- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- I3-8584-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01954-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. Z.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 22.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. TE-315 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir skirtinos tarnybinės nuobaudos“.
Skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad iki 2021 m. birželio 17 d. ėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3 – iosios komandos Budinčiojo pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas. Nuo 2021 m. birželio 17 d. nėra statutinis pareigūnas, nes 2021 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. TE-166 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio G. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ atleistas iš tarnybos. Toks įsakymas buvo priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. birželio 14 d. prašymą Nr. V-2-1308 ir 2021 m. birželio 15 d. susitarimą Nr. 6-2-3355 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio G. Z. atleidimo iš iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Susitarimas). Akcentavo, kad Susitarimo 5 punkte buvo aptarta, jog darbdavys neturi jokių prašymų, pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su pareigūno tarnybos santykiais ar tokių santykių nutraukimu, įskaitant (bet neapsiribojant) reikalavimus dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kompensavimo už asmenines priemones, naudotas darbui, ar bet kokio pobūdžio turtinius ar neturtinius reikalavimus. Nepaisant to, buvo gautas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. TE-315 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir skirtinos tarnybinės nuobaudos“ (toliau – ir Ginčijamas įsakymas), kuriame buvo pripažinta, jog G. Z., iki 2021 m. birželio 17 d. ėjęs departamento Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3 – sios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą ir jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjas ir jo atstovė pažymėjo, kad Susitarimas ir aplinkybė, jog nuo 2021 m. birželio 17 d. tarnybos santykiai pasibaigę, rodo, kad Ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas, priimtas nesant teisinio pagrindo.
Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Ginčijamu įsakymu pareiškėjui nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda. Įsakymu buvo konstatuota, jog jis padarė tarnybinį nusižengimą ir jam turėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Taigi, Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos įpareigoja pradėtą tarnybinį patikrinimą tęsti net ir tuomet, kai tikrinamasis pareigūnas netenka pareigūno statuso. Statuto 39 strsaipsnio 8 dalies 2 punkte pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui taip pat įtvirtinta pareiga nustačius, kad tikrinamasis pareigūnas, kuris tyrimo metu neteko pareigūno statuso, padarė tarnybinį nusižengimą, sprendimu pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą, nurodant tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti paskirta, jei tikrinamasis vis dar būtų pareigūnu.
Pažymėjo ir tai, kad kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2021 m. birželio 1 d. Apie atliekamą tarnybinį partikrinimą ir galimai padarytus pažeidimus G. Z. buvo informuotas įteikiant jam pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo. Apie tai, kad G. Z. padarė tarnybinį nusižengimą paaiškėjo 2021 m. liepos 1 d., t. y. tuomet, kai buvo patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-52. Taigi 2021 m. birželio 15 d. sudarant susitarimą, nebuvo baigtas tarnybinis patikrinimas ir nebuvo žinoma aplinkybė apie padarytą tarnybinį nusižengimą. Aptariamu atveju atsakovas, 2021 m. birželio 15 d. sudarydamas susitarimą dėl G. Z. atleidimo iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje, neturėjo pretenzijų, nes tarnybinis patikrinimas nebuvo baigtas, t. y. atsakovas iš anksto negalėjo žinoti, kad baigus tarnybinį patikrinimą bus konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas. Taigi sudarytas Susitarimas nėra pagrindas naikinti Ginčijamą įsakymą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. TE-315 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir skirtinos tarnybinės nuobaudos“, pareiškėjui G. Z. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3 – sios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9, nuostatos.
Byloje nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų skyriui (toliau – ir Departamentas) buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3 – ios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo G. Z., kuris atsisako pasirašytinai susipažinti su jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, veiksmų.
Tarnybinio patikrinimo metu G. Z. buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta jog nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki tyrimo pradžios jis atsisakė pasirašytinai susipažinti su 2020 m. balandžio 23 d. departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-203 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 1-175 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technikos eksploatavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2021 m. kovo 1 d. iki tyrimo pradžios atsisakė pasirašytinai susipažinti su 2021 m. vasario 2 d. departamento direktoriaus įsakymo Nr. 1-72 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, 2021 m. gegužės 18 atsisakė pasirašyti departamento Kauno PGV 3-osios komandos saugos ir sveikatos instruktavimo registracijos žurnale (b. l. 44 – 46).
Departamento direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. TE-2-155 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio G. Z. nušalinimo nuo pareigų“ ugniagesys gelbėtojas G. Z. buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui (b. l. 49 – 54). 2021 m. birželio 15 d. su pareiškėju buvo sudarytas susitarimas dėl G. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos nuo 2021 m. birželio 17 d ir tos pačios dienos įsakymu Nr. TE-166 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio G. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ jis buvo atleistas iš tarnybos (b. l. 55 – 59).
2021 m. birželio 30 d. buvo baigtas tarnybinis patikrinimas ir tarnybinio patikrinimo išvadoje “Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3 – iosios komandos viršininko E. K. ir budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo G. Z. veiksmų” (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) buvo konstatuota, kad pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2021 m. birželio 17 d. (kuomet buvo atleistas iš vidaus tarnybos) ir nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2021 m. birželio 17 d. nevykdė tiesioginio vadovo žodinio pavedimo pasirašytinai susipažinti su jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Tokiais veiksmais G. Z. nevykdė pareigybės aprašymo 5.16 ir 5.17 punktuose nurodytų funkcijų bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 10 punkte įtvirtintų pareigų, nesilaikė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatų ir jo veiksmai vertintini kaip tarnybinis nusižengimas (b. l. 33 – 40).
Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje byloje neginčijama aplinkybė, jog pareiškėjas nevykdydamas tiesioginio vadovo žodinio pavedimo pasirašytinai susipažinti su jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais padarė tarnybinį nusižengimą.
Nagrinėjamu atveju svarbi Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kur numatyta, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar sprendimą dėl pareigūno pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Taigi, Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos įpareigoja pradėtą tarnybinį patikrinimą tęsti net ir tuomet, kai tikrinamasis pareigūnas netenka pareigūno statuso. Statuto 39 strsaipsnio 8 dalies 2 punkte pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui taip pat įtvirtinta pareiga nustačius, kad tikrinamasis pareigūnas, kuris tyrimo metu neteko pareigūno statuso, padarė tarnybinį nusižengimą, sprendimu pripažinti padarius tarnybinį nusižengimą, nurodant tarnybinę nuobaudą, kuri turėtų būti paskirta, jei tikrinamasis vis dar būtų pareigūnu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog būtent Tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Apibendrinant pirmiau nurodytas ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas nuostatas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pateikti pakankamai įtikinamus įrodymus, kuriais remdamasis teismas turėtų teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėjo (valstybės tarnautojo) veikoje (neveikime) yra minėta tarnybinio nusižengimo sudėtis ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) už netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) jam (pareiškėjui) priskirtas funkcijas, nustatytas pareigybės aprašyme ar kituose teisės aktuose. Tai reiškia, kad, sprendžiant šį klausimą, teismas turi patikrinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje. Tai taip pat reiškia, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aplinkybės ir informacijos šaltiniai, kurie nebuvo nurodyti Tarnybinio patikrinimo išvadoje, negali būti pripažinti reikšmingais bylai.
Teismas pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta (detalizuota), kad 2021 m. birželio 15 d. su pareiškėju buvo sudarytas susitarimas dėl G. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos nuo 2021 m. birželio 17 d. ir tos pačios dienos įsakymu Nr. TE-166 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio G. Z. atleidimo iš vidaus tarnybos“ jis buvo atleistas iš tarnybos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nesuformuluotas pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn (Aprašo 24 punktas), tik pažymėta, jog G. Z. turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda. Ginčijamame įsakyme taip pat įsakmiai nenurodyta, jo G. Z. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, tik pažymėta, jog tarnybinė nuobauda turėtų būti skirta.
Tarnybinio patikrinimo išvados ir Ginčijamo įsakymo turinys, Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata suponuoja išvadą, kad pareiškėjui G. Z. tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, todėl nėra pagrindo panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2021 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. TE-315 „Dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir skirtinos tarnybinės nuobaudos“.
Teismo vertinimu, Ginčijamame įsakyme esanti formuluotė dėl skirtinos tarnybinės nuobaudos galėjo inicijuoti pareiškėjo suvokimą, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta. Tačiau individualus administracinis aktas teismo gali būti panaikintas ne dėl kiekvieno formalaus nukrypimo nuo teisės aktų nustatytos tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros. Teismas panaikina administracinį aktą, kai yra nustatomi tokie tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimai, kurie pagal įstatymą yra besąlyginis pagrindas konstatuoti nuobaudos neteisėtumą. Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą ir tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat ir sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-538-146/2015). Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, jog teismas pritaria atsakovo atliktam tarnybinio nusižengimo vertinimui ir tam, kad nebuvo pagrindo skirti pareiškėjui G. Z. tarnybinę nuobaudą, nes pabaigus tarnybinį patikrinimą (2021 m. birželio 30 d.), jis jau nebuvo vidaus tarnybos pareigūnas ( 2021 m. birželio 15 d. pareiškėjas G. Z. buvo atleistas iš tarnybos).
Kiti pareiškėjo skundo argumentai yra tik abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, įtakos teismo sprendimo pagrįstumui neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.