Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant pareiškėjos V. A. atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei bei įgaliotam asmeniui J. L., nedalyvaujant pareiškėjai V. A. ir suinteresuotiems asmenims – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui, valstybės įmonės Turto banko atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą pareiškime išdėstytais motyvais bei argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos tėvai A. L. ir F. L., susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu jie susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos V. A. (buvusi L.), gimusios (duomenys neskelbtini) ir brolio O. L., gimusio (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimų AA Nr. 848480 ir AD Nr. 021153 matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis O. L., o (duomenys neskelbtini) mirė F. L.. Po jų mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Mirties liudijimu AA Nr. 848358 patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) dieną mirė ir pareiškėjos tėvas A. L.. Po jo mirties liko, jam ir pareiškėjos šeimos nariams priklausęs turtas, t. y. 2 kambarių butas su rūsiu, kurio plotas 49. 11 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėja priėmė po tėvo mirties likusį turtą: jam priklausiusio buto dalį, garažą, žemės sklypą ir kitą turtą (tai patvirtinama pareiškimu dėl palikimo priėmimo).

Palikėjui nesurašius testamento, paveldėjimo santykiai atsiranda pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėja kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jos tėvas priėmė jos brolio ir motinos palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Pareiškėja nurodžiusi, kad jos tėvas priėmė palikimą, t. y. liko gyventi bute, mokėjo su jo išlaikymu susijusius (elektros energijos, dujų, karšto, šalto vandens, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo) mokesčius, draudė turtą, jį prižiūrėjo. Po jos tėvo, A. L., mirties šiuos veiksmus atlieka pareiškėja, jo dukra ir įpėdinė pagal testamentą ir įstatymą. Ji atvyksta į Lietuvą, apsistoja šeimos bute, jį prižiūri, tvarko.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Analogiškai šiuos santykius reglamentavo ir 1964 CK - 587 straipsnis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad tiek po O. L., tiek po F. L. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjos tėvas A. L., nes pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti. Visgi, tėvas dėl paveldėjimo reikalų sutvarkymo į notarų biurą nesikreipė, todėl pareiškėja V. A. negali pilnai įgyvendinti nuosavybės teisių į paveldimą turtą, gauti paveldėjimo teisės liudijimų.

Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. 1 d.). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą.

Bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad tiek po pareiškėjos brolio O. L., tiek po jos motinos F. L. mirties likusį palikimą priėmė jos tėvas A. L., nes po jų mirties likusį turtą pradėjo valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Pareiškėjos tėvas A. L., po jų mirties ir toliau liko gyventi 2 kambarių bute su rūsiu, kurio plotas 49. 11 kv. m., (duomenys neskelbtini), naudojosi namų apyvokos reikmenimis, mirusiųjų asmeniniais daiktais, mokėjo mokesčius. Jis iki savo mirties rūpinosi likusiu ir jam nuosavybės teise priklausiusiu butu, mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, draudė turtą, jį prižiūrėjo, tačiau per 6 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė (1964 m. CK 599 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos tėvas po jos brolio ir motinos mirties nekilnojamuoju turtu rūpinosi kaip savo turtu, t. y. aktyviais veiksmais priėmė palikimą. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios

patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas), jog pareiškėjos tėvas, A. L., po O. L., mirusio (duomenys neskelbtini) ir F. L., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.50, 5.51 straipsniais ir CPK 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) ir F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jų palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jų paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.