- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-1190-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02383-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 26.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB „Medicinos bankas“, antstolė D. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą. Nurodė, kad 2008-08-07 UAB “(duomenys neskelbtini)”pasirašė kredito sutartį Nr.LOAN_77328 su UAB „Medicinos bankas“. Paskolos suma – 1 309 500 Lt. Paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. birželio mėn. UAB „Medicinos bankas“ pareikalavo, kad už suteiktą paskolą įmonei asmeniniu turtu garantuotų UAB “(duomenys neskelbtini)”direktorius M. S., UAB “(duomenys neskelbtini)”akcininkas A. B. bei jo kita įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu pareiškėja buvo A. B. žmona, todėl banko reikalavimu pasirašė laidavimo dokumentus kaip sutuoktinė. 2008 m. rugsėjo mėn. prasidėjus finansinei krizei, kritus nekilnojamo turto kainoms, UAB “(duomenys neskelbtini)”nesugebėjo atsiskaityti su banku. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą, solidariai priteisiant iš M. Š., A. B., J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 615 501,11 Lt skolos, 102 853,31 Lt delspinigių ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo 2010 m. liepos 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2013-11-25 pareiškėja gavo iš antstolės D. M. patvarkymą areštuoti lėšas Nr.0012/13/01544, kuriuo buvo reikalaujama sumokėti 879 359,62 Lt (iš jų 843933,41 Lt skolos ir 35426,21 Lt vykdymo išlaidų). Pareiškėja nurodo, kad dirba dviejose įmonėse buhaltere, atskaičius mokesčius gauna apie 1960 Lt, daugiau pajamų neturi. Turi nekilnojamą turtą – 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo priteistas po skyrybų. Jokios transporto priemonės neturi. Grynųjų pinigų ar santaupų, esančių banko sąskaitose nėra. Neturi akcijų ar kitų vertybinių popierių. Šiuo metu jokių iškeltų civilinių, su darbo santykiais susijusių ar baudžiamųjų bylų neturi, jokie išieškojimai ne ginčo tvarka nėra daromi. Pareiškėja turi 20 m. sūnų, kuris mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjos J. B. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinti. Nurodė, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-921-431/2011 konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą siekiant išvengti bankui vykdytinų prievolių, taigi pareiškėjai negali būti iškelta bankroto byla, kadangi pareiškėja negali būti laikoma sąžininga Fizinio asmens bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) prasme. Pareiškėja dar 2009 metais nesąžiningai perleisdama turtą siekė išvengti prievolių bankui vykdymo nukreipiant skolos išieškojimą į pareiškėjos turtą, todėl darytina išvada, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai leis toliau piktnaudžiaujant savo teisėmis nevykdyti laisva valia prisiimtų turtinių prievolių. Pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, sukėlusių nemokumą. Vien kredito ir laidavimo sutarčių sudarymas nėra pagrindas asmeniui tapti nemokiam. Pažymėjo, kad pareiškėjos siūloma administravimo išlaidų suma yra per didelė bei neprotinga, nėra optimali ir pagrįsta bei neskatina administratoriaus atsakingai ir taupiai bei efektyviai naudoti administravimo išlaidas bei pažeidžia kreditorių interesus. Pareiškėjos nurodoma 1 800 Lt suma, kuri bus naudojama nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos pareiškėjos ir jos sūnaus poreikiams, yra nepagrįstai didelė, viršija LR Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį. Banko vertinimu, pareiškėja nesąžiningai siekia gyventi kreditorių sąskaita.
Suinteresuotasis asmuo antstolė D. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą J. B..
Teismas konstatavo, kad laiduotojai A. B. ir J. B. 2009-05-13 sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią butą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo vaikams. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu pripažino šią dovanojimo sutartį negaliojančia, pritaikė dvišalę restituciją, nurodė, kad perleisdami turtą skolininkai pažeidė kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ teises ir interesus, sumažino turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas, buto vertė nuvertėjo du su puse karto. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nuosprendžiu nustatė, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” veikla buvo fiktyvi, ja buvo siekiama nuslėpti nusikalstamais veiksmais gautus pinigus. Padalinant turtą, kaip tai padarė pareiškėja su savo sutuoktiniu, A. B. tapo iš esmės nemokus ir visi skoliniai įsipareigojimai teko pareiškėjai.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus teismų sprendimus, konstatavo, kad kreditas buvo paimtas žinant, kad jis nebus grąžintas, laidavimo sutartis buvo sudaryta žinant, kad ji negalės būti įvykdyta, todėl buvo bandoma perleisti vienintelį turtą, iš kurio galimas išieškojimas. Nors pareiškėja galimai ir nežinojo apie jos vyro daromus nusikaltimus, finansines machinacijas, bet sudarydama laidavimo sutartį turėjo suprasti, kokios pasekmės jai ir jos sutuoktiniui kyla, taip pat turėjo suprasti kokios pasekmės kils perleidus vienintelį savo būstą tuo metu 21 ir 17 metų savo vaikams. Teismas konstatavo, kad pareiškėja savo nesąžiningais veiksmais sukėlė tokią būklę, kad tapo nemoki, bandė nuslėpti turtą, iš kurio galimas išieškojimas pagal laidavimo sutartį, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad dovanojimo sutarties metu (2009-05-13) turtas buvo 2,5 kartų brangesnis nei sprendimo priėmimo metu (2011-04-29). Priteista suma iš solidariųjų skolininkų yra 718 354,42 Lt. Šiuo metu apytikslė turto vertė yra 260 000 Lt, tačiau atsižvelgiant į pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje šio turto vertė artimiausiu metu kils. Nebandžius perleisti turto ir išieškojus skolą iš buto, skola butų visiškai arba beveik visiškai padengta, o pareiškėja būtų įgijusi regreso teisę reikalauti sumokėti skolos dalį iš kitų skolininkų.
Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą – iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pareiškėja teista nebuvo, jos atžvilgiu nėra priimtas joks teismo nuosprendis dėl BK 207-209 str., 216, 222 ar 223 str. numatytų nusikaltimų. Buto dovanojimas vaikams buvo atliktas 2009-05-14, t.y. po minėto sandorio praėjo beveik 5 metai. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ji su buvusio vyro įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nieko bendro, nieko nežinojo apie vyro vykdomus sandorius. Pareiškėja dėl kredito nesikreipė, nedalyvavo derantis dėl jo, todėl neaišku, kodėl teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą vertino FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. numatytą pagrindą. Pareiškėja, kaip laiduotoja pasirašė tik dėl to, kad buvo A. B. sutuoktinė. Jos parašas buvo reikalingas tik formaliai. Pareiškėja pasirašyti buvo įkalbėta, tą ją padaryti vertė buvęs sutuoktinis. Pareiškėja nebuvo susipažinusi su laidavimo sutartimi o kai buvęs sutuoktinis pasiūlė butą padovanoti vaikams, pareiškėja neįžvelgė tame nieko blogo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos situaciją įvertino formaliai, neatsižvelgė į išdėstytas aplinkybes. Teismas neįvertino, kad šiuo metu esanti skola bankui iš esmės yra delspinigiai ir palūkanos. Apytikslė buto vertė 260 000 Lt, jokių veiksmų perleisti minėtą butą nenustatyta. Be to, butas buvo padovanotas 2009-05-14, kuomet reali turto vertė buvo 120 000 – 140 000 Lt. Dabartinė vertė 260 000 Lt yra nustatyta nekilnojamojo turto registro ir neturi nieko bendro su realia jo verte. Netgi tokia gauta suma neturės įtakos pareiškėjos mokumui, kadangi skoliniai įsipareigojimai vis vien liks nepadengti. Tokiu atveju pareiškėja atsidurtų ties skurdo riba. Buto nuosavybė yra atsiradusi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl ryšio su buvusiais nuginčytais sandoriais nėra. Pareiškėja po santuokos nutraukimo niekam neketino nei parduoti, nei kitu būdu perleisti įgyto nekilnojamojo turto, to nepadarė, nes yra sąžininga, o reikšdama pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, siekia FABĮ 1 str. numatytų tikslų. Pareiškėja niekada tyčia nevengė finansinių įsipareigojimų.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik UAB „Medicinos banko“ pateiktas dokumentais, kurie yra formalūs ir neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad pareiškėja yra nemoki.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė atskirojo skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino pareiškėjos nesąžiningumą ir atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą. Pareiškėjos nesąžiningumas buvo konstatuotas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-921-932/2011. Teismas, konstatavo, kad pareiškėja perleisdama ginčo objektu esantį butą, siekė išvengti galimo išieškojimo iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Pareiškėjos nesąžiningumas buvo įrodytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėja negalėjo nežinoti apie savo vyro vykdomas nusikalstamas veikas – apeliantė turi buhalterės išsilavinimą, todėl kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo domėtis kaip vykdomos prievolės pagal UAB “(duomenys neskelbtini)”prisiimtas prievoles. Pareiškėjos argumentai, kad ji ir jos buvęs sutuoktinis, žinodami, kad kredito sutartis bus neįvykdyta, dar prieš kredito išdavimą galėjo perleisti visą nekilnojamąjį turtą, jeigu būtų nesąžiningi, yra teisiškai nereikšmingi, kaip ir argumentai, jog pareiškėja nebuvo susipažinusi su laidavimo sutartimi. Ji, kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo domėtis savo sudaromų sutarčių turiniu bei išsiaiškinti jų prasmę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta iškelti apeliantei bankroto bylą LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, konstatavus jos nesąžiningumą,
FABĮ 6 str. 1 d. numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Minėto įstatymo 5 str. 8 d. įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis teismas atsisako iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui. Vienas iš jų – kai paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 str. 8 d. 2 p.). Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2008-08-07 Laidavimo sutartimi, sudaryta tarp UAB „Medicinos banko“ bei A. B. ir J. B. įsipareigojo patenkinti UAB „Medicinos banko“ reikalavimus, jei kredito gavėjas – UAB “(duomenys neskelbtini)”neįvykdys savo prievolių pagal kredito sutartį UAB „Medicinos bankui“, o kartu įsipareigojo ir neperleisti savo turimo nekilnojamojo turto kitiems asmenims be banko sutikimo (Sutarties 5 p., 5.1.4.1 p.). Pagrindiniam skolininkui UAB “(duomenys neskelbtini)”nebevykdant kreditoriui UAB „Medicinos bankui“ sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, laiduotojai, tarp jų ir J. B., privalo atsakyti savo turtu.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti J. B. bankroto bylą, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu 2009-05-13 buto dovanojimo su rūsiu sutartimi pažeidė minėto Laidavimo sutarties 5.1.4.1 punktą, perleido savo nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims be UAB „Medicinos bankas“ sutikimo, taip sumažindami savo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas banko reikalavimo patenkinimas, vertę bei pažeidė UAB „Medicinos bankas“, kaip kreditoriaus, interesus. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad minėta FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostata įtvirtina, jog teismas atsisako iškelti bankroto bylą asmeniui nustačius, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises <..> ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai visiškai nevertino ir neanalizavo, kada ieškovė tapo nemoki ir ar jos nemokumo priežastimi buvo 2009-05-13 sudaryta buto dovanojimo su rūsiu sutartis. Be to, kaip teisingai pažymėjo apeliantė savo atskirajame skunde, ji nėra nubausta už nusikaltimus, numatytus BK 207, 208, 209, 216, 222, 223 str., todėl aplinkybė, kad už tokius nusikaltimus buvo nuteistas jos buvęs sutuoktinis, negali turėti įtakos sprendžiant dėl bankroto bylos jai iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su ginčijamoje nutartyje teismo padaryta išvada, jog ieškovės turtas (butas, esantis „(duomenys neskelbtini)“) 2009 m. buvo 2,5 kartų brangesnis nei 2011 m., todėl ieškovei nebandžius perleisti savo turto ir išieškojus skolą iš buto, jos skola atsakovui būtų visiškai arba beveik padengta. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame 2011 m. balandžio 29 d. sprendime tokios buto vertės ar jos sumažėjimo nevertino, tik nurodė, jog UAB „Medicinos bankui“ įkeisto UAB “(duomenys neskelbtini)”nekilnojamojo turto vertė buvo 2,5 karto mažesnė už UAB „Medicinos banko“ reikalavimo dydį, visiškai nepasisakydamas dėl ieškovei šiuo metu priklausančio turto (buto) vertės (b.l. 53-57).
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytą pagrindą dėl pareiškėjos nesąžiningumo bei laikotarpį, kada ji tapo nemoki, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą J. B. naikintina, o įvertinus, kad apeliacinės instancijos teisme negalima išspręsti bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai klausimo, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (FABĮ 5 str. 1 d., 11 str.; CPK 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl bankroto bylos J. B. iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.