- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 1A-144-361/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47176-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Nuteistasis
- R. L.
- Advokatai
- Saulius Gintaras Vaičiūnas
- Kategorijos
- 1.2.4.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas D. Jocys Teisėja D. Žebelienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-144-361/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47176-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1; (S) 2.4.6.2; 2.4.7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. spalio 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 16 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) k., pavėsinėje, esančioje prie upės (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, išvadino savo marčią L. L. necenzūriniais žodžiais bei rankomis sugriebęs už kaklo ją smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai L. L. sukėlė fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. L. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nurodo, kad marčios L. L. ginčo metu nekeikė, necenzūriniais žodžiais nevadino, rankomis jos nesmaugė ir nemušė, nebuvo net prisilietęs. Jų su marčia santykiai priešiški, apie jį ir žmoną marti skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, sūnus su ja gyvena atskirai. Teigia, kad marti pati, be kvietimo atvyko į jo poilsiavietę. Jeigu būtų ją smaugęs, ji būtų šaukusis pagalbos ir tai būtų visi girdėję. Paraudimų ant jos kaklo tuo metu nebuvo, o kai kreipėsi į policiją 20.00 val., kaklo paraudimai galėjo būti specialiai sukelti. L. L. parodymai teisme ir ikiteisminiame tyrime prieštaringi. Ji bandė įrodinėti, kad apeliantas buvo konflikto iniciatorius, o ji jokių įžeidžiančių žodžių nesakiusi, be to, negalėjo paaiškinti, kurioje kaklo pusėje buvo tariami paraudimai. Jei apeliantas būtų vartojęs smurtą, marti nedelsdama būtų išsikvietusi policiją, o ne po kelių valandų kreipusis į ją. Ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi tyrėja L. S. yra marčios draugė, kuriai reikėjo pareikšti nušalinimą. Kaip patvirtino liudytojai – L. L., V. K. K., S. J., ginčo iniciatorė buvo L. L., kuri poilsiavietėje neprižiūrėjo savo šuns, į teisėtas pastabas dėl šuns nereagavo, atsakė įžeidimais, provokavo konfliktą. Nėra liudytojų, išskyrus marčios draugę V. L., kurie galėtų patvirtinti, jog jis marčiai griebė už kaklo, smaugė ar keikė. Liudytojos V. L. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes ji galėjo duoti marčiai palankius parodymus, be to, jos parodymai prieštarauja liudytojų L. L., V. K. K., S. J. parodymams apie tai, kad apeliantas marčios nekeikė. Tarnybinis pranešimas dėl matomų L. L. kaklo paraudimų negali būti laikomas pagrindiniu įrodymu, kadangi paraudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių (netinkamos kosmetikos, šiurkščių drabužių ar sąmoningų pačios nukentėjusiosios veiksmų). Jokios eksperto išvados dėl tariamo sužalojimo kilmės nėra, niekas nekliudė kreiptis į ekspertą, galbūt nesikreipta tyčia, nes joks ekspertas nebūtų nustatęs odos paraudimo. Apeliantas kritikuoja teismo motyvus dėl to, jog jis buvo įvykio vietoje, ginčijosi ir buvo pasilenkęs prie L. L., todėl tikėtina, kad smaugė, suėmęs už kaklo, tačiau tokios aplinkybės negali būti jo kaltės įrodymais. Nusikaltimas kvalifikuotas neteisingai, nes sūnus su žmona jau seniai gyvena atskirai. Apeliantas su sūnaus šeima faktiškai jokių santykių nepalaiko, jei ir susitinka, tai neutralioje aplinkoje, todėl atskirai gyvenanti L. L. negali būti laikoma artima giminaite ar šeimos nare. Teisinantys liudytojų parodymai atmesti nepagrįstai, o objektyvių ir neginčijamų kaltės įrodymų nesurinkta. Remtasi tik abejotinais ir prieštaraujančiais nukentėjusiosios parodymais, prielaidomis.
Teismo posėdyje nuteistasis ir nukentėjusioji (uošvis ir marti) susitaikė. Nuteistasis nurodė, jog nukentėjusiosios atsiprašė, o nukentėjusioji – jog sutinka nuteistajam atleisti, nenori jam kenkti ir nori ateityje jaustis saugi. Nuteistasis paaiškino, jog dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltės nepripažįsta, tačiau sutinka nukentėjusiosios atsiprašyti, jos atsiprašė ir su ja susitaikė.
Nuteistojo gynėjas prašė perkvalifikuoti apeliantui inkriminuotą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti, nes nukentėjusioji su apeliantu apeliacinės instancijos teismo posėdyje susitaikė.
Prokurorė prašė skundą atmesti, argumentuodama tuo, jog akivaizdu, kad retai kada sūnus su tėvais gyvena kartu, tačiau jie vis vien yra šeimos nariai. Baudžiamasis įstatymas negali būti skaitomas paraidžiui, nes priešingu atveju prokuroras negalėtų inicijuoti smurto artimoje aplinkoje tyrimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kai sūnus prieš tėvus pakeltų ranką. Tėvų vaikų sutuoktiniai bei jų vaikai taip pat patenka į artimos aplinkos ratą. Nuteistojo atsiprašymą vertino kaip formalų, nenuoširdų, nes ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme apeliantas tokio noro neišreiškė ir kaltės nepripažino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apelianto argumentai, jog jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, nukentėjusiosios nelietė ir pan., vertinami kaip nepagrįsti. Byloje pakanka faktinių duomenų daryti išvadą, jog apeliantas, veikdamas tyčia (netiesioginė tyčios forma), sugriebė rankomis nukentėjusiosios kaklą, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo.
Aplinkybę, jog nukentėjusiajai po kontakto su apeliantu buvo sužalotas jos kaklas, patvirtina 2015-08-23 tarnybiniame pranešime tyrėjo aiškiai užfiksuotas paraudimas ant kaklo dėl smaugimo, bei netiesiogiai, įvertinus kompleksiškai ir liudytojų V. L. (nukentėjusiosios draugė), Ž. L. (nukentėjusiosios sutuoktinis), S. J. parodymai. Apylinkės teismas šiuos įrodymus analizavo ir padarė pagrįstas išvadas, jog R. L. smurtavo prieš L. L..
Apygardos teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą, atlikti įrodymų tyrimą ir į kitą teismo posėdį šaukti nukentėjusiąją L. L., motyvuodamas tuo, jog kolegijai kilo abejonė, ar tinkamai buvo kvalifikuota galbūt neteisėta nuteistojo veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl svarstytina, ar remiantis BK 248 straipsnio išaiškinimu nukentėjusioji L. L. (nuteistojo marti) gali būti pripažinta šeimos nare ar artima giminaite.
BPK 417 straipsnio 2 dalis numato, kad nagrinėjant bylą teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuojama iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaitinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius. BPK straipsnio 1 dalyje numatyta, jog privataus kaltinimo byloms priskiriamos bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje.
BPK 248 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai; 2 dalyje – nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Po pertraukos, tęsiant bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, teisėjų kolegija pasiūlė nukentėjusiajai ir apeliantui taikytis. Teismas iš nukentėjusiosios ir apelianto išgirdo, jog jie gyvena atskirai, sutinka taikytis ir susitaikė. Apeliantas atsiprašė nukentėjusiosios žodžiu ir nukentėjusioji šį atsiprašymą priėmė.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nustatyta ir įrodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji gyvena atskirai nuo apelianto (uošvio), daro išvadą, jog nukentėjusioji nėra apelianto šeimos narė BK 248 straipsnio 2 dalies normos prasme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindai apeliantui inkriminuotą veiką iš BK 140 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo R. L. veiką ir nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu, baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus, jog yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl apelianto veikos perkvalifikavimo bei teismo posėdyje nukentėjusiajai susitaikius su apeliantu, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 416 straipsnio 3 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti.