Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą, atstovui Ričardui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniojo inspektoriaus vyresniojo specialisto nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. 2010 m. kovo 30 d. Šiaulių apskrities VPK kelių policijos biuro vyr. specialisto vyr. inspektoriaus nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 145 str. 2 d., 32 str. 1 d. 5 p. nubaustas 760 litų bauda už tai, kad jis 2010 m. vasario 10 d. 17⁵⁰ val. Radviliškio rajone kelio Panevėžys – Šiauliai 55 km vairavo transporto priemonės junginį, kurio matmenys – aukštis – viršija Susisiekimo ministerijos numatytą maksimalų 4 m aukštį, kai nustatytas 4,20 m aukštis nuo kelio dangos, neturėdamas leidimo viršyti maksimalų aukštį bei šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – K.E.T.) 213 p.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. prašo paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Jis nurodė, kad sustabdžius ir atliekant matavimus jis nedalyvavo, sėdėjo automobilyje, o kai išlipęs paprašė policijos darbuotojų pamatuoti iš naujo, šie tai padaryti atsisakė. Jo vairuotas automobilis negalėjo viršyti leidžiamo aukščio, nes jo vežtas jūrinis konteineris yra standartinis. Kadangi buvo žiema, sunkios važiavimo sąlygos, o automobilis buvo nekrautas, tai jis važiavo ne transportinėje padėtyje, o pakėlęs oro pagalves, nes kitaip būtų sukėlęs pavojų eismo saugumui. Jis vėliau pats išmatavo automobilį transportinėje padėtyje ir jo aukštis neviršijo leidžiamų ribų.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusios ATP protokolą, atstovas nurodo, kad nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai pagal byloje surinktus įrodymus bei atliktus transporto priemonės matavimus, todėl prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Administracinė nuobauda paliktina nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. skundas atmestinas, nes skiriant administracinę nuobaudą buvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėtos administracinės bylos aplinkybės ir parinkta administracinė nuobauda, atitinkanti padarytą teisės pažeidimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. nepripažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą, nurodytą surašytame ATP protokole ir nutarime, mano, kad jo vairuota transporto priemonė atitiko keliamus transporto priemonėms techninius reikalavimus ir specialus leidimas nebuvo reikalingas. Tokia jo pozicija, teismo nuomone, nėra pagrįsta, nes yra paneigiama byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos (b.l.17), ATP protokolas ir nutarimas G. M. buvo surašyti už tai, kad jis 2010 m. vasario 10 d. 17⁵⁰ val. Radviliškio rajone kelio Panevėžys – Šiauliai 55 km vairavo transporto priemonės junginį, kurio matmenys – aukštis – viršija Susisiekimo ministerijos numatytą maksimalų 4 m aukštį, kai nustatytas 4,20 m aukštis nuo kelio dangos, neturėdamas leidimo viršyti maksimalų aukštį. Kaip matyti iš jau minėtos ATP bylos, transporto priemonė buvo matuojama matavimo priemone – nemetaline rulete Fiberglass Nr. 008049, kuriai matavimo metu galiojo metrologinė patikra (b.l.13). Siekiant išsiaiškinti šio matavimo aplinkybes, teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytoju policijos darbuotojas T. J. (b.l.19), o kitas liudytojas – R. M. į teismo posėdį neatvyko dėl pateisinamų priežasčių (b.l.12). Apklausiamas liudytojas T. J. nurodė, kad stabdyti G. M. vairuotą sunkvežimį, kuris vežė jūrinį konteinerį, buvo nutarta dėl to, kad akivaizdžiai matėsi, jog jis yra per aukštas. Vairuotojui buvo paaiškinta sustabdymo priežastis ir jam išlipus iš sunkvežimio buvo išmatuotas automobilio aukštis. Buvo matuojama nuo viršutinės jūrinio konteinerio priekinės dalies iki kelio paviršiaus ir nustatyta, kad aukštis siekė 4,20 m, vairuotojas nenorėjo sutikti su matavimo rezultatu, prašė leisti automobilį pastatyti į transportinę padėtį, t.y. išleisti orą iš oro pagalvių, tačiau jie nesutiko to padaryti, nes aukštis turi būti matuojamas toks, kaip buvo važiuojant. Teismas pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais neturi, nes pažeidimas buvo užfiksuotas liudytojui vykdant tarnybines pareigas pagal iš anksto nustatytą grafiką, jis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens anksčiau nepažinojo, todėl išankstinės nuomonės buvimo galimybė atmestina ir nėra jokių aplinkybių, kuriomis remiantis teismas šių įrodymų negalėtų priimti kaip objektyvių.

Reikalavimus, nustatančius maksimalų leidžiamą transporto priemonių aukštį, numato 2002 m. vasario 18 d Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymas Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, kurio 3.1. p. numato, kad „visų kelių transporto priemonių, išskyrus transporto priemones, vežančias konteinerius, aukštesnius kaip 2,6 m (9 pėdos ir 6 coliai) pagal ISO standartus – 4,00 m“, o 3.2. p. numato, kad „transporto priemonių, vežančių konteinerius, aukštesnius kaip 2,6 m (9 pėdos ir 6 coliai) pagal ISO standartus ne daugiau kaip – 4,15 m“. Pagal G. M. pateiktus paaiškinimus bei fotografijas (b.l.15) matyti, kad jo vežtas konteineris buvo 9 pėdos ir 6 coliai, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta, jog G. M. vairuotos transporto priemonės aukštis buvo 4,20 m, konstatuoja, jog tokios transporto priemonės eksploatavimui buvo reikalingas specialus leidimas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju vadovautis 2006 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-150 „Dėl mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones mokėjimo, administravimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarkos, mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ pagrindo nėra, nes jis skirtas nustatyti mokesčio už Lietuvos Respublikoje įregistruotas krovinines transporto priemones mokėjimo, administravimo ir kontrolės įgyvendinimo tvarką, mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarką. Tuo tarpu minimu Įsakymu patvirtinto „Mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau tekste – Aprašas) 2. p. yra numatyta, kad maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiama ašies (ašių) apkrova, leidžiama bendroji masė yra patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, t.y. nukreipia į teismo jau anksčiau minėtą Įsakymą, nustatantį transporto priemonių maksimalius matmenis, svorius ir ašies (ašių) apkrovas. Aprašo 25. p. numato, kad „kai nustatoma, kad transporto priemonės (jų junginio) faktiniai matmenys viršija maksimalius leidžiamus: ilgį – iki 1 m (įskaitytinai), aukštį – iki 10 cm (įskaitytinai), plotį – iki 9 cm (įskaitytinai) ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova viršija leidžiamą iki 0,6 t, ir (ar) faktinė bendroji masė viršija leidžiamą iki 1 t, – tokiai transporto priemonei (jų junginiui) leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respubliką per muitinės postus ir važiuoti valstybinės reikšmės keliais be leidimo. Šio punkto nuostatos dėl ilgio viršijimo netaikomos pakrautiems autovežiams (automobiliams su priekaba), kurių ilgis negali viršyti 20,75 m.“, todėl teismas, analizuodamas minėto punkto tekstą, konstatuoja, jog jis gali būti taikomas tik transporto priemonėms, įvažiuojančioms į Lietuvos Respubliką per muitinės postus, t.y. jis jokiu būdu netaikomas transporto priemonėms, eksploatuojamoms Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kadangi G. M. pats nurodė, kad jis pažeidimo užfiksavimo dieną iš Lietuvos teritorijos išvažiavęs nebuvo, tai akivaizdu, jog nurodytus Aprašo 25. p. reikalavimus taikyti G. M. vairuotai transporto priemonei jokio pagrindo nėra.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai dėl to, kad transporto priemonės aukštis buvo neteisingai išmatuotas, nes tuo metu automobilio priekaba buvo ne transportinėje padėtyje, o su oro pagalvėmis, G. M. nuo atsakomybės neatleidžia, nes transporto priemonė buvo išmatuota tokios būklės, kokios ji važiavo keliu, todėl pagrįstai konstatuotas leistino aukščio viršijimas.

Teismas nagrinėjamu atveju nesvarsto galimybės taikyti ATPK 30¹ str., nes nėra nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – asmuo yra baustas pagal ATPK 127 str. 2 d. – pagal susiformavusią teisminę praktiką paskirtos administracinės nuobaudos švelninimas ATPK 30¹ str. pagrindu yra negalimas.

Paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo samprotavimų ir situacijos interpretavimo sau palankia linkme jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl paskirta administracinė nuobauda paliktina nepakeista, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. l p.,

nutarė:

Skundo nepatenkinti ir palikti nepakeistą 2010 m. kovo 30 d. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro vyr. specialisto vyr. inspektoriaus nutarimą, kuriuo G. M. pagal ATPK 145 str. 2 d., 32 str. 1 d. 5 p. paskirta 760 (septynių šimtų šešiasdešimties) litų bauda.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.