- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 2-658/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02009-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Pareiškėjas
- BUAB „Roner auto“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo BUAB „Roner auto“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-712-450/2014 pagal BUAB „Roner auto“ administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ pareiškimą pripažinti UAB „Roner Auto“ bankrotą tyčiniu buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar gali būti atsakovui, gyvenančiam Baltarusijos Respublikoje, pateikiami procesiniai dokumentai lietuvių kalba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – nurodė iki 2014 m. kovo 5 d. pateikti teismui pareiškimo ir jo priedų vertimus į rusų kalbą (CPK 113 str. 3 d.), kurie bus įteikti dalyvaujančiam byloje asmeniui A. T., kurio gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas BUAB „Roner auto“ bankroto administratorius UAB „Kirkiliavas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Nurodo, kad byloje suinteresuotas asmuo yra buvęs BUAB „Roner auto“ vadovas ir akcininkas A. T., kurio gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje, tačiau tai neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad A. T. nemoka lietuvių kalbos. Šis asmuo pasirašinėjo lietuviškus dokumentus, jo pilietybė nėra aiški, pavardė gali būti ir lietuviška. Be to, šis asmuo, būdamas UAB „Roner auto“ vadovu ir akcininku užmezgė glaudžius ryšius su Lietuva, turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje (CK 2.12 str. 2 d.). Galiausiai pažymėtina, kad teismo procesas Lietuvoje vyksta valstybine kalba (CPK 11 str.).
Jeigu A. T. visgi nesuprastų 2014 m. vasario 10 d. patikslinto pareiškimo, jis galėtų pats savo iniciatyva jį išversti į sau norimą kalbą. Byloje dalyvaujantis asmuo gali savo iniciatyva ir lėšomis naudotis vertėjo paslaugomis neribotai, o už vertėjo paslaugas yra atlyginama iš valstybės biudžeto lėšų tuomet, kai vertėjo paslaugos suteikiamos teismo posėdžio metu. Kitais atvejais teismo procesinių ir kitų dokumentų vertimą byloje dalyvaujantis asmuo atlieka savo iniciatyva ir savo lėšomis. (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. B2- 682-28/2006).
Kadangi pareiškėjas UAB „Roner auto“ bankroto administratorius turi pagrindo manyti, kad A. T. supranta lietuvių kalbą, pateikė jam skirtus procesinius dokumentus lietuvių kalba. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 417/2010), kai yra pagrindo manyti, kad atsakovas supranta kalbą, tačiau atsisako priimti dokumentus šia kalba, yra laikytina, jog atsakovas elgiasi nesąžiningai ir teismas tokiu atveju turi teisę jo atžvilgiu taikyti CPK 124 str. 2 d. numatytas atsisakymo priimti procesinį dokumentą pasekmes. Kad tikėtina, jog A. T. supranta lietuvių klabą, rodo ir tai, jog jis nereikalavo vertimo, kai jam buvo registruotu laišku įteikti kiti dokumentai. Nors į šiuos laiškus A. T. neatsakė, laiškai taip pat negrįžo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje nėra neginčytinai įrodyta, ar A. T. supranta lietuvių kalbą tiek, kad galėtų suprasti lietuvių kalba surašytus ir jam skirtus procesinius dokumentus. Viena vertus, pagal bylos duomenis (Gyventojų registro tarnybos 2013 m. lapkričio 22 d. pažyma apie A. T.) jo gyvenamoji vieta yra Baltarusijoje. 2013 m. liepos 25 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad A. T. yra Baltarusijos pilietis, kuris Baltarusijoje apklaustas kaip liudytojas nurodė, kad nuo 2012 m. liepos gyvena ir dirba Maskvoje, o Minske, kur gyvena jo motina, lankosi keletą kartų per metus (b. l. 31). Kad A. T. yra Baltarusijos pilietis, nurodyta ir 2011 m. balandžio 28 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje (b. l. 24). A. T., būdamas UAB „Roner auto“ vadovu, pasirašė eilę lietuvių kalba surašytų dokumentų.
CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie nemoka valstybinės kalbos, procesiniai teismo įteikiami dokumentai įteikiami ta kalba, kurią šie asmenys moka (tai išimtis iš bendrosios taisyklės, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba). Šioje byloje kilo ginčas, ar dokumentų pasirašymas lietuvių kalba, įvertinant aplinkybę, jog A. T. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad jam procesiniai dokumentai gali būti įteikiami Lietuvos Respublikos valstybine kalba.
Šiuo atveju, teismo nuomone, taikytinos ne tik CPK normos, bet ir tarptautinės sutarties nuostatos. Pagal CPK 1 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos. Pagal Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kuri taikoma susitariančių šalių piliečių atžvilgiu, 9 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui, jei jis sutinka juos priimti. Taigi nagrinėjamu atveju, nesant įrodyta, kad A. T. tikrai nemoka lietuvių kalbos ir byloje esant duomenų, kad šis asmuo gali mokėti lietuvių kalbą (jis pasirašinėjo lietuvių kalba surašytus dokumentus), nepaneigta reali ir dvišalėje sutartyje su Baltarusijos Respublika numatyta galimybė A. T. procesinius dokumentus įteikti lietuvių kalba. Kartu pažymėtina, kad A. T., nesuprasdamas lietuvių kalbos, turi teisę atsisakyti priimti lietuviškai parengtus dokumentus ir pareikalauti jų vertimo į susitariančiosios valstybės kalbą (sutarties 9 str. 1 d.).
Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes (kad yra tikimybė, jog lietuvių kalbos A. T. nemoka ir jam šia kalba įteikiamų dokumentų gali nepriimti), tačiau, kaip jau minėta, nesant byloje įrodyta, ar A. T. moka lietuvių kalbą ir esant faktinių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad lietuvių kalbą jis moka, pareiškėjui turėjo būti suteikta galimybė pasinaudoti dvišalėje tarptautinėje sutartyje numatyta galimybe inicijuoti dokumento įteikimą lietuvių kalba ir tik paaiškėjus, kad tokios galimybės nėra (A. T. atsisako priimti lietuvių kalba parengtą dokumentą), teismas privalėtų įpareigoti pareiškėją pateikti procesinio dokumento vertimą. Pareiškėjui BUAB „Roner auto“ bankroto administratoriui UAB „Kirkiliavas“ papildomai išaiškintina, kad pareiškėjas, šiuo metu siekiantis išvengti A. T. skirto procesinio dokumento vertimo išlaidų bei laiko sąnaudų, gali patirti dar didesnes laiko sąnaudas, jeigu dėl dokumento kalbos A. T. atsisakys jį priimti ir tam, kad jis būtų įteiktas laikantis sutartyje bei CPK 113 straipsnyje numatytos tvarkos, dokumentą bus būtina išversti. Tai teismo nuomone, neatitiktų bankroto proceso tikslų ir prieštarautų proceso operatyvumo principui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir pirmosios instancijos teismui perduoti pareiškimo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.