Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nuteistajam E. N., teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. N.. apeliacinį skundą dėl 2008 m. sausio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nubaustas 2 m. laisvės atėmimo.

Tenkintas civilinis ieškinys ir iš nuteistojo E. N.. Valstybinei ligonių kasai priteista 3292 (trys tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt du) litai.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

E. N. pagal BK 135 str.1 d. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugsėjo 7 d. apie 18.15 val., Kaune, Kovo 11-osios g ties namu Nr. 45, tyčia suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiam L. G.. į pilvą, padaręs jo pilve kraujuojančią žaizdą ir tuščiosios žarnos sužalojimą, sunkiai sutrikdė sveikatą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. N.. prašo teismo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir atsižvelgti į šiuos jo pateikiamus faktus: teismo posėdžio metu jis buvo visiškai neišklausytas ir nubaustas neatsižvelgus į susidariusią situaciją. Teismas nenagrinėjo ir nesigilino į Kauno Apygardos teisme išnagrinėtą bylą, neatsižvelgė į jo ir L. G. asmens charakteristikas. Nenagrinėjo ir nepatikrino jo Kauno Apygardos teismui rašyto prašymo dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Nenagrinėjo teismas ir jo 2008 m. sausio 10 d. Kauno m. Apylinkės teismui įteikto pareiškimo, kuriame jis išdėstė visus L. G. išprovokuotus prieš jį vykius ir konfliktus bei neperdavė jo apie L. G. bandymą jį nužudyti bei jo padarytą jo draugo O. S.. nužudymą parašyto pareiškimo Centro policijai. Neatsižvelgė taip pat teismas ir į M. G.. darytą įtaką prokurorei R. S.. bei į tai, kad M. G. jį apšmeižė ir prokurorei, ir teismui. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis yra dirbantis, turi pastovią gyvenamą vietą, jo sugyventinė pagimdė dukrą

Apelianto skundas abstraktus. Kokioje apimtyje ir kodėl jo netenkina teismo priimtas nuosprendis bei kokio konkretaus rezultato savo skundu siekia, apeliantas skunde nenurodė. Skundo teiginiai, jog teismas jį nubaudė neatsižvelgęs į susidariusią situaciją, jog teismo posėdžių metu jis išklausytas nebuvo, jog teismas nesigilino į bylą ir t.t., prieštarauja faktinei bylos medžiagai ir vertinami kritiškai. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti apelianto duoti parodymai, jo atsakymai į jam užduotus bei į jo užduotus klausimus (t.1, b.l. 218-229), minėtus apelianto skundo teiginius paneigia. Apelianto skundo teiginiai, jog teismas netikrino ir nesvarstė jo rašyto pareiškimo dėl gyvenamosios vietos keitimo priežasties, taip pat prieštarauja faktinei bylos medžiagai ir vertinami kritiškai. Apelianto skundo teiginiai dėl bandymo jį nužudyti ir nepranešimo policijai apie nukentėjusio L. G. padarytą O. S. nužudymą nėra susiję su šia teismo išnagrinėta baudžiamąja byla. Apelianto pateiktame skunde šiuos jo kaltinimus patvirtinančių faktinių duomenų, nėra. Byla buvo nagrinėjama dalyvaujant prokurorui, tad apelianto pareiškimų turinys jam žinomas, tad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ar atsisakymas jį pradėti yra prokuroro kompetencijoje. Pažymėtina taip pat ir tai, kad su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, apeliantas turi teisę ir pats pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prolurorą. Prieš tai nurodyti faktiniai duomenys pagrindo bylos išnagrinėjimą laikyti nevisapusišku ir nepilnu, o teismo priimtą nuosprendį pripažinti nepagrįstu, neduoda. Apelianto skunde išreikštą prašymą peržiūrėti bylą, kolegija traktuoja kaip apelianto nesutikimą su veikos kvalifikavimu bei paskirta bausme ir, nagrinėdamas skundą, būtent šias aplinkybes vertina.

Peržiūrėjus bylą, nustatyta, kad teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai. Apelianto padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai ir teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu.

Duomenys byloje ir paties apelianto duoti parodymai rodo, kad nukentėjusysis L. G. ir jis konfliktuoja jau daug metų. Šiuos faktus, priimdamas nuosprendį, BK 59 str. 2 d. tvarka teismas įvertino, pripažindamas apelianto ir nukentėjusio L. G. tarpusavio santykius apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvykio dieną, t.y. 2005 m. rugsėjo 7 d. apie 18.15 val, kalbėdamasis su nukentėjusiuoju gatvėje, apeliantas dūrė L. G. peiliu į pilvą. Dūrio į pilvą metu, nukentėjusysis jokio smurto prieš apeliantą nenaudojo ir jokios grėsmės nei jo gyvybei, nei sveikatai, nekėlė. Tai matyti ne tik iš nukentėjusio, bet ir iš apelianto teisme duotų parodymų apie tai, kad jis, pamatęs, jog iš už kelių dešimčių metrų stovinčio namo laiptinės išėjo vyriškis, pagalvojęs, kad šis jį vėl muš, nieko nesakydamas, dūrė jam peiliu į pilvą. neginčytina, kad manymas, jog jam gali grėsti pavojus, nesant tokio pavojaus akivaizdumo ir realumo, pagrindo apelianto veiksmus laikyti būtinąją gintimi, neduoda. Dūriu į pilvą, apeliantas nukentėjusiam pradūrė tuščiąją žarną, ko pasėkoje, pilvaplėvės ertmėje susikaupus kraujui, iškilo reali grėsmė nukentėjusio gyvybei, nes, nesuteikus laiku pagalbos, nukentėjusysis galėjo mirti. Tačiau, duomenų, jog peiliu durdamas į pilvą apeliantas siekė nukentėjusį nužudyti, byloje nėra. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės taip pat rodo, kad, norėdamas nukentėjusį nužudyti, apeliantas turėjo realią galimybę tai ir padaryti, badydamas nukentėjusį tol, kol šis mirs, bet to jis nedarė, tad pagrindo teigti, jog apeliantas dūriu į pilvą siekė nukentėjusį nužudyti, nėra. Tačiau, dūrio peiliu pasėkoje buvo sunkiai sutrikdyta L. G. sveikata. 2004 m. birželio 3 d. Kauno Apygardos teismo nuosprendžiu apeliantas už nukentėjusiajam L. G. peiliu į pilvą padarytą sunkų sveikatos sužalojimą buvo teistas, tad tai, jog dūriu peiliu į pilvą sveikata būna sutrikdoma, apeliantas žinojo. Vadinasi, durdamas peiliu į gyvybiškai svarbų centrą – pilvą, apeliantas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo nukentėjusysis gali gali būti sužalotas. Duomenų, kad, durdamas peiliu į pilvą apeliantas nukentėjusio sveikatą sutrikdyti norėjo sunkiai, taip pat nėra. Pats apeliantas tokio norėjimo buvimą irgi neigia, tad ši jo padaryta nusikalstamą veika kvalifikuotina pagal pasekmes, laikant, kad jis nors sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą jis ir nenorėjo, tačiau tokioms pasekmėms kilti leido sąmonigai, tad teismas pagrįstai šią jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d..

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Skyrdamas apeliantui bausmę, teismas BK reikalavimų nepažeidė Apelianto padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir sunkus. Šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui už 2004 m. birželio 3 d. nuosprendžiu konstatuoto sunkaus nusikaltimo padarymą. Už šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d. padarymą, įstatymas numato tik laisvės atėmimo iki dešimties metų, bausmę. Kadangi apelianto teistumas neišnykęs ir jis jis yra recidyvistas (BK 56 str.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, tad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta pagrįstai ir savo rūšimi ši bausmė nėra jam aiškiai neteisinga.

BK 61 str. įpareigoja teismą, skiriant bausmę, josios dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. BK 135 str. 1 d. numatytos bausmės vidurkis yra didesnis nei 5 metai laisvės atėmimo. Teismas, nustatęs dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes - jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei apelianto ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius (BK 59 str. 2 d.) ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat įvertinęs ir kitas BK 54 str. išvardytas aplinkybes, apeliantui paskyrė žymiai mažesnę, nei įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę, t.y. 2 metus laisvės atėmimo. Apeliantas yra recidyvistas. Ankstesnis jo teistumas neišnykęs. Nuteistas jis už sunkaus nusikaltimo padarymą, tad pagrindo jam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta, nėra. Tai, kad apelianto sugyventinė susilaukė vaiko, apelianto padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nepanaikina ir pagrindo jam paskirtos bausmės švelninimui, neduoda, todėl apelianto skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti ir 2008 m. sausio 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį palikti galioti apeliacinio skundo ribose.