Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013-12-06 Šalčininkų raj. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25str. 2 d. 178 str. 2 d. 4 mėn. laisvės apribojimo;

2. 2014-05-23 Šalčininkų raj. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-06 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę - 10 mėn. laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal 2013-12-06 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį. 2014-12-19 išregistruotasis probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. pagrobė svetimą turtą, t. y. 2015-01-26, apie 21.10 val., būdamas Mindaugo g. 11, Vilniuje, parduotuvėje „Maxima“, kasoje Nr. 23, nuo prekystalio pagrobė E. M. priklausančią piniginę – 10 eurų vertės, kurioje buvo 220 eurų bei turtinės vertės neturintys dokumentai: E. M. vairuotojo pažymėjimas, DNB banko mokėjimo kortelė, Lyoness CASHBACKCARD kortelė, Maxima Ačiū lojalumo kortelė, tokiais savo veiksmais padarydamas E. M. 230 eurų žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. C. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog su draugais atvažiavo į visą parą dirbančią parduotuvę „Maximą“. Draugas kažką nupirko, o jis, apėjęs draugą, stovėjo ten, kur paduoda maistą. Apačioje, pačiame konvejerio gale, kur dedamas maistas, gale gulėjo piniginė. Suprasdamas, kad tai svetima piniginė, ją paėmė. Kur buvo piniginės savininkas, nežino. Piniginėje buvo 220 eurų, kortelės. Vogė vienas. Su civiliniu ieškiniu sutinka, žada jį atlyginti per kelis mėnesius. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 141-143).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str., teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. paaiškino, kad 2015-01-26 apie 21.10 val. buvo parduotuvėje „Maxima”, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje. Kasoje ant prekystalio jis pasidėjo savo piniginę, o į kuprinę dėjosi prekes. Grįžęs namo, pastebėjo, kad neturi piniginės. Po 15 minučių sugrįžo į parduotuvę. Iš apsaugos sužinojo, kad vaizdo įraše užfiksuota, kaip vaikinas paėmė jo piniginę. Piniginėje, kuri 10 eurų vertės, buvo 220 eurų, dokumentai ir kortelės (b. 1. 26, 30).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. tvarka apklaustas liudytojas A. R. paaiškino, kad su draugais V. C. ir A. B. buvo parduotuvėje „Maxima“, adresu Mindaugo g. 11, Vilniuje. Jis kasoje mokėjo už pirkinius. Apie piniginės vagystę negali nieko papasakoti, nes nematė ir nežino (b.1. 54).

BPK 80 str. 1 p., 82 str. 3 d. tvarka apklaustas liudytojas A. B. paaiškino, kad 2015 m. sausio mėnesį, tikslios datos negali pasakyti, vakare, kartu su pažįstamais V. C. ir A. R., atvažiavo į parduotuvę „Maxima“, esančią Mindaugo gatvėje, Vilniuje. Jie kažką pirko. Vėliau Vladimiras sakė, kad parduotuvėje „Maxima“, kur prieš tai apsipirko, rado piniginę. Daugiau jo nieko neklausinėjo, buvo neįdomu, todėl daugiau neturi ką paaiškinti (b. 1. 58-59).

Į bylą pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip asmuo (nukentėjusysis) padeda ant prekystalio piniginę, į kurpinę krauna prekes ir nueina. Prie kasininkės prieina trys vaikinai, vienas iš jų, V. C., apeina savo draugus, atsistoja kasos gale, apsidairo, paima piniginę, kurią įsideda į kelnių kišenę (b. 1. 44-45).

Nukentėjusiojo E. M. piniginė, vairuotojo pažymėjimas, kortelės apžiūrėti kaip daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, grąžinti pagal pakvitavimą nukentėjusiajam ( b. l. 32-39). Minėtus daiktus, kaip nurodyta 2015-02-11 tarnybiniame pranešime, 2015-02-11 patruliavimo metu patruliuojantiems pareigūnams pateikė neprisistatęs asmuo, nurodydamas, kad juos rado (b.1. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. M. pareiškė 220 Eur civilinį ieškinį, todėl pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 40, 41).

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką tokie atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan., darbuotojams) saugoti, jį pasisavina, paprastai vertinami kaip svetimo turto pagrobimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. C. parduotuvėje nuo prekystalio paėmė E. M. piniginę, kurioje be aukščiau nurodytos pinigų sumos buvo ir E. M. vardu išduotas dokumentas, banko mokėjimo kortelės. Teisme V. C. neneigė, kad suprato, jog nuo prekystalio paimtas turtas yra svetimas ir priklauso nukentėjusiam. Kaltinamasis prisipažino padaręs vagystę ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų protokolai, kita bylos medžiaga. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs BK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad V. C. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, t. y. 2015-01-26, apie 21.10 val., parduotuvėje „Maxima“, nuo prekystalio pagrobė E. M. priklausančią piniginę, kurioje buvo 220 eurų bei turtinės vertės neturinčios kortelės, dokumentas. Kaltinamojo įvykdyta veika teismo kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio nuostatomis. Pirmiausia, vertintina tai, kad V. C. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei. Administracine tvarka baustas. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog iš ankstesnių teistumų ir baustumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teisei priešingo elgesio neatsisako ir toliau. Kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas. V. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išsamiai atkleisti visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Teismo nuomone būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvačios ir proporcingos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. C. jauno amžiaus, teisiamojo posėdžio metu V. C. paaiškino, kad ketina atlyginti padarytą žalą per kelis mėnesius. Dėl šių priežasčių teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 dalis), įpareigojant visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. E. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 220 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas nukentėjusiojo paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis dėl pareikšto civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. C. pagrobė svetimą, E. M. priklausantį turtą. Nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu, kuris saugomas byloje, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301, 302, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirtį jam bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. C. paskirti bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. C. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. C. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą (nukentėjusiajam E. M. 220 eurų).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kaltinamajam V. C. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo E. M. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš V. C. 220 Eur (du šimtai dvidešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

CD diską su vaizdo įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.