Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rimvydo Norkaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltwood“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1920-262/2011 pagal ieškovų J. M. , G. M. ir V. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltwood“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas, taikydamas CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų visumą byloje nustatytoms teisiškai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms, visų pirma turi nustatyti ieškovams atsakovo padarytos (ieškovų realiai patirtos) neturtinės žalos dydį, o jau tik po to, priklausomai nuo nustatytos ieškovų patirtos neturtinės žalos dydžio, t. y. atsižvelgiant būtent į tą realiai ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį, o ne į ieškinyje nurodytas ir reikalaujamas priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumas, CK 6.282 straipsnio pagrindu ir tvarka taikyti padarytos žalos atlyginimo sumažinimo institutą. Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas nepagrįstai ieškovų J. M. , G. M. neturtinės žalos atlyginimo mažinimo klausimą sprendė, pagal bylos duomenis nenustatęs ieškovams J. M. , G. M. padarytos neturtinės žalos dydžio, tuo pažeidžiant tiek CK 6.250 straipsnio 1 dalies, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.281 straipsnio, tiek CPK 176, 185 straipsnių reikalavimus. Dėl šios priežasties negalėjo būti teisingai pritaikytas CK 6.282 straipsnyje įtvirtintas padarytos žalos (nuostolių) atlyginimo sumažinimo institutas, nes pagal šį straipsnį mažintinas būtent teismo nustatytos padarytos (patirtos) žalos atlyginimas. Pagal bylos duomenis, tiek ieškovų nurodytos neturtinės žalos sumos žuvusiojo D. M. tėvams - po 200 000 Lt neturtinės žalos, tiek ir ieškiniu prašomos ieškovams priteisti — po 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumos, prieštarauja CK 6.250 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams, neturtinės žalos atlyginimo instituto sampratai, šio instituto kompensacinei paskirčiai bei neatitinka teismų praktikos. Šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad: (i) ieškovai J. M. , G. M., D. M. iš CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardytų kriterijų remiasi tik fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų/sukrėtimų, emocinės depresijos kriterijais; (ii) J. M. sveikatos sutrikimai yra susiję su stuburo ir sąnarių ligomis ir nesusiję sūnaus D. M. mirtinu sužalojimu 2007 m. sausio 13 d.; (iii) mediciniai dokumentai patvirtina, jog J. M. , G. M. psichikos sutrikimai, ieškovės J. M. atveju - depresinis sutrikimas, depresinis epizodas (F33.2) nėra sunkūs/sudėtingi sutrikimai, o ieškovo G. M. atveju - potrauminio streso sutrikimas, adaptacijos sutrikimas, depresinė reakcija (F131, F43.2), be to, tie sutrikimai yra skirtingo lygmens, jie nebuvo/nėra ilgalaikiai (tęstiniai) padariniai; (iv) byloje esantys įrodymai neįrodo, kad 2007 m. sausio 13 d. nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu mirtinai sužalotas D. M. , būtų įvykęs dėl atsakovo tyčios; (v) dėl 2007 m. sausio 13 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo atsiradę neigiami padariniai fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju paprastai nėra tokie sunkūs ir nėra tapatūs padariniams, kurie atsiranda sunkaus fizinio asmens sveikatos sutrikdymo atveju; (vi) 2007 m. sausio 13 d. nelaimingo atsitikimo metu žuvusysis D. M. buvo 20 metų amažiaus, taigi pilnametis savarankiškas asmuo, o tokio amžiaus asmens ryšiai su tėvais nors ir paprastai išlieka draugiški, bet jie jau nebėra tokie glaudūs (artimi) kaip vaiko nepilnametystės atveju; (vii) atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Pagal byloje esančių duomenų visumą ir teisingai taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas ieškovei J. M. padarytos neturtinės žalos dydis negali viršyti 50 000 Lt sumos, o ieškovui G. M. padarytos neturtinės žalos dydis negali viršyti 40 000 Lt sumos.Teismas CK 6.282 straipsnyje įtvirtintą institutą taikė, atsižvelgdamas į paties žuvusiojo D. M. didelį neatsargumą padėjusį žalai atsirasti. Šią faktinę aplinkybę teismas, priimdamas sprendimą tinkamai kvalifikavo, taip pat teisingai nustatė padarytos žalos sumažinimo apimtį - 50 proc., todėl šiuo aspektu teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka suformuotą kasacinio teismo praktiką, tačiau atsakovas nesutinka su šia sprendimo dalimi dėl to, kad nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir kitas CK 6.282 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas padarytos žalos sumažinimo pagrindas: žalą padariusiojo asmens sunki turtinė padėtis.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsileipimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje apeliacijoje keliamas tik priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo tik šioje dalyje (CPK 320 str.).

Kaip minėta, ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė priteisti dėl sūnaus gyvybės atėmimo patirtą neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo UAB „Baltwood“ ieškovės J. M. naudai 75 000 Lt, ieškovo G. M. naudai 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu (DK 250 str.). Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.).

Šioje byloje nustatant priteistiną iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovai dėl jų sūnaus žūties patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių išgyvenimų, emocinę depresiją, taip pat pagrįstai nustatė, kad motinos (ieškovės J. M. ) išgyvenimai didesni nei tėvo (G. M. ) (114, 119 b. l.), su sūnumi ieškovai buvo siejami glaudžių šeiminių ryšių - bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė J. M. gyveno su mirusiuoju, o ieškovas G. M. dirbo toje pačioje darbovietėje, kas taip pat patvirtina glaudžius tėvų ir sūnaus ryšius. Be to, akivaizdu, jog netekę sūnaus ieškovai neteko galimybės ateityje džiaugtis įprastiniu šeiminiu gyvenimu, kas taip pat sukelia išgyvenimus. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovai dėl sūnaus žūties patyrė neturtinę žalą (CPK 185 str.).

Byloje taip pat nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo ieškovų sūnus, iš esmės įvyko dėl atsakovo kaltės, nesudarius saugių darbo sąlygų. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, 2007 m. vasario 8 d. akte Nr. 01 konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys (28 b. l.): rąstų nužievinimo įrenginio besisukančių dalių apsaugų nebuvimas; nepakankama vidinė darbų priežiūra ir kontrolė; nepakankamas darbuotojo profesinis apmokymas bei neblaivaus asmens nenušalinimas nuo darbo. Taip pat nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuoti pažeidimai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d., 25 str. 3 d., 27 str. 1 d. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.8 punkto, Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 43 operatoriams dirbantiems rąstų pjovimo linija, 1.8, 4.12 punktų pažeidimai, 28 b. l.). Tokių priežasčių bei pažeidimų konstatavimas neginčijamas, dėl jų atsakingas atsakovas (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad nelaimingo atsitikimo metu D. M. kraujyje rasta 4,58 promilės etilo alkoholio koncentracija (sunkus asmens girtumo laipsnis), kad atsakovas neįpareigojo D. M. dirbti prie rąstų nužievinimo įrenginio (linijos). Taigi D. M. veiksmus teismas pagrįstai vertino kaip paties nukentėjusiojo didelį neatsargumą, turėjusį įtakos nelaimingam atsitikimui įvykti bei sudariusį pakankamą teisinį pagrindą mažinti 50 proc. žalos atlyginimo dydį. Dėl šių aplinkybių (mirusiojo veiksmų, nevienodos ieškovų sveikatos būklės po įvykio) teismas turėjo pagrindo priteistino neturtinės žalos atlyginimą atitinkamai sumažinti.

Nors atsakovas tvirtina, kad jo finansinė padėtis yra bloga ir pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, jo paties kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadas, kad 2010 m. atsakovo įmonė dirbo pelningai (252 b. l.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog nors iš apelianto pateikto 2010 m. balanso matyti, kad įmonės turtas sumažėjo beveik 300 000 Lt, tačiau per vienerius metus įmonės mokėtinos sumos nuo 10 475 847 Lt sumažėjo iki 6 836 839 Lt (250-251 b. l.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, taip pat pagrįstai konstatavo, jog už žalos padarymą atsakingo asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą. Esminiais neturtinės žalos nustatymo kriterijais yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį, o nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens asmeniniai santykiai, jų kaltės laipsnis ir kiti subjektyvūs kriterijai vertintini tik tada ir tik tiek, kiek jie yra reikalingi nustatant dėl teisių pažeidimo atsiradusius akivaizdžius neigiamus individualaus nukentėjusiojo gyvenimo pokyčius konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Taigi, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad patirtos žalos dydis turėjo būti sumažintas 50 proc., kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai per didelį ieškovų patirtos žalos dydį, kuris turėtų būti sumažintas. Šios išvados nepaneigia apelianto argumentas, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiojo neatsargumą, turėjusį įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. Priešingai – teismas atsižvelgdamas į minėtą neatsargumą ir nustatė, kiek turi būti sumažintas priteistinos žalos dydis.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 4 str.). Ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos – nuostolių – dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Ieškovų prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks aiškinimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo specifiką, teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepciją.

Kaip minėta, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką šio pobūdžio bylose. Toks atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšminas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį. Kasacinis teismas yra nagrinėjęs bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo žuvusio darbuotojo artimiesiems, kai darbuotojas žuvo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, esant darbdavio kaltei dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo. Teisėjų kolegija, siekdama nenukrypti nuo nusistovėjusio neturtinės žalos atlyginimo dydžio panašiose pagal faktines aplinkybes bylose, atsižvelgia į šiose bylose priimtas nutartis ir priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-348/2007, priteistas 32 550 Lt neturtinės žalos atlyginimas žuvusio darbuotojo sutuoktinei, įvertinus atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės proporcijas (po 50 proc.), taip pat aplinkybę, kad tuoj po vyro mirties ieškovė dėl reakcijos į turėtą stresą susirgo sunkia liga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008 ieškovams (žuvusiojo tėvams) buvo priteista po 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgdama į paminėtą teismų praktiką, o taip pat įvertindama konkrečios bylos aplinkybes (taip pat ir nukentėjusiojo veiksmus, atsakovo turtinę padėtį, ieškovų išgyvenimų mastą), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, priteisus iš atsakovo ieškovei 32 000 Lt ir ieškovui 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nebus pažeisti CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas, iš esmės sutikdamas su 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu ieškovei J. M. ir 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimu ieškovui G. M., būtų šias sumas ieškovams sumokėjęs.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 - 2 dalimis, teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. R1-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovai prašė priteisti 393 012 Lt, ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovų naudai priteisiant 57 000 Lt. Atitinkamai patenkintų ieškovų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose.

Dėl to ieškovei J. M. , kuri sumokėjo 2 000 Lt advokato išlaidas pirmosios instancijos teisme, priteisiama 290 Lt. Atsakovo atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 8 722,89 Lt, tačiau iš ieškovų atsakovui priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina atsižvelgiant į Rekomendacijas bei patenkintų ieškinio reikalavimų dydį ir iš ieškovų atsakovo naudai priteisiama po 1 240 Lt. Iš atsakovo valstybei priteisiama 1 710 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovui iš valstybės grąžintina dalis (2 040 Lt) žyminio mokesčio, sumokėto 2011 m. birželio 3 d. SEB banko nurodymu (1 t., 248 b. l., CPK 83 1 d. 3 p.).

Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 5 892,24 Lt (2 t., 6 b. l.), tačiau iš ieškovų J. M. ir G. M. atsakovui priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.10 punktą bei netenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dydį ir iš minėtų ieškovų atsakovo naudai priteisiama po 650 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

,,Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltwood“ (į. k. 126199731) ieškovės J. M. (duomenys neskelbtini) naudai 32 000 Lt (trisdešimt du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltwood“ ieškovo G. M. (duomenys neskelbtini) naudai 25 000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltwood“ J. M. naudai 290 Lt (du šimtus devyniasdešimt litų) atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo ieškovei J. M. atmesti.

Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovui V. M. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Bylą dalyje dėl pripažinimo, kad 2007 m. sausio 13 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo mirtinai sužalotas D. M. įvyko dėl atsakovo UAB „Baltwood“ kaltės, nutraukti.

Priteisti iš ieškovų J. M. , G. M. ir V. M. atsakovo UAB „Baltwood“ naudai po 1 240 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Baltwood“ į valstybės pajamas 1 710 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt litų) žyminio mokesčio.“

Priteisti iš ieškovų J. M. ir G. M. atsakovo UAB „Baltwood“ naudai po 650 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Grąžinti iš valstybės atsakovui UAB „Baltwood“ 2 040 Lt (du tūkstančius keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio, advokatų kontoros ,,Bernotas ir Dominas Glimsted“ sumokėto 2011 m. birželio 3 d. SEB banko mokėjimo nurodymu.