Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarimas

2020-01-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-93-1113/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-10
Bylos Nr.
A15.-93-1113/2020
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-01047-2019-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Renata Maziliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. G.
Nukentėjusysis
D. P.
Institucija
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-93-1113/2020Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01047-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.7; 16.9.1; 16.9.3; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant Jolantai Stanelienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. G.,nukentėjusiajam D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) besimokančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2019 m. lapkričio 13 d. 12.47 val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai jos nėra niekada įgijęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra atlikta privaloma techninė apžiūra. Kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 127, 222, 226 punktuose numatytus reikalavimus.

Teisme E. G. kaltę pripažino ir parodė, kad tikslios įvykio datos neprisimena, gali būti, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole, 2019 m. lapkričio 13 d., ryto metu, norėdamas nuvažiuoti į mokyklą (duomenys neskelbtini), kadangi per vėlai atsikėlė, nusprendė pasiskolinti pusbrolio D. P. automobilį. Jis per „Facebook“ socialinį tinklą parašė apie tai pusbroliui. Po pusvalandžio, nesulaukęs atsakymo, jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), ir įsėdęs į kieme stovėjusį pusbroliui D. P. priklausantį automobilį „BMW 316“, su juo išvažiavo į mokyklą. Automobilio raktelius rado automobilyje, prie peleninės. D. P. nei anksčiau, nei tą dieną nebuvo leidęs jam vairuoti D. P. priklausančio automobilio. Grįžtant iš mokyklos jis sutiko iki namų pavežti pažįstamus E. A. ir V. M.. E. A. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės, V. M. – keleivio vietoje automobilio priekyje, o jis vairavo. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, automobilio galinė dalis ėmė slysti, jis bandė stabdyti ir ištiesinti, tačiau automobilis nuslydo nuo kelio ir kairiu priekiniu sparnu atsitrenkė į šalikelėje 1,5 – 2 metrų atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies augantį beržą. Automobilio greitis prieš įvykį buvo 60 – 65 km/h, leistinas greitis tame kelyje buvo 50 km/h. Asfalto danga tą dieną buvo šlapia, slidi, krapnojo, nebuvo pašalę, buvo šviesus paros metas, matomumas geras. Po atsitrenkimo į medį, jis išlipo iš automobilio ir dėl patirto šoko pradėjo bėgti. Bėgdamas, atsisukęs, pamatė, kad iš jo vairuoto automobilio išlipo abu keleiviai. Bėgo apie pusvalandį, tada pats paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pasisakė apie įvykį. Policijos pareigūnų automobiliu jis buvo parvežtas į įvykio vietą. Įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo sudaužyta visa automobilio priekinė dalis. Žinojo, kad automobilis nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, jam taip pat nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Su D. P. jie tarpusavio susitarimu įvertino padarytą žalą – 7000 Eur – ir susitarė pasirašyti vekselį. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą, atsižvelgiant į tai, kad jis po pusvalandžio grįžo į eismo įvykio vietą. Teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Nukentėjusysis D. P. apklaustas teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo iš draugų, kurie, jam būnant darbe, telefonu pranešė apie į internetą įkeltą vaizdo įrašą iš įvykio vietos. Nei tą dieną, nei niekada anksčiau jis nebuvo leidęs E. G. vairuoti jokių jam priklausančių transporto priemonių. E. G. tos dienos žinutę „Facebook“ su prašymu leisti pasinaudoti jo automobiliu jis pamatė tik jau po įvykio. Automobiliui nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, jis nebuvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, kadangi jį trejus metus ruošė sportinėms varžyboms. Automobilio vertė, atsižvelgus į jo padarytus automobilio pakeitimus, yra 7000 Eur. E. G. vekseliu, pasirašytu pas notarą, įsipareigojo jam iki 2020 m. gegužės 1 d. atlyginti padarytą 7000 Eur žalą.

E. G. kaltė dėl nusižengimų padarymo, be jo paties prisipažinimo teisme, įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais duomenimis: eismo įvykio fiksavimo protokolu (b. l. 4), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 5), paties E. G. 2019 m. lapkričio 13 d. paaiškinimu (b. l. 6), E. A. 2019 m. lapkričio 13 d. paaiškinimu (b. l. 7), D. P. 2019 m. lapkričio 19 d. paaiškinimu (b. l. 8), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 9, 10, 11), transporto priemonės apžiūros protokolu (b. l. 13), raštu dėl informacijos pateikimo apie padarytą žalą (b. l. 22), nuotraukomis iš eismo įvykio vietos (b. l. 16, 17, 27). Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama E. G. padarytų administracinių nusižengimų faktinėms aplinkybėms atskleisti, jų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalis apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Kelių eismo taisyklių 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Šiuo atveju E. G. sukeltas įvykis atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jam kilo Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta pareiga ir jis privalėjo nedelsdamas pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013, 2AT-10/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi kad dažnai panašiose situacijose pažeidėjai, turėdami labai mažai laiko sprendimui priimti, elgiasi spontaniškai ir pajutę, jog sukėlė eismo įvykį, iš jo skubiai pasišalina, gerai neapsvarstydami visų aplinkybių (jog eismo įvykį galėjo matyti kiti eismo dalyviai ar įvykio aplinkybes gali nurodyti kartu važiavę asmenys ir kt.) bei gresiančių pasekmių, tačiau tai nesumažina atitinkamo elgesio pavojingumo. Kita vertus, teismų praktikoje pažymima ir tai, kad eismo įvykį sukėlusio asmens motyvas, tikslas, dėl kurių jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra būtinas ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pasitraukimas šiuo atveju neturi būti suprantamas siaurąja prasme kaip vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos su automobiliu, pasitraukimu pripažįstamas ir vien tik vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, automobilį paliekant įvykio vietoje. Įvykus eismo įvykiui, įvykio vietoje privalo pasilikti įvykį sukėlęs vairuotojas.

Įvertinęs įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, jog ta aplinkybė, kad E. G. praėjus maždaug pusvalandžiui savo noru grįžo į eismo įvykio vietą ir prisipažino vairavęs automobilį bei padaręs eismo įvykį, nepaneigia E. G. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Sugrįžimas į įvykio vietą ir prisipažinimas pareigūnams, kad vairavo automobilį, neįrodo, jog jis nesiekė nuslėpti tam tikrų aplinkybių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas reikalavimas su eismo įvykiu susijusiam asmeniui nepasišalinti iš eismo įvykio vietos yra nesavitikslis, juo siekiama užtikrinti tiek operatyvų pagalbos suteikimą eismo įvykio metu galėjusiems būti sužeistiems asmenims, tiek tinkamą kitų vairuotojo pareigų, kilus eismo įvykiui įgyvendinimą (eismo įvykio vietos ženklinimą, siekiant apsaugoti kitus eismo dalyvius ir kt.), tiek operatyvų ir maksimaliai tikslų eismo įvykio aplinkybių ištyrimą.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog E. G., suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, nedelsdamas pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis susijęs, iš jos pabėgdamas, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, nors įvykio vietoje galėjo likti sužeisti kartu važiavę asmenys, o Kelių eismo taisyklių 222 punkte imperatyviai nustatyta jo pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai. Remiantis tuo teismas konstatuoja, kad E. G. veikoje yra visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai.

E. G., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį, šie E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127 punktuose numatyti pažeidimai, lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, todėl atitinka požymius administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Taip pat iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad E. G. vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl šis pažeidimas tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį. Be to, E. G. vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, tokia E. G. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje, požymius. Be to, kaip minėta, E. G. vairuodamas transporto priemonę atsitrenkė į medį ir pasišalino iš įvykio vietos, tokia E. G. veika, kadangi padaryta žala yra didesnė nei penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimus, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. E. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. G. yra jauno amžiaus, nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 24–25), nedirba (b. l. 26), mokosi. Įvertinus šiuos pažeidėją charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad praėjus sąlyginai neilgam laiko tarpui E. G. savo iniciatyva grįžo į eismo įvykio vietą, teismas sprendžia, jog užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 straipsnyje, įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, E. G. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, lygios numatytiems minimaliems dydžiams, tikint, kad šio dydžio finansinė našta bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti. Siekiant užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti pavojingus padarinius, vadovaujantis Lietuvos teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose, E. G. už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą taip pat skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, nors E. G. specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – nėra įgijęs, pažymint, jog tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Byloje nustatyta, kad transporto priemonė „BMW 316“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, priemonė. Tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo priemonė/ įrankis. E. G. neturi teisės vairuoti transporto priemones ir jos nėra niekada įgijęs, anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas (b. l. 24–25). Iš D. P. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis nebuvo suteikęs teisės E. G. naudotis jam priklausančiu automobiliu, šie jo paaiškinimai iš esmės sutampa su jo paties administracinio nusižengimo tyrimo metu – 2019 m. lapkričio 19 d. – pateiktais paaiškinimais (b. l. 8) ir administracinėn atsakomybėn traukiamo E. G. paaiškinimais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. G. administracinio poveikio priemonė - turto konfiskavimas - neskirtina, tikint, jog bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bus pakankamai griežtos ir proporcingos priemonės tam, kad būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

E. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį ‑ 50 Eur bauda,

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį ‑ 30 Eur bauda,

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ‑ 10 Eur bauda,

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį ‑ 300 Eur bauda,

pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį ‑ 2000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą nuobaudą E. G. skirti – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę ‑ specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieniems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, SWIFT kodas HABALT22, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, SWIFT kodas NDEALT2X, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, SWIFT kodas SMPOLT22, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, SWIFT kodas AGBLLT2X, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, SWIFT kodas INDULT2X, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, SWIFT kodas CBVILT2X, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, SWIFT kodas CBSBLT26, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, SWIFT kodas MDBALT22, nurodant pavedime ROIK numerį (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, prašymą pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Renata Maziliauskienė