Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-930-1150/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-06-20
Bylos Nr.
e1-930-1150/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20835-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
Kaltinamasis
J. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-930-1150/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20835-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.2.; 1.2.25.4.2.6.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 20 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-930-1150/2022 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dirbantis – (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. V. yra kaltinamas tuo, kad 2022 m. birželio 9 d. apie 14.00 val. Trakuose, (duomenys neskelbtini) kempinge „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija).

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis J. V. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Patvirtino, kad pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus. Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamojo neblaivumą, buvo nustatytas daugiau nei 2 promilių girtumas. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, anot prokurorės, nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Iš BIRT atskaitos žiūryklės duomenų teismas nustatė, kad 2022 m. birželio 9 d. 14.10 val. policijos pareigūnai sustabdė transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojui pirmu putimu nustatytas 2,46 promilių girtumas, antru – 2,65.

3.2. Iš transporto priemonės apžiūros protokolo bei įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kuris stovi Trakų m., (duomenys neskelbtini), kempingo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Automobilio gale, ant grindų, prie galinių sėdinių, guli tara su nepilnu „Coca cola“ gėrimu, maišelis su daiktais, žalias skuduras, tarp šių daiktų – pilnas 0,35 litro talpos neatsuktas butelis su užrašu „Lithuanian“.

3.3. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą kaltinamojo būklę, nustatyta, kad kaltinamasis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs).

3.4. Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0571, patikros sertifikato Nr. 1679318, duomenų, teismas nustatė, kad kaltinamajam pirmuoju tikrinimu nustatyta 2,46 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 2,65.

3.5. VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra kaltinamasis.

3.6. VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė automobilio „VW Passat“, kaina Lietuvoje su PVM yra 3 390 Eur.

J. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Prokurorė inkriminuoja kaltinimą J. V., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas J. V., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; apie padarytą žalą duomenų byloje nėra.

7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2022 m. birželio 9 d. apie 14.00 val. Trakuose, (duomenys neskelbtini), kempinge „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šias aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo parodymai, neblaivumo nustatymo akto, kuriame aprašyta asmens būklė, duomenys, taip pat –aplinkybės, nurodytos BIRT ataskaitos žiūryklėje. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, todėl teismui abejonių nekyla. Tad, įvertinęs aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

10. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl J. V. skirtinos bausmės

11. Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą, o paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą, taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams 4 mėnesiams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti kaltinamajam priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

13. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį –dirbantis, neteistas, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas tik 2 kartus, nuobaudos sumokėtos; duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

17. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

18. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

19. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

21. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

22. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

23. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019 ir kt.).

24. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

25. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

26. Taigi automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Įvertinęs šią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju yra būtinas ir laikytinas proporcinga priemone.

27. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. V. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. birželio 9 d. 14.10 val. iki 2022 m. birželio 9 d. 18.36 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant 2 MGL.

28. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

29. Kaltinamajam prokurorės 2022 m. birželio 10 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimtiems eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. skirti 34 MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti J. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 9 d. 14.10 val. iki 2022 m. birželio 9 d. 18.360 val., (1 parą) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną, prilyginant 2 MGL (100 Eur (vieno šimto 00 ct)) dydžio sumai. J. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 4 (keturis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2022 m. birželio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – J. V. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). J. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – J. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2022 m. birželio 10 d. nutarimu J. V. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti J. V., kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė