- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- PK-2852-873/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00229-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, susipažinusi su M. K. skundu privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. rugsėjo 8 d. gautas M. K. privataus kaltinimo skundas, kuriame jis prašo patraukti V. T. ( žurnalistą) ir A. S. (nukentėjusiąją) baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis yra nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo birželio 18 d. nuosprendžiu. Dar nepaskelbus nuosprendžio, „Lietuvos ryto“ dienraštyje, 2014 m. gegužės 13 d. leidinyje, buvo išspausdintas straipsnis „Prokurorė nudžiugino du recidyvistus“. Pareiškėjas nesutinka su paskelbtais teiginiais. Pirma, kad jis yra recidyvistas, nes Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu nėra pripažintas recidyvistu pagal BK 27 straipsnį. Antra, kad jis paliko K. S. sniege, po kurio laiko sugrįžo, pakartotinai jį sumušė ir atėmė 300 Lt. Kaip teigiama skunde, Trakų rajono apylinkės teismas nepatvirtino šio, prielaidomis pagrįsto, kaltinimo, kadangi M. K. bendrininkas keitė parodymus 3-4 kartus. Trečia, kad M. K. už plėšimus ir vagystes teistas 8 kartus, nes teistumai yra išnykę ir jis laikomas neteistu. Ketvirta, „Lietuvos ryto“ prieraše nurodyta, kad M. K. pripažino daužęs auką kumščiais, spardęs ją, vilkęs kūną per sniegą, atėmęs banko kortelę. M. K. pirminiuose parodymuose ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad K. S. trenkė į veido sritį vieną kartą, kojomis jo nespardė. Teismo metu nebuvo kalbama apie kūno vilkimą per sniegą, pagrobtą banko kortelę, šį melagingą faktą išsigalvojo pati nukentėjusioji A. S.. Penkta, užpuolikai nuėjo aplaistyti žygio į vieną Lentvario landynių. Skunde teigiama, kad pagal Lentvario seniūno išduotą pažymą apie nurodytą gyvenamąją vietą tokia informacija nepasitvirtino. Šešta, nurodoma, kad kitą dieną, jis, M. K., E. P. tvirtino radęs studentą požeminėje pėsčiųjų perėjoje, esančioje šalia geležinkelio stoties pastato, dar kartą jį sumušęs ir atėmęs 300 Lt. Teismo posėdžio metu šis, E. P. pasakytas, faktas buvo paneigtas peržiūrėjus filmavimo kameros įrašą.
Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde ar pareiškime privataus kaltinimo tvarka turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.
Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. nuostatos teisėją įpareigoja, gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, patikrinti, ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi ar nėra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.
Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti ir siekti to, kad jo skleidžiamos neatitinkančios tikrovės žinios gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.
Pagal objektyviuosius požymius įžeidimu laikomas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Įžeidimo atveju neigiamai, užgauliai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį ir nori jį pažeminti.
Susipažinus su skundo turiniu, darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nėra nurodyta veikos, atitinkančios BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, sudėties požymių.
Iš skunde minimo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžio matyti, kad juo M. K., kaip nurodoma nuosprendžio aprašomojoje dalyje, teistas 9 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, pripažintas kaltu dėl plėšimo iš nukentėjusiojo K. S..
Dėl argumento, jog M. K. nėra recidyvistas.
Pagal BK 27 str. 1 d. nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. M. K. teistumo duomenimis, jis buvo teistas 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Veiką, už kurią jis nuteistas 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, padarė 2012 m. gruodžio 15 d. Tuo būdu, iš minimo nuosprendžio matyti, jog M. K. veiką, už kurią yra nuteistas, padarė būdamas recidyvistu.
Dėl antro argumento, kad Trakų rajono apylinkės teismas nepatvirtino prielaidomis pagrįsto kaltinimo, jog jis paliko K. S. sniege, po kurio laiko sugrįžo, pakartotinai jį sumušė ir atėmė 300 Lt.
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžio duomenimis: „Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. parodė, kad M. K. jam, t. y. E. P., pasakojo, kad po 2012-12-15 plėšimo įvykdyto K. S. atžvilgiu, kai jis naktį išėjo vienas iš Ž. Š. namų, prie geležinkelio stoties, Lentvaryje, vėl sutiko K. S.. Pastarasis, pamatęs M. K., pradėjo bėgti, bet kaltinamasis jį pasivijo ir jie nuėjo keliu per geležinkelį, link Norfos parduotuvės. M. K. pasakojo, kad požeminėje perėjoje jis vaikiną sumušė ir vaikinas buvo nukritęs ir tada M. K. iš vaikino kišenės išėmė 300 Lt. M. K. sakė, kad tas vaikinas dar gyvas, nes jis (K. S.) atsisėdo ir M. K. jį paliko. Kur vaikinas nuėjo, M. K. nesakė. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad šiuose kaltinamojo M. K. veiksmuose gali būti kito nusikaltimo, nesusijusio su šia nusikalstama veika, sudėtis, todėl apie tai teismas nutartimi praneša prokurorui (LR BPK 257 str.)“. Tuo būdu, teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžio išvados neatitinka M. K. skundo teiginio.
Dėl teiginio, jog nesutinka buvęs už plėšimus ir vagystes teistas 8 kartus, nes teistumai yra išnykę ir jis laikomas neteistu.
Iš minimo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog M. K. buvo teistas 9 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, aplinkybė, kad vieni iš teistumų yra išnykę, šio fakto nepakeičia.
Dėl ketvirto teiginio, kad „Lietuvos ryto“ prieraše nurodyta, jog M. K. pripažino daužęs auką kumščiais, spardęs ją, vilkęs kūną per sniegą, atėmęs banko kortelę.
Skunde minimame straipsnyje nurodyta: „E. P. ir M. K. prisipažino daužę auką kumščiais, spardę ją, vilkę kūną per sniegą, atėmę kompiuterį, banko kortelę, telefoną.“
Iš skunde minimo nuosprendžio: „E. P. ir M. K. panaudodami fizinį smurtą bei grasinimus tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą, o būtent: kaltinamieji 2012-12-15 apie 22 val., apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, turgelio, esančio Garvežių g. 1, Lentvario m, Trakų r., teritorijoje, susitarę apiplėšti kartu su jais buvusį K. S., abu sudavė K. S. rankomis ir kojomis ne mažiau 4 smūgių į įvairias kūno vietas ir pagrobė A. S. priklausančius daiktus, kuriais naudojosi K. S.: mobiliojo ryšio telefoną Nokia C2 01 289 Lt vertės su Tele 2 SIM kortele 20 Lt vertės ir krepšį 80 Lt vertės, kuriame buvo kompiuteris TOSHIBA 2 805 Lt vertės. Grasindami fiziniu susidorojimu abu pareikalavo, kad K. S. nuimtų pinigus iš savo sąskaitos ir atiduotų jiems. Tuo tikslu visiems priėjus prie bankomato Nr. H145, esančio Geležinkelio g. 11a, Lentvaryje, Trakų rajone, ir įtariamiesiems stebint, K. S. per tris kartus: 22.07 val. nuėmė 150 Lt; 22.18 val. nuėmė 250 Lt, 22.20 val. nuėmė 300 Lt ir atidavė pinigus M. K. ir E. P.. Tokiu būdu, M. K. kartu su E. P. grasindami fiziniu susidorojimu ir panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą bendros 3194 Lt vertės, ir K. S. priklausančius 700 litų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.“
Teismas, remdamasis nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog skunde minimo straipsnio netikslumai (apie tai, jog buvo atimta banko kortelė, o ne grasinant fiziniu susidorojimu abiejų nuteistųjų pareikalauta, kad K. S. nuimtų pinigus iš savo sąskaitos ir atiduotų jiems, apie tai, kad K. S. buvo vilktas sniegu) nesudaro pagrindo įžvelgti šmeižimo ar įžeidimo sudėties požymių.
Dėl penkto teiginio, kad straipsnyje buvo nurodyta, jog užpuolikai nuėjo aplaistyti žygio į vieną Lentvario landynių, o pagal Lentvario seniūno išduotą pažymą apie nurodytą gyvenamąją vietą tokia informacija nepasitvirtino.
Teismas pasisako, kad skunde nurodomas gyvenamosios vietos apibūdinimas, su kuriuo nesutinka skundą padavęs asmuo, nėra susijęs su jo asmeniu, todėl šmeižimo ar įžeidimo požymių nėra.
Dėl šešto teiginio, kad straipsnyje nurodoma, jog kitą dieną, jis, M. K., E. P. tvirtino radęs studentą požeminėje pėsčiųjų perėjoje, esančioje šalia geležinkelio stoties pastato, dar kartą jį sumušęs ir atėmęs 300 Lt, o teismo posėdžio metu šis, E. P. pasakytas, faktas buvo paneigtas peržiūrėjus filmavimo kameros įrašą, - teismas jau pasisakė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pranešė nutartimi prokurorui apie kaltinamojo M. K. veiksmus, kuriuose gali būti kito nusikaltimo, nesusijusio su šia nusikalstama veika, sudėtis, todėl aukščiau išdėstytų argumentų nekartoja.
Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad skunde cituojamame straipsnyje išdėstyta nuomonė pagrįsta objektyvia informacija – bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme duomenimis, šmeižimo ir įžeidimo požymių nenustatyta.
Teismas, vertindamas nustatytas skundo priėmimo metu aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyti BPK 412 ¹ str. numatyti pagrindai, užkertantys kelią tolimesniam nagrinėjimui, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal M. K. skundą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., požymių.
Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.