- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- I3-5024-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00599-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- H. R.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoa prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. RE-71 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ ir įpareigoti Inspekciją pratęsti terminą.
Pareiškėjas H. R. prašyme (b. l. 1-2) nurodė, kad Inspekcijos 2020 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. PN-1514 buvo įpareigotas iki 2021 m. vasario 21 d. aptverti tvorą prie neužbaigto statyti pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ įvesto šalyje karantino ir nustatytų ribojimų (pvz.: ribojamo judėjimo tarp savivaldybių), dėl to, kad yra senjoras, turintis neįgalumą, sergantis tam tikromis ligomis, gyvendamas Šiaulių mieste, negalėjo vykti prie pastato (duomenys neskelbtini), ir neturėjo galimybės laiku įvykdyti privalomąjį nurodymą. Be to, per Inspekcijos paskirtą laikotarpį, kai turėjo įvykdyti įpareigojimą, buvo nedarbingas, nes sirgo. Paaiškina, kad ten, kur stovi nebaigtas įrengti pastatas, visą teritoriją saugo ir stebi įrengtos stebėjimo kameros, o viduje įrengta signalizacija.
Pareiškėjas 2021 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo (b. l. 52-58). Prie prašymo pateikė dokumentus apie savo nedarbingumą, nuotraukas, kad Inspekcijos privalomajame nurodyme nurodyti pažeidimai yra pašalinti. Nurodė, kad įvykdžius Inspekcijos nurodymą, pratęsimo terminas tapo nebeaktualus, tačiau prašo panaikinti Inspekcijos skundžiamą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Inspekcijos atsiliepime (b. l. 24-27) nurodyta, kad su pareiškėjo H. R. prašymu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje, 2020-10-29 buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2320, kuriame nurodyta, kad statybvietė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), neaptverta, įspėjamųjų ženklų nėra. Šio akto pagrindu 2020-11-12 pareiškėjui buvo surašytas privalomasis nurodymas. Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas: 1. Aptverti žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtas statyti pagalbinio ūkio pastatas, įrengti įspėjamuosius ženklus, taip užtikrinant nelaimingų atsitikimų šiame žemės sklype prevenciją; 2. Apie šio privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus 1-ojo punkto įvykdymą informuoti Inspekcijos vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą. Suėjus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, Inspekcijos darbuotojai atliko patikrinimą. Patikrinimo duomenys užfiksuoti 2021-02-15 privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-54-(16.62), kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. 2021-02-17 Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo 2021-01-15 raštas (pašto siuntos registracijos Nr. RN578799057LT), kuriame pareiškėjas nurodo, kad nustatytais terminais neįvykdė privalomojo nurodymo dėl šalyje paskelbto karantino. Taip pat nurodė, kad pasižada vykdyti privalomąjį nurodymą pasibaigus karantinui ir prašo tam laikotarpiui pratęsti privalomojo nurodymo vykdymą. 2021-02-23 Inspekcija priėmė sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo Nr. RE-71. Jame išsamiai išdėstyti motyvai, kodėl pareiškėjo prašymas pratęsti terminą nebuvo tenkintas. Inspekcijoje pareiškėjo prašymas buvo gautas 2021-02-17 registruotu paštu. Pagal pašto siuntos registracijos numerį atsekant pašto siuntos judėjimą, matyti, kad pašto siunta buvo išsiųsta 2021-02-15, t. y. jau pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui – 2021-02-12. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktais nustatytos tvarkos ir dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi praleidęs nustatytą terminą, t. y. jau suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino ir jo nepratęsė. Inspekcija laikėsi nustatyto reglamentavimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Šiuo atveju pats pareiškėjas nesilaikė nustatyto reglamentavimo, praleido nustatytą terminą prašymui pateikti ir būtent tokie jo paties veiksmai sukėlė tas pasekmes, dėl kurių pareiškėjas pateikė teismui skundą. Pažymi, kad pareiškėjo prašyme pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nurodyti siauresni motyvai nei teismui teiktame skunde. Pareiškėjas savo skunde nepateikė aplinkybių ar argumentų, kurie leistų manyti, kad Inspekcijos 2021-02-23 sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, kad Inspekcija yra nekompetentingas viešojo administravimo subjektas pareiškėjo skunde nurodytais klausimais ar, kad būtų buvę pažeistos pagrindinės procedūros. Iš esmės pareiškėjas Inspekcijos 2021-02-23 sprendimą ginčija tik dėl jo rezultato – nepratęsto privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nors tokį rezultatą lėmė paties pareiškėjo nerūpestingumas, neapdairumas. Atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad pareiškėjo nurodyti motyvai yra susiję su privalomojo nurodymo, o ne 2021-02-23 sprendimo jam keliamomis pasekmėmis. Pareiškėjas, nustatytu terminu nepateikęs prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, pats užkirto kelią privalomojo nurodymo termino pratęsimui. Atsakovas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri patvirtina, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Inspekciją pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo H. R. prašymas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. RE-71 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų matyti, kad Inspekcijoje pagal Šiaulių rajono savivaldybės 2020 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. S-2262(3.39E) apie seniūnijoje esančius apleistus statinius, 2020 m. spalio 13 d. atliktas Inspekcijos patikrinimas ir 2020 m. spalio 29 d. surašytas Inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2320 (b. l. 28-32), kuriame konstatuota, kad nebaigto statyti ūkinio pastato (paskirtis – pagalbinio ūkio) cokolinio ir pirmo aukšto langų ir durų angos užsandarintos, tačiau statybvietė, adresu (duomenys neskelbtini), neaptverta, neįrengti įspėjamieji ženklai. Nurodyto akto pagrindu Inspekcija 2020 m. lapkričio 12 d. pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1514 (b. l. 43-46).
Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, 5 priede „Statinio konservavimo tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas) nurodytos procedūros bei darbų apimtis, kurią reikia atlikti sustabdžius naujo statinio statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą, siekiant apsaugoti statinio konstrukcijas, inžinerines sistemas, inžinerinius tinklus bei įrenginius nuo žalingo atmosferinių veiksnių poveikio, užtikrinti žmonių saugą statybvietėje ir išvengti aplinkos taršos, vykdymo tvarka. Aprašo 5 punkte išdėstyta tai, kad kitais, negu nurodyta Aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose (kai statinio Statybos darbams pirkti privalomas Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas ir kai statinio statybos darbams pirkti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas neprivalomas bet statinio (išskyrus nesudėtingojo) statybą sustabdė pareigūnas), statinių (tarp jų nesudėtingųjų) statybos sustabdymo atvejais statinio konstrukcijų konservavimo darbai neprivalomi, tačiau statytojas privalo organizuoti darbus, išvardintus Aprašo 8.2, 8.3, 8.4 papunkčiuose, užtikrinančius žmonių saugą statybvietėje, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės iki statybos darbų atnaujinimo. Aprašo 8.2 papunktyje nurodytą nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją sudaro: statybvietės aptvėrimas, įėjimų į statinius laikinas uždarymas, laikinų statybvietės inžinerinių tinklų atjungimas nuo veikiančių inžinerinių tinklų, iškasų užpylimas ar aptvėrimas, šulinių uždengimas, įspėjamųjų ženklų pastatymas ir kitų saugos priemonių atlikimas. Vadovaujantis Aprašo 8.2 papunktyje nustatytais reikalavimais, pareiškėjui buvo nurodyta: 1) aptverti žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtas statyti pagalbinio ūkio paskirties pastatas, įrengti įspėjamuosius ženklus, taip užtikrinant nelaimingų atsitikimų šiame žemės sklype prevenciją; 2) apie šio privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus 1-ojo punkto įvykdymą informuoti Inspekciją.
Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminus yra susieta su pareiga šia galimybe pasinaudoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Į LVAT išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dar 2006-03-28 nutarime imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju – tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (LVAT 2013-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013; 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017). Taigi, darytina išvada, kad šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta ir prašymo pratęsti tokį terminą padavimas nebetenka prasmės.
LVAT praktika patvirtina, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (žr., pvz., LVAT 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015-07-01 nutartį administracinėje byloje A-1134-525/2015; 2014-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.). Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime (privalomajame nurodyme) nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., LVAT 2018-01-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-109-261/2018; 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2014-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014, 2013-12-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013, 2013-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013, 2012-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, 2012-05-07 nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Minėta LVAT praktika taikytina ir šioje iš esmės analogiškoje ginčo situacijoje, kadangi nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose.
Taigi, paminėtos Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos suponuoja išvadą, jog privalomajam nurodymui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja tik vienas elgesio variantas – asmuo turi teisę iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją ir prašyti nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.
Kaip jau minėta, terminas pareiškėjui įvykdyti privalomąjį nurodymą baigėsi 2021-02-12, tačiau su prašymu pratęsti šį terminą pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi tik jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pasibaigusio termino pratęsimas yra negalimas, o Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės. Taigi, Inspekcija, būdama viešojo administravimo subjektu ir vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi šis prašymas buvo pateiktas jau pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui ir toks terminas negali būti pratęstas.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, aptartą LVAT praktiką, pareiškėjo prašymas netenkintinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.). Ginčijamas Inspekcijos 2021-02-23 sprendimas Nr. RE-71 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio pagrindo jį naikinti, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti Inspekciją pratęsti terminą, todėl pareiškėjo prašymas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v. Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v. Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v. Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo H. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.