoti savo ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis (susipažinti su bylos medžiaga; dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus; pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka; pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus; pareikšti prašymus ir nušalinimus ir kt.). Iš Institucijos 2022 m. spalio 17 d. priimto nutarimo matyti, jog nutarimas priimtas nedalyvaujant administracinėn patrauktam asmeniui – M. G. Byloje nėra duomenų, kad M. G. teikė prašymą susipažinti su bylos medžiaga, surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, neteikė paaiškinimų dėl galimo administracinio nusižengimo ir (ar) jo aplinkybių padarymo.

Pareiškėjo vadovaujamai įmonei VšĮ (duomenys neskelbtini) išsiųstame pranešime „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“ buvo pateikta konkreti ir aiški informacija: kad transporto priemone, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) gamybinė markė „Ford“, modelis S-MAX, buvo padarytas administracinis pažeidimas, nurodyta nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas: Klaipėdos miesto sav., Klaipėda, H. Manto g. 7, 92128, X: 6179144.0., Y: 319692.0. 2022 m. balandžio 24 d., 11 val. 09 min. Nurodyta, kad nusižengimo padarymo vietos adresą, jeigu nurodytos koordinatės, galima pasitikrinti internetiniame tinklalapyje: http://maps.lt/map/. Iš pranešime pateiktų koordinačių matyti, kad jos nukreipia į šalia Herkaus Manto gatvės esantį pastatą, pažymėtą numeriu 7, tačiau akivaizdu, jog galimai padarytas administracinis nusižengimas, kaip ir buvo nurodyta pranešime bei Institucijos pateiktame rašte – H. Manto g. 7, Klaipėda. Tokiu būdu Institucija laikėsi reikalavimų, numatytų ANK ir SEAKĮ ir formuojamoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose. Nuo pranešimo apie užfiksuotą administracinį nusižengimą išsiuntimo M. G. dienos iki skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo dienos praėjo netrumpas laiko tarpas, tačiau pareiškėjas, teismo posėdžio metu teigiantis, jog jau atsekė visą situaciją ir kas administracinio nusižengimo dieną vairavo transporto priemonę, per šį laikotarpį, neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos ir nepranešė apie asmenį padariusį administracinį nusižengimą. Pareiškėjo M. G. teiginiai, jog tik tada, kai susipažino su nuotraukomis ir iš darbinių užrašų susidėliojo aplinkybes, kad greičiausiai tą dieną jis su šeima važiavo į centrą ir mašiną vairavo jis, o iš Institucijos atsiųstame pranešime pateiktos informacijos, kurioje nurodytos koordinatės nukreipė į pastatą, o ne į kelio dalį, esančią šalia H. Manto g. 7, jis negalėjo nustatyti, kas vairavo transporto priemonę įvykio metu, yra nelogiški ir neįtikinantys. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių pažeidimą fiksuojančių nuotraukų nėra matoma, kas vairavo VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį. Teismo vertinimu, pareiškėjui, kaip įmonės, kuriai priklauso transporto priemonė, vadovui gavus minėtą pranešimą, nebuvo jokių objektyvių kliūčių pateikti Institucijos prašomus duomenis.

Pažymėtina, kad įstatymuose nustatytų terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų veiksmų efektyvumui, todėl jie negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Kadangi ANK 611 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jog juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, M. G. šios pareigos laiku neįvykdžius, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pagrįstai priėmė skundžiamą nutarimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad patrauktas atsakomybėn asmuo be pateisinamos priežasties neįvykdė įstatymo ir institucijos pranešime nurodyto reikalavimo ir per nustatytą terminą nepateikė reikiamų duomenų, todėl M. G. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14319-2022 dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nubaustas pagrįstai. Nuobauda M. G. paskirta nepažeidžiant ANK 22 straipsnio reikalavimų, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Įvertinęs aptartus argumentus, teismas konstatuoja, kad naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 0-ANR_N-14319-2022 M. G. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo M. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14319-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė