- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-23
- Bylos Nr.
- I-578-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02410-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), po 20 Eur už kiekvieną LAVL praleistą dieną neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad keletą kartų buvo gydomas LAVL, kur nebuvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos. Jis buvo laikomas perpildytose palatose su įvairiomis ligomis sergančiais ligoniais, palatose buvo pelėsio, sanitariniame mazge nebuvo klozeto, nuolat sklido nemalonus kvapas. Dėl netinkamų gydymo sąlygų patyrė neturtinę žalą, nes buvo pažeista jo garbė ir orumas.
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad į teismą dėl pažeistų teisių kreipėsi tik 2016 m. birželio mėnesį, nes anksčiau apie tai, kad LAVL pažeidinėjo jo teises, nežinojo. Tik 2016 m. balandžio mėnesį per TV išgirdo, kad galima kreiptis į teismą dėl netinkamų gydymo sąlygų.
Atsiliepimas
LAVL atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas buvo gydomas 2005 m. sausio 5–19 d. Psichiatrijos skyriaus 3 (9,56 m², 2 lovos) ir 8 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatose, 2006 m. sausio 20–31 d. Bendrojo skyriaus 26 (8,92 m², 4 lovos) ir 17 (7,33 m², 4 lovos) kamerų tipo palatose, 2006 m. vasario 9– kovo 6 d. Bendrojo skyriaus 17 (7,33 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje, 2008 m. gegužės 20– birželio 10 d. Bendrojo skyriaus 12 (7,19 m², 2 lovos ir 18 (7,33 m², 4 lovos) kamerų tipo palatose, 2010 m. gegužės 11–25 d. Bendrojo skyriaus 23 (8,80 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje, 2010 m. spalio 12–19 d. Vidaus ligų skyriaus 1 (22,84 m², 7 lovos) palatoje, 2011 m. sausio 11–18 d. Chirurgijos skyriaus 1 (32,60 m², 8 lovos) palatoje, 2011 m. rugpjūčio 2–9 d. Vidaus ligų skyriaus 20 (7,19 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje, 2011 m. rugsėjo 13–20 d. Vidaus ligų skyriaus 30 (15,45 m², 8 lovos) kamerų tipo palatoje, 2011 m. lapkričio 8–29 d. Chirurgijos skyriaus 14 (7,33 m², 4 lovos) ir 19 (7,19 m², 3 lovos) kamerų tipo palatose, 2012 m. gegužės 22–29 d. Vidaus ligų skyriaus 30 (15,45 m², 8 lovos) kamerų tipo palatoje. Paaiškino, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nedaroma ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatose, pateikti negali.
LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, jei jie serga užkrečiamosiomis ligomis. Įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgusi į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas.
Atkreipia dėmesį, kad LAVL Vidaus ligų ir Chirurgijos skyriuose, kuriuose buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Minimali ploto neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo kompensuota sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad įrengiant sanitarinius mazgus vadovaujamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įregimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktu, kuris nustato, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pažymi, kad visose kamerų tipo palatose bei palatose oro temperatūra bei santykinė oro drėgmė atitinka Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) nustatytus reikalavimus.
Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
Atsakovės atstovas prašo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas teise į ieškinį pasinaudojo tik 2016 m. birželio 8 d., todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl jo gydymo LAVL metu atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Remiantis atsakovės atstovės LAVL duomenimis matyti, kad pareiškėjas buvo gydomas laikotarpiais 2005 m. sausio 5–19 d. Psichiatrijos skyriaus 3 (9,56 m², 2 lovos) ir 8 (15,51 m², 6 lovos) kamerų tipo palatose, 2006 m. sausio 20–31 d. Bendrojo skyriaus 26 (8,92 m², 4 lovos) ir 17 (7,33 m², 4 lovos) kamerų tipo palatose, 2006 m. vasario 9– kovo 6 d. Bendrojo skyriaus 17 (7,33 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje, 2008 m. gegužės 20–birželio 10 d. Bendrojo skyriaus 12 (7,19 m², 2 lovos ir 18 (7,33 m², 4 lovos) kamerų tipo palatose, 2010 m. gegužės 11–25 d. Bendrojo skyriaus 23 (8,80 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje, 2010 m. spalio 12–19 d. Vidaus ligų skyriaus 1 (22,84 m², 7 lovos) palatoje, 2011 m. sausio 11–18 d. Chirurgijos skyriaus 1 (32,60 m², 8 lovos) palatoje, 2011 m. rugpjūčio 2–9 d. Vidaus ligų skyriaus 20 (7,19 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje, 2011 m. rugsėjo 13–20 d. Vidaus ligų skyriaus 30 (15,45 m², 8 lovos) kamerų tipo palatoje, 2011 m. lapkričio 8–29 d. Chirurgijos skyriaus 14 (7,33 m², 4 lovos) ir 19 (7,19 m², 3 lovos) kamerų tipo palatose, 2012 m. gegužės 22–29 d. Vidaus ligų skyriaus 30 (15,45 m², 8 lovos) kamerų tipo palatoje.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovė atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalauja priteisti neturtinę žalą, susidariusią gydymo laikotarpiais nuo 2005 m. sausio 5 d. iki 2012 m. gegužės 29 d., o su skundu į teismą kreipėsi tik 2016 m. birželio 10 d. Vadovaujantis nurodytomis ieškinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis vėliausia diena, kurią pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikytina 2015 m. gegužės 29 d., todėl ieškinio senatis akivaizdžiai praleista.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1090/2013). Teisės normose, reguliuojančiuose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2364/2013).
Pareiškėjas nenurodė objektyvių ir nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Tai, kad pareiškėjas nežinojo apie pažeistas jo teises, nes tuo metu atliko bausmę, nelaikytina svarbia priežastimi. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo teismui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
Ieškinio senaties termino pabaiga yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teisiškai nėra svarbu, kaip šioje byloje būtų spręstas pareiškėjo galimai patirtos neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų LAVL gydymo sąlygų, klausimas, todėl teismas nenagrinėja kitų skundo bei atsiliepimo argumentų.
Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant prašymą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.