Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus (duomenys neskelbtini) skyriaus patarėjo N. M. teikimą dėl nuteistajam M. K. Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi subendrintos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už labai sunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu ir M. K. buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 21 (dvidešimt vieneriems) metams. Tačiau nei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nei nutartyje, kuria buvo subendrintos skirtingais nuosprendžiais paskirtos bausmės nenurodyta kur paskirtą bausmę jis privalo atlikti.

BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Nuteistajam M. K. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskyrus bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nenurodžius laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį bausmę jis turi atlikti kalėjime.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

Konkretaus nuteistojo, šiuo atveju M. K., nuteisto už labai sunkų nusikaltimą, požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime. Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu nustatyta, kad labai sunkų nusikaltimą M. K. padarė 2020 m. vasario 3 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pripažįstama, kad už labai sunkų nusikaltimą nuteisto M. K. atžvilgiu taikytinas švelnesnis įstatymas, o būtent: pagal BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. Šioje byloje nuteistasis M. K. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Kadangi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII – 1818 redakcija) numatyta, jog kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, M. K. patenka į asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę gali atlikti kalėjime, sąrašą. Atsižvelgiant į nurodytą įstatymo, galiojusio nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu nuostatą, į nuteistojo M. K. asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį, į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, dalis laisvės atėmimo bausmės M. K. nustatytina atlikti kalėjime, dalis – pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 83 straipsnio 1 dalimi (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII–1818 redakcija), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartimi M. K. paskirtą galutinę subendrintą 21 (dvidešimt vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti – pirmus aštuonerius metus kalėjime, o kitą bausmės dalį – pataisos namuose.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.