- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-27
- Bylos Nr.
- 2S-1135-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00227-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Irma Čuchraj, Danguolė Martinavičienė
- Skolininkas
- S. D., D. D.
- Pareiškėjas
- S. G.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1135-253/2011
2011 m. liepos 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Danguolės Martinavičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkų S. D. ir D. D. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. G. teismo prašė nustatyti, kad D. D. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine S. D. nuosavybėje priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių antstolės M. T. depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), sumoje 1 889,66 Lt ir ½ dalis transporto priemonės, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2007-10-04 sprendimu priteisė iš D. D. neturtinės žalos atlyginimą 2 000 Lt pareiškėjui. Kadangi D. D. geranoriškai nesumokėjo pareiškėjui priklausančių pinigų, antstolei buvo pateiktas vykdomasis raštas dėl priverstinio išieškojimo. Antstolė areštavo skolininko ir jos sutuoktinės banko sąskaitas bei transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Antstolė įpareigojo pareiškėją S. G. iki 2011-03-31 kreiptis į teismą dėl skolininko ir jos sutuoktinės dalies areštuotame turte nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-03-29 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Teismas nustatė, kad D. D. ir S. D., susituokė 1995-04-22, todėl skolininko sutuoktinio darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, laikytos bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiu turtu, t. y. tuo turtu, į kurio dalį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Teismas atmetė suinteresuoto asmens S. D. argumentą, kad piniginės lėšos, esančios banko sąskaitose, yra jos asmeninė nuosavybė, nes nekilnojamasis turtas parduotas labai senai ir nėra įrodymų, kad gauti pinigai už parduotą turtą buvo padėti į banko sąskaitą.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys S. D. ir D. D. atskiruoju skundu prašo 2011-03-29 teismo nutartį panaikinti ir prijungti prie šios civilinės bylos antstolės M. T. vykdomąją bylą Nr. 0108/08/00869/08/00870 bei Palangos miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-69-83/2009, kurioje yra rašytinis įrodymas – Palangos miesto apylinkės teismo 2009-01-05 nutartis. Suinteresuoti asmenys nurodo, kad teismo proceso metu suinteresuotų asmenų procesinė padėtis nebuvo įvardinta, todėl sutuoktiniai neturėjo jokių procesinių teisių, nebuvo surengtas viešas teismo posėdis, sutuoktiniai negalėjo pareikšti savo nuomonės. Byloje nebuvo įrodyta, kad S. D. pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą nebuvo padėti į banko sąskaitą, lengvasis automobilis taip pat registruotas S. D. vardu, todėl gali būti jos asmeninė nuosavybė. Be to, Palangos miesto apylinkės teismo 2009-01-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-69-83/2009 panaikinti antstolės M. T. patvarkymai, kuriais areštuotas S. D. turtas, tačiau antstolė šios nutarties nevykdė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas S. G. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad lengvasis automobilis, registruotas S. D. vardu, ir lėšos, esančios antstolės M. T. depozitinėje sąskaitoje, yra įgyti gyvenant santuokoje, todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad minėtas turtas yra asmeninė S. D. nuosavybė. Teismas procesinių normų nepažeidė, nes priėmė nutartį, kuria nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nutarties, kuria nustatyta skolininko D. D. dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine S. D. nuosavybėje. Pagal LR CPK 335 str. atskirasis skundas, jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, paduodamas per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Suinteresuotiems asmenims skundžiamos teismo nutarties nuorašas įteiktas 2011-04-04 (b. l. 25-26). Atskirasis skundas teismui pateiktas 2011-04-13, t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą. Tačiau atskirojo skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, proceso dalyviai teismo procese elgėsi sąžiningai, todėl neturi prarasti teisės į apeliaciją (LR CPK 3 str. 7 d., 78 str. 1 d.).
Apeliantai nurodo, kad teismo proceso metu buvo suvaržytos jų teisės, kadangi nebuvo nurodyta S. D. ir D. D. procesinė padėtis, o sutuoktinių turto padalijimo klausimas negalėjo būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Kreipimosi į teismą su pareiškimu vykdymo procese bendruosius klausimus reglamentuoja LR CPK 593 str., o ypatumus nustato atskiri LR CPK straipsniai, tarp jų ir LR CPK 667 str.. LR CPK 593, 633 ir 667 straipsnių analizė rodo, kad į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje besikreipiantis asmuo vadinamas pareiškėju, o kiti vykdymo procese dalyvaujantys asmenys yra laikomis suinteresuotais asmenimis. Taip pat pažymėtina, kad LR CPK 667 str. nustatyta tvarka paduoto pareiškimo pagrindu vykdomas ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Taigi pagal LR CPK 667 str. nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (LR CPK 603 str. 1 d.) ir pagal materialinės teisės normų nustatytus reikalavimus. Taigi individualizuodamas skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje pagal LR CPK 667 str., teismas nagrinėja bylą ypatingosios teisenos tvarka. Pagal LR CPK 443 str. 5 d. ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai LR CPK V dalyje nurodoma kitaip.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentą, kad rašytinis teismo procesas suvaržė jų, kaip turto savininkų, teises pateikti savo atsiliepimus ir prašymus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-03-15 teismo pranešimu pareiškėjai buvo informuoti apie kreditoriaus prašymo nagrinėjimo datą, laiką bei aplinkybę, kad prašymas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. 2011-03-29 iki teismo posėdžio pradžios suinteresuotas asmuo S. D. pateikė teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl sutuoktinio kreditoriaus prašymo, taip pat nereiškė prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Apeliantai nurodo, kad teisme buvo nagrinėjamas tik kreditoriaus prašymas, kurio turinys buvo perkeltas į teismo nutartį, kuri yra nemotyvuota. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas įvertino bylos aplinkybes, pateikė motyvus, kurių pagrindu ir buvo padaryta išvada kreditoriaus prašymą tenkinti. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat vertino suinteresuoto asmens S. D. pateiktus rašytinius įrodymus. Absoliutaus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo numatyto LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. (nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)) bei kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad teisme buvo nagrinėjamas tik kreditoriaus prašymas ir teismo nutartis yra nemotyvuota laikytinas nepagrįstu.
Įvertinusi duomenis, esančius civilinėje byloje Nr. 2-69-83/2009 bei vykdomojoje byloje Nr. 0108/08/00869, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad antstolė M. T. nevykdė teismo nutarties ir nepagrįstai negrąžino lėšų S. D.. Byloje nustatyta, kad apeliantų nurodoma Palangos miesto apylinkės teismo 2009-01-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-69-83/2009 buvo panaikinti 2008-09-05 antstolės M. T. patvarkymai areštuoti S. D. priklausančias sąskaitas, tose dalyse, kuriose buvo nuspręsta areštuoti S. D. pinigines lėšas, esančias bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje kartu su D. D.. Ši teismo nutartis buvo įvykdyta – areštas S. D. sąskaitoms buvo panaikintas (v. b. 0108/08/00869/08/00870 b. l. 73, 104).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. D. ir D. D. santuoka sudaryta 1995-04-22. Apeliantai nurodė, kad S. D. iki santuokos sudarymo pardavė jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl antstolės depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos yra jos įgytos asmeninės lėšos. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimus, susijusius su sutuoktinių turtu, įstatyme įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (LR CPK 3.88 str. 2 d.). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo (LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p.). LR CK 3.89 str. 2 d. numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad S. D. asmeninės lėšos, gautos už parduotą asmeninį turtą, buvo padėtos būtent į banko sąskaitą, kurioje buvusios lėšos buvo pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, kad minėtos lėšos, esančios antstolės depozitinėje sąskaitoje, nebuvo skolininko sutuoktinės darbo užmokestis, pajamos gautos iš jos kitos veiklos ar pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinės asmenine nuosavybe esančio turto, arba kitas turtas, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe (LR CPK 3.88 str. 1 d.). Taip pat, vien aplinkybė, kad areštuota transporto priemonė yra registruota S. D. vardu, neįrodo, kad šis turtas yra skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad turto priklausymo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei prezumpcija nagrinėjamoje byloje leistinais įrodymais nepaneigta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė sutuoktinio dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje LR CPK 667 str. nustatyta tvarka.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-29 nutartį palikti nepakeistą.