Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

2020-11-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-568-1049/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-04
Bylos Nr.
II-568-1049/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01796-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Audrius Meilutis (pirm.)
Pažeidėjas
R. O.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Advokatai
Alva Puniškienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-568-1049/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01796-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,

dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – R. O. įgaliotajai atstovei advokatei Alvai Puniškienei,

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. O. įgaliotos atstovės advokatės Alvos Puniškienės skundą dėl ne teismo tvarka priimto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Melio 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-18722-2020, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis Viktoras Kulešovas 2020 m. rugpjūčio 8 d. R. O., gim. (duomenys neskelbtini) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 20-ANR_P-52178-2020, už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 8 d. 22.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford S-Max“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,52 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo pažeista Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau– ir ANK) 422 straipsnio 5 dalis.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Melio 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-18722-2020, R. O. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje padarymą paskirta 800,00 (aštuonių šimtų) eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai

3. Skundą padavęs asmuo – R. O. įgaliotoji atstovė advokatė Alva Puniškienė, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Melio 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-18722-2020 paskirtą nuobaudą iki 500,00 eurų bei neskirti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

Šalies argumentai

3.1. Skunde R. O. įgaliotoji atstovė nurodė, jog nors policijos pareigūno parengtame protokole ranka padarytas įrašas „nesutinku“, tačiau atitinkamą įrašą jo atlikimo metu R. O. traktavo kaip nesutikimą su policijos pareigūno atsisakymu pakartoti alkoholio kiekio iškvepiamame ore matavimą, kadangi nuoširdžiai tikėjo, jog tai turėtų būti padaryta. Iš esmės jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusižengimo gailisi, ką paaiškino administracinę bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiam pareigūnui ir kas užfiksuota skundžiamame Nutarime.

3.2. Įvykio dieną R. O. išgėrė vieną taurę lengvo alkoholio – vyno, t. y. ne daugiau kaip 80 g. ir neplanavo vairuoti transporto priemonės, tačiau jam kartu su šeima būnant sodo namelyje Jonavos rajone, neįgalus vaikas M. O., pradėjo nerimauti bei stresuoti, dėl ko buvo priimtas sprendimas nedelsiant vykti namo, kur yra labiausiai M. raminanti aplinka. Kadangi R. O. žmona nebuvo pasiėmusi vairavimo pažymėjimo, todėl automobilį vairavo jis pats.

3.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog R. O. nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo vairuojant automobilį leistiną 0,4 promilių neblaivumo ribą. Tikėtina, jog nusižengimo fiksavimui naudoto alkotesterio matuoklio rodmenims galėjo turėti įtakos tai, jog, matavimai buvo atlikti nepraėjus nė pusvalandžiui nuo alkoholio išgėrimo, be to, ketonų kiekio padidėjimą iškvėptame ore šiuo atveju galėjo sąlygoti ir didelis R. O. nuovargis. 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 2020 m. rugpjūčio 8 d. R. O. atliko dienos tarnybą (duomenys neskelbtini), kur budėjimo metu leidžiama ilsėtis tik nuo 22.00 val. iki 2.00 val., o sąlygų bei galimybių pavalgyti pilnavertį maistą ir/ar pamiegoti budėjimo metu nėra.

3.4. Šiame skunde būtina pažymėti, jog R. O. prašė policijos pareigūno pakartoti blaivumo/neblaivumo matavimus, kadangi buvo ir tebėra tikras, jog pakartotinio matavimo rezultatai būtų paneigę pradinio matavimo rezultatus, to paties policijos pareigūno prašė ir kartu automobiliu važiavusi R. O. žmona I. O., tačiau matavimai nebuvo pakartoti. R. O. mėgino atlikti kraujo tyrimus, kurie paneigtų alkotesterio rezultatus, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių to padaryti nepavyko valandos bėgyje, kadangi dėl įvykio dieną vykusios Jonavos miesto šventės ir vykdomo reido, buvo susidariusios automobilių spūstys, o administracinio nusižengimo protokolus rengė tik vienas policijos pareigūnas, todėl atitinkamas procesas truko ilgai – R. O. blaivumo/neblaivumo matavimai buvo atlikti 22.20 val. o protokolas parengtas 22.42 val., po ko R. O. žmonai l. O. buvo išrašytas leidimas vairuoti transporto priemonę, o tai užtruko papildomą laiko tarpą, be to kartu buvęs neįgalus sūnus M. O. išsigando kilusio sąmyšio, puolė į paniką, todėl prieš važiuojant buvo būtina jį nuraminti, kas vėlgi užtruko, o atvykus į gydymo įstaigą VšĮ Jonavos ligoninę, į ją patekti negalėjo, kadangi neturėjo apsauginės veido kaukės.

3.5. Skunde pažymėta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas R. O. sukeltų skaudžius padarinius ne tik jam, bet ir jo sūnui M. O., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam, dėl autizmo spektro sutrikimo nustatytas sunkus neįgalumas, intelekto sutrikimas, būtini specialaus ugdymo poreikiai. M. O. lanko (duomenys neskelbtini) ugdymo centrą bei Kauno mieste esantį dienos centrą, kadangi Jonavoje tokio tipo įstaigų nėra, o jam reikalinga nuolatinė suaugusiųjų - kvalifikuotų specialiojo ugdymo pedagogų ir kitų specialistų priežiūra, priešingu atveju berniuko raida regresuotų. Kadangi R. O. dirba (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, jis kiekvieną rytą sūnų veždavo į ugdymo įstaigas, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dienos centrą, o kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.30 M. O. būtina vežti į privačius ergo terapijos užsiėmimus, kadangi žmona I. O. dirba Jonavoje, (duomenys neskelbtini) mokykloje ir to padaryti negali. Atsižvelgiant į M. O. diagnozuotus sutrikimus, jam būtina griežta rutina, įprasta dienotvarkė, įprastos taisyklės ir įprasti veiksmai, o bet kokie, net ir menkiausi pokyčiai (net ir, pvz., įprastos sėdėjimo vietos pakeitimas) gali sukelti M. O. nerimą, iššaukti raidos ir vystymosi regresą, todėl jei berniuką į ugdymo įstaigą reikėtų pristatyti ne tėčio transporto priemone ir/ar jei berniuką reikėtų vežti viešuoju transportu, tai sukeltų jam ypatingai didelį stresą, tokie pasikeitimai gali sąlygoti isterijos priepuolius.

3.6. R. O. yra pagrindinis šeimos išlaikytojas finansine prasme, jo darbo užmokestis yra 1420,00 eurų per mėnesį, o žmonos darbo užmokestis – 770,00 eurų per mėnesį, tačiau šeimoje yra keturi asmenys, iš kurių vienam yra reikalinga speciali priežiūra, papildomos išlaidos specialiam lavinimui, todėl 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą R. O. būtų sudėtinga sumokėti, dėl ko prašoma skirti mažesnę nei minimalią numatytą nuobaudą, t. y. 500,00 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą, tokią sumą (500,00 eurų) R. O. sumokėjo prieš pateikdamas skundą.

3.7. Skunde pažymėta, kad R. O. jo tiesioginis vadovas – (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininkas charakterizuoja kaip pareigingą, drausmingą, ramaus būdo, sąžiningą ir stropų bei darbštų karį, tarnybos metu jis ne kartą skatintas padėkomis ir apdovanojimais, o iki šiame skunde aptariamo administracinio nusižengimo niekuomet nėra turėjęs tarnybinių nuobaudų, kurią gavo tik po šio administracinio nusižengimo padarymo (jam buvo paskirta drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas). Be to teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga ir tarnybos metu, o jos atėmimas riboja R. O. galimybes atlikti tam tikras funkcijas tarnyboje, kas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies prasme gali būti vertinama kaip aplinkybė, suponuojanti būtinybę svarstyti su juo sudarytos profesinės karo tarybos sutarties nutraukimo klausimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į asmens patraukto administracinėn atsakomybėn R. O. įgaliotosios atstovės Alvos Puniškienės skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Melio 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-18722-2020, administracinio nusižengimo byloje.

4.1.Institucija pažymėjo, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, kuriems, esant formaliai nusižengimo sudėčiai, pasekmės nėra būtinos, kadangi nusižengimas savo esme yra itin pavojingas.

4.2. Nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Apeliantui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam. Esant tokioms aplinkybėms švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos.

4.3. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą, kadangi esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį, o kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Be to, apeliantas praeityje daug kartų baustas administracine tvarka.

4.4. Nors apeliantas nurodė, jog dėl skundžiamo nutarimo bus apsunkinta ir jo darbinė padėtis, tačiau tokia aplinkybė, panašaus pobūdžio bylose nelaikytina ypatinga priežastimi, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymui. Šiuo atveju apeliantas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio ne vairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą.

5. Teismo posėdžio metu R. O. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad prisipažįsta dėl administracinio nusižengimo padarymo, kurį padarė atsitiktinai, neįvertinęs savo fiziologinių galimybių. Pareiškėjas paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 8 d., grįžęs po paros budėjimo, kartu su šeima nuvyko į sodą, kur ruošėsi neįgalaus sūnaus gimtadienio minėjimui, kuris vyko sekančią dieną. Paaiškino, kad jo sūnui nustatytas sunkus autizmas ir jam dėl aiškių, o kartais ir nežinomų priežasčių, prasideda panikos priepuoliai. Kadangi neketino likti nakvoti, todėl žmonai migdant vaikus ir prasidėjus vaiko panikos priepuoliui, apie 22.00 val., atėjusi žmona pasakė, kad reikia važiuoti namo, todėl R. O., manydamas, kad išgėręs vieną vyno taurę gali vairuoti, tačiau nieko nevalgęs, išvyko namo. Kadangi tą dieną Jonavos mieste vyko miesto šventė ir buvo vykdomas policijos reidas, kurio metu buvo stabdomi visi automobiliai, patikrinimui buvo sustabdytas ir R. O.. Paaiškino, kad prieš pareigūnams jį tikrinant alkotesteriu, palaukė 10 minučių, kadangi buvo surūkęs cigaretę, tačiau buvo įsitikinęs, kad neviršys leistinos apsvaigimo normos, todėl laukdamas jis negėrė vandens. Teigė, kad paskirta nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas labiau atsilieps jo neįgaliam vaikui, kadangi jau šešis metus jį veža į Kauną pas specialistus, dėl to, kad jo vystymasis yra sutrikęs ir vyksta labai lėtai, o dideli tarpai gali ne tik sustabdyti vystymąsi, bet ir regresuoti, kas R. O. būtų skaudu. Nors žmona vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau nuvežti sūnaus į specializuotas įstaigas negali, nes pati dirba Jonavoje, o minimos įstaigos yra Kaune. R. O. pajamos yra 1400 eurų, o žmonos apie 700 eurų per mėnesį, o taip pat gauna apie 200 eurų išmoką už neįgalų vaiką. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino, kad prieš pateikdamas skundą sumokėjo paskirtos baudos dalį – 500,00 eurų ir pažymėjo, jog jei nėra galimybės panaikinti specialiosios teisės atėmimą, prašo sutrumpinti jos paskyrimo terminą. Pareiškėjas pripažino, kad praeityje buvo baustas administracine tvarka už tai, kad kelyje apsisuko neleistinoje vietoje ir už tai, kad prie prekybos centro pastatė automobilį neleistinoje vietoje, tačiau už vairavimą apsvaigus baustas nebuvo, todėl dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

6. Liudytoja I. O., teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. O. yra jos vyras. Pateikdama paaiškinimus teismui nurodė, jog įvykio dieną atvykę į sodą ruoštis sūnaus gimimo dienai, po pietų kartu su vyru išgėrė vyno, kurio R. O. išgėrė pusę taurės, tačiau vakare neįgaliam sūnui prasidėjus isterijos priepuoliui, kuomet jis pradėjo šaukti, verkti ir rėkti ir nepavykus jo nuraminti nusprendė vykti į namus, esančius Jonavoje. Kadangi R. O. alkoholį vartojo prie pietų stalo, o liudytoja nejuto nuo jo sklindančio alkoholio kvapo, nemanė, kad jis neblaivumo negalėtų vairuoti automobilio. Kadangi vyko miesto šventė Jonavoje, buvo vykdomas policijos pareigūnų reidas, kurio metu R. O. buvo sustabdytas dėl neblaivumo. Paprašius pareigūno pakartotinai patikrinti R. O. neblaivumą, šis tai daryti atsisakė. Dėl kilusio šurmulio M. pradėjo verkti, todėl liudytoja negalėjo ilgam nuo jo atsitraukti, o po to kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas nuvyko į gydymo įstaigos priėmimo punktą, kad R. O. galėtų atlikti kraujo tyrimus alkoholio kiekiui nustatyti, tačiau to padaryti per valandą laiko nespėjo. Paaiškino, kad kadangi M. turi daug specialiųjų poreikių ir negali būti vienas, juo rūpinasi liudytoja ir jos vyras, kuris kiekvieną rytą veža jį į mokyklą, o vakare į užsiėmimus ugdymo centre arba terapiją Kauno mieste, kadangi Jonavoje tokių specializuotų įstaigų nėra. Liudytojos teigimu, dėl to, kad jos vyrui R. O. yra atimama teisė vairuoti automobilius, liudytojai bei jos sūnums tenka per didelė našta užtikrinti šeimos poreikius, t. y. liudytoja dirba Jonavos mokykloje, todėl negali pati nuvežti M. į jo ugdymo įstaigą Kaune, kadangi jis pats vienas nuvykti negali, be to turi nuvežti ir savo vyresnįjį sūnų į mokyklą. Liudytojos pajamos yra nepilnai 800 eurų, o R. O. pajamos yra apie 1400 eurų, taip pat gauta išmoka už neįgalumą ir priežiūrą ir už dar vieną vaiką – beveik 600 eurų, tačiau pažymėjo, kad už dienos centro ir terapijos lankymą moka patys. M. pakeitus esamą rėžimą ir nelankant šiuo metu lankomos ugdymo įstaigos bei dienos centro, gali ne tik sustoti vystymosi raida, bet ir regresuoti, prasidėti isterijos priepuoliai, nerimo priepuoliai, todėl nuobaudos paskyrimas turi neigiamų pasekmių ne tik R. O., bet ir visai šeimai.

7. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai ir tai patvirtino atsiliepimu (skundo b. l. 23–24).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. O. įgaliotosios atstovės advokatės Alvos Puniškienės skundas tenkintinas iš dalies.

9. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

11. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – R. O. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo – R. O. transporto priemonę vairavo neblaivus, jam nustatytas 0,52 promilių girtumas ir dėl to savo kaltės neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotoji atstovė prašo sumažinti R. O. paskirtos baudos dydį ir neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.

12. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama administracinę nuobaudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė R. O. minimalų baudos dydį – 800,00 (aštuonis šimtus) eurų, ir minimalų – 12 (dvylikos) mėnesių administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą.

13. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

14. Neabejotina, kad R. O. padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

15. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, R. O. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ir teisme iš esmės nevengė atsakomybės, ir nors įvykio vietoje nesutiko su pareigūno alkotesteriu nustatytu jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsniu, o apie tai pažymėjo protokole, tačiau savo kaltę iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, vėliau padėjo išaiškinti nusižengimą, ir tai pagrįstai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

16. Teisę vairuoti transporto priemones R. O. yra įgijęs, o iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad pareiškėjas praeityje administracine tvarka baustas vieną kartą (administracinio nusižengimo b. l. 9–10). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių Institucijos atsiliepime nurodytą argumentą, kad pareiškėjas administracine tvarka baustas eilę kartų.

17. Kartu su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotosios atstovės skundu pateikti dokumentai (priedai) rodo, kad jis, būdamas štabo seržantu atlieka tikrąją karinę tarnybą (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 59), charakterizuojamas teigiamai. Iš R. O. darbovietės pateiktos jo charakteristikos matyti, kad jis atsakingai ir laiku atlieka paskirtas užduotis, nesėkmės atveju prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus, mandagiai, dalykiškai ir taktiškai bendrauja su kolegomis, iki šio įvykio neturėjęs tarnybinių nuobaudų (skundo b. l. 70–72), ne kartą skatintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado, MPB „Geležinis vilkas“ vado, Sausumos pajėgų vado, Kariuomenės vado padėkomis ir apdovanojimais (skundo b. l. 65).

18. Svarbu pažymėti tai, kad R. O. kartu su žmona I. O., gyvendami Jonavoje (skundo b. l. 35–36, 37) augina du nepilnamečius vaikus – R. O., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. O., gim. (duomenys neskelbtini), (skundo b. l. 39, 40), kuriam nustatytas sunkus neįgalumo lygis bei antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl vidutinio protinio atsilikimo, kitų elgesio sutrikimų (F71.8) bei vaikystės autizmo ir organizmo funkcijų sutrikimo (F84.0), dėl ko M. O. socialinių įgūdžių ir savarankiškumo mokosi (duomenys neskelbtini) ugdymo centre ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur, kaip nurodyta skunde, kasdien apie 7.30 val. M. O. atveža jo tėvas R. O., ir pasiima apie 17.30 val., o kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 17.30 val. veža į privačius ergo terapijos užsiėmimus. Kadangi M. O. sunkiai orientuojasi aplinkoje, nekalba, yra nesavarankiškas, jam beveik visur reikalinga pagalba bei aiški struktūruota dienotvarkė, o netikėtumai ir staigūs pasikeitimai sukelia nerimą, stresinė situacija gali iššaukti raidos ir vystymosi regresą, sustojimą, todėl M. O., kaip nurodyta Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos pažymoje dėl specialiųjų ugdymo poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo, reikalinga individualizuoti Bendrąsias programas, teikti logopedo, specialiojo pedagogo, psichologo, socialinio pedagogo, mokytojo padėjėjo pagalbą ir lankyti mokyklą, skirtą mokiniams turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų (skundo b. l. 41, 43, 48–50, 51, 54–55, 58).

19. Visi aukščiau aptarti byloje esantys įrodymai ne tik teigiamai charakterizuoja R. O., liudija apie jį kaip atsakingą ir rūpestingą asmenį, sugebantį suvokti savo veiksmų rizikingumą ir dėl to galinčias kilti pasekmes, bet ir patvirtina, kad įstatyme numatytas net ir minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas sukelia neigiamas pasekmes ne tik R. O., bet ypatingai paliestų ir specialiųjų poreikių turintį jo nepilnametį vaiką, kurio poreikiams užtikrinti kasdien reikalinga tėvų ir kitų specialistų pagalba. R. O. nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijantis leistiną ribą (0,52 promilės), dėl to jokių veiksmų realių pasekmių nekilo, nors pripažintina, kad toks elgesys buvo neatsakingas ir labai rizikingas, todėl manytina, kad toks R. O. elgesys buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio administracinis nusižengimas, kuris padarytas nepakankamai įvertinus aplinkybes bei galimą riziką dėl specialiųjų poreikių turinčio sūnaus momentinio emocinės sveikatos būklės pablogėjimo.

20. Šiuo metu teise vairuoti transporto priemones R. O. nesinaudoja jau beveik du mėnesius. Skunde ir teismo posėdyje išdėstyti argumentai rodo, kad net ir toks specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo laikotarpis sukėlė jam nemažai išgyvenimų ir nepatogumų. Teismo vertinimu, specialiosios teisės atėmimas ir paskirta piniginė bauda turėjo įtakos ir tebeįtakoja R. O. elgesį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų padarymo ateityje. Bylos duomenys patvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones R. O. būtų reikalinga rūpintis savo nepilnamečio sūnaus, turinčio specialiųjų poreikių vystymosi raidos užtikrinimui, kasdien jį, iš Jonavos miesto, vežant į ugdymo įstaigas, esančias Kauno mieste.

21. Sutiktina su institucijos atsiliepime į skundą nurodytu argumentu, kad visos šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, kad byloje nustatytų aplinkybių kontekste R. O. ir suinteresuotos liudytojos I. O. parodymai apie tai, kad iki įvykio R. O. vartojo tik vieną taurę (ar pusę taurės) vyno yra vertintini kritiškai, kadangi alkotesteriu jo iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis (0,52 promilės) yra neadekvačiai didelis tokiai normai ir laikotarpiui, kuris galėjo būti praėjęs nuo alkoholio vartojimo nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. O. taip pat yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones ir tokia teise naudojasi.

22. Visgi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl įvertinus byloje nustatytas faktines ir individualias aplinkybes, R. O. asmenines savybes ir teisės vairuoti transporto priemones poreikį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas, t. y. 5 (penkiems) mėnesiams, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t. y. nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos.

23. Kitoje dalyje skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu.

24. Nors skundu taip pat prašoma sumažinti Nutarimu paskirtos baudos dydį iki 500,00 eurų, ką apeliantas įvykdė prieš pateikdamas skundą teismui, t. y. 2020 m. rugsėjo 21 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atskaitomąją sąskaitą pervedė 500,00 eurų, unikaliame mokėtojo kode nurodydamas administracinio nusižengimo ROIK numerį 20120829005 (skundo b. l. 74), tačiau toks prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

25. Institucijos ne teismo tvarka priimtas sprendimas dėl R. O. paskirtos baudos dydžio yra objektyvus ir nešališkai pagrįstas tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, pagrįstai 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-18722-2020, R. O. dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrė minimalaus dydžio nuobaudą – 800,00 eurų baudą, todėl šios nutarimo dalies naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

26. Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis apie asmens, kurio interesais yra pateiktas skundas bendras šeimos pajamas (vidutinės R. O. pajamos per mėnesį yra 1 427,21 eurų (skundo b. l. 66), o pastarojo žmonos I. O. – 801,00 eurų (skundo b. l. 69), be to gaunamos išmokos už vaikus ir vieno jų neįgalumą bei priežiūrą, kas sudaro dar beveik 600,00 eurų, todėl keturių asmenų vidutinės mėnesio pajamos yra apie 2 828,21 eurų), nustatytas baudos dydis yra proporcingas jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per didelis, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl šioje dalyje negali būti mažinamas, todėl skundžiamas nutarimas dėl to paliekamas nepakeistu.

27. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Melio 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-18722-2020, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius R. O. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų tačiau nustatydama administracinio poveikio priemonės terminą neindividualizavo asmens atsakomybės kriterijų.

28. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus kitose dalyse turėtų būti aiškinamos administracinį nusižengimą padariusio naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės ar jo patiriami neigiami padariniai teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas iš dalies neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o specialiosios teisės atėmimas, kaip nurodoma skunde, apskritai neturėtų būti skiriamas.

29. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad pilna apimtimi tenkinti R. O. įgaliotosios atstovės advokatės Alvos Puniškienės skundo ir panaikinti R. O. paskirtą specialiosios teisės atėmimą, o taip pat mažinti jam paskirtos administracinės nuobaudos dydžio, nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas keičiamas šioje nutartyje nurodytoje dalyje, R. O. įgaliotosios atstovės advokatės Alvos Puniškienės skundą tenkinant iš dalies.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. O. įgaliotosios atstovės advokatės Alvos Puniškienės skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto Arūno Melio 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-18722-2020, administracinio nusižengimo byloje, kuriuo R. O. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, paskirta 800,00 (aštuonių šimtų eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutarčiai įsiteisėjus administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 20120829005, gražinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis