Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai (buvusi Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „FF Lizingas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 18–20), prašydama: 1) panaikinti Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (vėliau – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, šiuo metu – Lietuvos transporto saugos administracija) (toliau – ir atsakovas) 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S-1324(1.20E) „Dėl pareigos atlikti pėsčiųjų viadukų naudojimo priežiūrą“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti pėsčiųjų tilto, esančio tarpstotyje Klaipėda – Rimkai (5 km 7pk) prie prekybos centro „Banginis“ (tarp Vilniaus pl. ir Šilutės pl. 35A) ir gelžbetoninio tilto, esančio tarpstotyje Klaipėda-Rimkai (7 km 2 pk) per geležinkelį netoli Lypkių rajono katilinės, (toliau kartu – ginčo statiniai) patikrinimą ir nustatyti jų būklę, o, nustačius avarinius požymius, įpareigoti atsakingus asmenis ginčo statinius suremontuoti arba nugriauti.Pareiškėjas skunde paaiškino, kad kreipėsi į atsakovą, prašydamas imtis priemonių ir užtikrinti, jog Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje geležinkelio apsaugos zonoje ginčo statinių būklė nekeltų grėsmės žmonėms ir aplinkai. Atsakovas atsakė, kad nurodyta funkcija priskirta pareiškėjo kompetencijai. Pareiškėjas pakartotinai pateikė prašymą atsakovui imtis nurodytų saugos priemonių, tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė vykdyti geležinkelių infrastruktūros objektų naudojimo priežiūros kontrolės funkciją, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateikta nuomone, jog Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantys pėsčiųjų eismui skirti viadukai nėra priskirtini geležinkelio statiniams, kurių naudojimo priežiūrą atlieka atsakovas. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3-509, 9.1.5 ir 9.1.7 punktai įpareigoja atsakovą atlikti geležinkelių infrastruktūros objektų naudojimo priežiūros kontrolės funkcijas, o Susisiekimo ministerija nėra kompetentinga institucija teikti privalomų teisės aktų išaiškinimų. Pareiškėjas nurodė, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“), 5.23 punktą, viadukas – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui per geležinkelį, kelią ar gatvę skirtingų lygių eismo sankryžoje. Pasak pareiškėjo, ginčo statiniai yra geležinkelio apsaugos zonoje, jie skirti pėstiesiems pereiti per geležinkelį, yra geležinkelio infrastruktūros objektai, užtikrinantys saugų eismą geležinkeliais. Šie statiniai ir jų atramos yra žemės sklype, priklausančiame akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“. Pareiškėjas nurodė, kad jis negali atlikti jokių veiksmų ne jam priklausančiame žemės sklype. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybė jokių funkcijų geležinkelio apsaugos zonoje nevykdo. Geležinkelių transporto kodekso (toliau – ir GTK) 19 straipsnio 5 dalis, be kita ko, draudžia be viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo ar savininko, o geležinkelio želdinių apsaugos zonoje – be geležinkelio želdinius eksploatuojančios įmonės rašytinio sutikimo statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus bei statinius, skirtus geležinkelių transporto reikmėms. Analogiški draudimai suformuluoti ir GTK 19 straipsnio 6 dalyje. Remiantis šiomis GTK nuostatomis, geležinkelio apsaugos zonoje negali būti statinių, kurie būtų skirti ne geležinkelių transporto reikmėms. Dėl šių priežasčių pareiškėjas mano, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas prieštarauja aukščiau minimiems teisės aktams ir pažeidžia įstatymo saugomus interesus dėl piliečių saugumo.