Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-06 · Administracinė byla Nr. eI-441-535/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
eI-441-535/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03073-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-441-535/2017(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03073-2017-6)Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Inos Kirkutienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Varėnos rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Varėnos rajono savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybė) kreipėsi į teismą su prašymu prašydama panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) 2017-06-28 sprendimą Nr. IT01 ,,Dėl pažeidimo“.

Pareiškėja paaiškina, kad ginčijamas sprendimas priimtas Savivaldybės įgyvendinamame projekte „Varėnos miesto centrinės dalies modernizavimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams (I etapas)“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-K-905-11-0001 (toliau - Projektas).

Nurodo, kad 2014 m. vykdydama viešąjį tarptautinės vertės statinių projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugų pirkimą, planavo 2014-2020 metais įgyvendinti viešųjų pastatų energetinio efektyvumo didinimo projektus. Preliminariajame sąraše, pateiktame prie 2014-07-25 pirkimo dokumentų „Statinių projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugos“ 1 priede „Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2014-2020 m. planuojami įgyvendinti infrastruktūriniai projektai“, buvo įtraukti 9 projektai, kuriems buvo planuota parengti energetinio audito ataskaitas. Aplinkos ministerija ir Energetikos ministerija preliminariai buvo informavusios savivaldybes, kad bus skiriamos nemažos lėšos viešųjų pastatų energetinio efektyvumo didinimo projektams (toliau - Energetiniai projektai) įgyvendinti. 2014 m. rengiant Pirkimo dokumentus nebuvo parengtas nei vienas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonių finansavimo sąlygų aprašas, todėl nebuvo žinomi būsimų projektų finansavimo sąlygų reikalavimai, finansinės galimybės bei projektų įgyvendinimo terminai (priklausomai nuo projektų įgyvendinimo terminų galimas demografinės situacijos kitimas rajone, dėl ko taip pat nebuvo galimybės tiksliai nustatyti kiekvieno numatomo projektuoti statinio kategorijos ar projekto rūšies). Nežinodama projektų finansavimo sąlygų aprašų reikalavimų bei finansinių galimybių, neturėjo objektyvių galimybių skaidyti pirkimą į dalis suskirstant objektus pagal statinių kategorijas ar projektų rūšis (pvz.: priklausomai nuo finansavimo galimybių, projekto įgyvendinimo metu gali būti rengiami techniniai dokumentai ne dėl viso pastato kapitalinio remonto, o tik dalies pastato paprastojo remonto ir pan.). Rengdama pirkimo dokumentus, siekdama racionaliau ir efektyviau naudoti finansinius ir Savivaldybės žmogiškuosius išteklius (viešųjų pirkimų procedūros (dokumentų parengimas, pirkimo paskelbimas, vertinimas, sutarties pasirašymas, priklausomai nuo pirkimo, užtrunka nuo 1,5 iki 3 mėn. dėl darbuotojų trūkumo), taip pat nevilkinti energinio efektyvumo projektų techninės dokumentacijos rengimo, traktavo, kad energetinio audito ataskaitas bei viešųjų pastatų modernizavimo techninius projektus turėtų parengti tas pats subjektas. Pažymi, kad Savivaldybių viešųjų pastatų energetinio efektyvumo didinimo projektų rengimo ir atrankos tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) buvo patvirtintas aplinkos ministro 2015-05-18 įsakymu Nr. D1-410 ir tik tada paaiškėjo Energetinių projektų rengimo tvarka. Atsižvelgiant į Apraše nustatytą Energetinių projektų rengimo tvarką (projektai privalo būti rengiami dviem etapais) ir į tai, kad savivaldybėms buvo leista atrinkti ne daugiau kaip vieną nuosavybės teise valdomą viešąjį pastatą, kuriam būtų skirtos 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonės 04.3.1-FM-F-002 „Savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimas“ lėšos, Perkančiajai organizacijai neliko poreikio pirkti planuotas energetinio audito ataskaitas iš projektuotojo, tačiau 2014 m. rengiant Pirkimo dokumentus šis faktas nebuvo žinomas ir Savivaldybė rengdama Pirkimo dokumentus neturėjo galimybių susižinoti, kad galės būti rengiamas tik vienas energetinis projektas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) tikrindama Pirkimo skelbime nustatytus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, nenustatė, kad minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai dirbtinai ribotų konkurenciją, būtų nepagrįsti ir neproporcingi pirkimo objektui, netikslūs ir neaiškūs.

Paaiškina, kad atsižvelgdama į numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertę ir vykdydama Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, skelbime apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose nustatė minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalavo, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai buvo nustatyti atsižvelgiant į VPĮ 35- 37 straipsnių nuostatas. Teigia, kad atsižvelgiant į finansavimo galimybes statinio kategorija bei projekto rūšis gali pasikeisti projektavimo metu, todėl Pirkimo dokumentų rengimo metu Savivaldybė neturi objektyvių galimybių nustatyti kokiai kategorijai priskiriami statiniai turės būti projektuojami. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti, kad būtų racionaliai panaudotos lėšos bei pradėjus projektavimo darbus neiškiltų būtinybė organizuoti kitą, ypatingo statinio projektavimo darbų, viešąjį pirkimą, Pirkimo dokumentuose nurodyti kvalifikacijos reikalavimai yra pagrįsti. Pažymi, kad Agentūros sprendime minimas Administracijos direktoriaus 2015-02-25 patvirtinta statinio projektavimo užduotis, kurios 4 punkte nurodoma, kad projektuojamas statinys yra neypatingas, buvo parengta paslaugų teikėjo ir yra sutarties dalykas (Sutarties 1.2 p.), ir Statinio projekto rūšį ir pavadinimą paslaugų teikėjas turi patikslinti rengdamas Statinio techninę (projektavimo) užduotį.

Pirkimo dokumentuose numatyti kvalifikacijos reikalavimai yra pagrįsti ir proporcingi. Pirkimui pasiūlymus pateikė ne vienas, o keturi tiekėjai, trys iš jų tenkino visus kvalifikacinius reikalavimus, taip pat perkančioji organizacijos vykdomame viešajame pirkime galėjo dalyvauti ūkio subjektų grupė, kurios narių vykdoma veikla bei kompetencija užtikrintų viešojo pirkimo sutarties tinkamą įgyvendinimą. Pasiūlymus pateikę dalyviai nereiškė pretenzijų dėl šio kvalifikacijos reikalavimo kaip diskriminuojančio ir neproporcingo.

Mano, kad Preliminarios sutarties 4.1.1 punktas atitinka Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos VPT direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21, (toliau - Kainodaros metodika) 14 punkto reikalavimams, statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymas yra objektyvus procesas, kuris vykdomas vadovaujantis teisės aktuose įtvirtinta tvarka. Pažymi, kad Sutarties priede „Bendrosios paslaugų sutarties sąlygos“ 3.1.9. punkte yra nustatyta, kad Paslaugų teikėjas įsipareigoja pasiūlyti Projekto sprendinių visumą, kuriuos Projekto statybos darbų skaičiuojamoji kaina negali viršyti daugiau, kaip 20 proc. Sutarties specialiųjų paslaugų sutarties sąlygose numatytosios statybos darbams kainos, taip užtikrindamas, kad paslaugoms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad projektuotojas, norėdamas teikti projektavimo paslaugas likusiuose projektuose, turėjo atitikti kvalifikacijos reikalavimus, susijusius su energetinio audito parengimo paslaugomis, nurodytus Pirkimo dokumentų 12.2 punkte ir 3 priedo paskutinėje eilutėje, nors energetinio audito ataskaitos šiuose projektuose net nebuvo planuojamos rengti. Tokiu būdu buvo apribota galimybė Pirkime dalyvauti tiems tiekėjams, kurie verčiasi tik projektavimo veikla. Atkreipia dėmesį, kad sprendime nurodė, jog projektavimo (įskaitant projekto vykdymo priežiūros) ir energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugos nėra teisiškai ir technologiškai tarpusavyje neatsiejamai susijusios, o papildomai įvertinus pareiškėjos aukščiau pateiktą argumentą galima daryti išvadą, kad energetinio audito ataskaitos parengimo paslauga buvo susijusi ne su visais, o tik su 9 planuojamais įgyvendinti projektais, kurie pareiškėjai buvo žinomi iki Pirkimo pradžios ir galėjo būti išskirta į atskirą Pirkimo dalį - energetinio audito ataskaitų parengimo paslaugų, taip ją atskiriant nuo projektavimo paslaugų ir užtikrinant didesnę tiekėjų konkurenciją.

Nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad nežinant projektų finansavimo sąlygų aprašų reikalavimų bei skiriamo finansavimo, projektuojamų statinių nebuvo galima suskirstyti į atskiras grupes pagal statinių kategorijas (ypatingas, neypatingas, nesudėtingas). Pažymi, kad skiriamas finansavimas įtakos statinio kategorijai arba grupei (pogrupiui) nedaro, o lemia tik projektuojamų ir atliekamų darbų apimtį. Atkreipia dėmesį, kad projektavimo paslaugų įkainis Pirkimo dokumentų 1 priedo „B dalyje. Kaina“ buvo susietas su skaičiuojamąja kainą, o ne projekto rūšimi, todėl statinius suskirsčius pagal kategorijas, jų papildomai skirstyti pagal projektų rūšis nebuvo poreikio.

Projektavimo paslaugų skaidymas buvo įmanomas ir dėl to, kad Pirkimo dokumentų 1 priede buvo pateiktas preliminarus planuojamų įgyvendinti projektų sąrašas, kuriame kartu buvo nurodoma preliminari projektą vertė, kurią sudarė projektavimo, projekto vykdymo priežiūros, projekto ekspertizės atlikimo (jeigu būtina), statybos darbų (tarp jų įrenginių, baldų, inventoriaus ir pan.) ir kt. išlaidos, t. y. pareiškėja žinojo preliminarias projektų vertes, darbų apimtis ir pobūdį, dar iki finansavimo skyrimo.

Pažymi, kad įprastai statinio projektas arba projektiniai pasiūlymai rengiami prieš pateikiant paraišką projekto finansavimui gauti, nes tai leidžia tiksliau nustatyti rangos darbams reikalingą lėšų poreikį, todėl pareiškėjos teiginys, kad statinio projekto sprendiniai nėra žinomi iki skiriant finansavimą nėra pagrįstas. Šį teiginį patvirtina ir šiam Projektui taikomo 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ 07.1.1 -CPVA-R-905 priemonės „Miestų kompleksinė plėtra“ aprašo, patvirtinto 2015-10-23 įsakymu Nr. 1V-841, 25.2.4 punkto nuostatos, kuriose nurodoma, kad iki paraiškos pateikimo įgyvendinančiajai institucijai (Agentūrai) turi būti patvirtinta projektavimo užduotis, išduotos prisijungimo sąlygos ir specialieji reikalavimai (tuo atveju, kai statinio projektas nėra parengtas), patvirtintas statinio projektas ir išduotas statybą leidžiantis dokumentas (jei statinio projektas yra parengtas).

Teikiant šio Projekto 2016-06-19 pirminę paraišką ir 2016-10-14 patikslintą paraišką, kartu buvo pateiktas 2015 m. gruodžio mėn. techninis projektas Nr. 7540-00-TP, t. y. pareiškėja žinojo planuojamo finansuoti projekto apimtis, sprendinius ir kt. svarbią informaciją. Pirkimo dokumentų projektavimo paslaugų techninėje specifikacijos 3.1.3 p. nurodoma, kad „atskirais atvejais projektas turi būti sugrupuotas (atitinkami projekto dokumentai) taip, kad būtų galimybė statybos procesą (t. y. komplektavimą - įrangos, baldų ir pan.) vykdyti technologiškai įmanomais ir (ar) statinių statybą užbaigti atskirais etapais arba būtų galimybė atskirti Projekto sprendinius, priskiriamus skirtingoms finansavimo priemonėms (šaltiniams), t. y. pareiškėja numatė galimybę, kad parengtas projektas galėjo būti skaidomas dalimis, atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, Pirkimo dokumentuose nenumatant, kad projekto apimtis arba vertė galėtų keistis.

2005-09-07 Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1564/2005 reglamentuoja skelbimo formą, kas joje turi būti nurodyta, o VPT tikrina, ar skelbimas atitinka minėtame reglamente nustatytą formą, o ne išsamiai išnagrinėja skelbimo turinį, todėl pareiškėjos argumentai dėl VPT skelbimo tikrinimo yra nepagrįsti ir nepatvirtina to, kad Pirkinio objektas sujungtas pagrįstai.

Nurodo, kad vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio nuostatomis, perkančioji organizacija nustatydama, minimalius, pagrįstus ir su pirkimo objektu susijusius kvalifikacijos reikalavimus, turi įsitikinti, kad tiekėjas bus kompetentingas, patikimas ir pajėgus (pvz. turės atitinkamos kompetencijos darbuotojus), įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus gali nustatyti tik nustačiusi pirkimo objektą ir jo ypatybes. Pirkimo dokumentų 3 priede nurodyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjo personalui buvo susieti su ypatingų statinių kategorija, t. y. vadovaujantis VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis visi Pirkimo dokumentų 1 priede nurodyti statiniai turėjo būti ypatingos kategorijos bei priklausyti atitinkamoms grupėms ir pogrupiams, nurodytiems kvalifikacijos reikalavimuose (pvz. gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grupė; inžinierinių statinių grupė: vandentiekio, nuotekų ir kt. tinklai). Pareiškėja, pažeidimo tyrimo metu, nepateikė įrodymų, kad bus projektuojami visi ypatingi statiniai, kurių projektavimui buvo keliami kvalifikacijos reikalavimai. Tai, kad kvalifikacijos reikalavimai turėjo būti nustatyti atsižvelgiant į konkrečius statinius, patvirtina ir Pirkimo dokumentų nuostatos. Pirkimo dokumentų 11 punkte nurodoma, kad vienas iš pirkimo objektų yra statinių projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Pirkimo dokumentų 11.1 punkte nurodoma, kad projektavimo paslaugos - architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas parengti statinio projektą, t. y. normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Kaip matyti iš Pirkimo objekto apibūdinimo yra perkamos projektavimo paslaugos, kurios yra apibrėžiamos kaip konkretaus statinio projekto parengimas, t. y. buvo perkamos konkretaus statinio projektavimo paslaugos, o ne nuolatinio pobūdžio paslaugos, kurios teikiamos ilgą laiką, nesiejant jų su konkrečiu rezultatu, kaip pvz. valymo, maitinimo ir kt. pobūdžio paslaugos. Todėl kvalifikacijos reikalavimai turėjo būti nustatyti atsižvelgiant į konkretų statinį, o ne išvardinant specialistams išduodamus atestatus, nesusiejant jų su konkrečiais staliniais.

Neginčija, kad STR „Ypatingi statiniai“, 6 punkto nuostatos, kad statinio kategoriją pagal reglamente pateiktus požymius nustato projektuotojas, tačiau šiuo atveju labai svarbus VPĮ imperatyvus reguliavimas, kuris nustato atitinkamas pareigas perkančiajai organizacijai, viena kurių - nustatyti pirkimo objektą ir su juo susijusius kvalifikacijos reikalavimus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo 2015-10-16 konsultacijoje yra nurodžiusi, kad svarbu teisingai nustatyti numatomo statyti pastato ar inžinerinio statinio kategoriją norint išsiaiškinti, koks projektas turi būti parengtas, kokie reikalavimai keliami projekto vadovui ir kitiems statybos techninės veiklos pagrindiniu sričių vadovams. Nuo statinio kategorijos priklauso ir statybą leidžiančio dokumento (toliau - SLD) privalomumas bei jo rūšis. Nors projektuojamo statinio kategoriją pagal reglamentuose nurodytus požymius turi nustatyti statinio projekto vadovas, tačiau žinodamas šiuos požymius statytojas, dar prieš kreipdamasis į atitinkamos kvalifikacijos projektuotoją, gali pats jau būti apsisprendęs dėl maksimalių statinio parametrų. Statiniai į kategorijas skirstomi atsižvelgiant į jų techninius parametrus, konstrukcijų ir technologijų sudėtingumą, paskirtį ir kitas aplinkybes. Statinių priskyrimas ypatingų kategorijai retai kelia abejonių, nes Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir STR „Ypatingi statiniai“ aiškiai nurodytos jų charakteristikos. Kaip matyti iš aukščiau pateiktos informacijos statinio kategorija nustatoma pagal teisės aktuose nurodytus objektyvius kriterijus, kurie yra iš anksto žinomi statytojui, ir pagal nustatytą statinio kategoriją pasirenkamas projektuotojas. Pažymi, kad vienas iš pareiškėjos struktūrinių padalinių yra Architektūros skyrius, t. y. pareiškėja turėjo pakankamą kompetenciją, kad nustatyti projektuojamų statinių kategorijas iki Pirkimo pradžios ir atsižvelgiant į tai, nustatyti pagrįstus ir Pirkimo objektui proporcingus kvalifikacijos reikalavimus.

Agentūra vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais ir teigia, kad pretenzijų nebuvimas nėra pagrindas spręsti, kad Pirkimo dokumentų sąlygos buvo teisėtos, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai kompetentingos institucijos negalėtų ginčyti perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Pažymi, kad Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 (toliau-PAFT) 7 priedo 10.4. punkte nurodoma, kad sprendžiant dėl finansinės korekcijos taikymo turi būti laikomasi proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo, įgyvendinančiosios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė). Pretenzijų nebuvimas nėra lengvinanti aplinkybė nustatant pažeidimą. Kvalifikacijos reikalavimų pagrįstumas ir proporcingumas nustatomas ne pagal Pirkime dalyvaujančių tiekėjų skaičių, o pagal pirkimo objektą, tiekėjų galimybių suvaržymą dalyvauti pirkime ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus principus. Skunde nėra pateikta argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos nustatyti kvalifikacijos reikalavimai yra pagrįsti ir proporcingi Pirkimo objektui bei nediskriminavo tiekėjų, todėl sprendime padarytos išvados dėl pareiškėjos nustatytų neproporcingų ir diskriminuojančių kvalifikacijos reikalavimų yra pagrįstos.

Agentūra neginčija skunde pateiktos projektavimo eigos ir skaičiuojamosios kainos nustatymo teisinio reglamentavimo, tačiau pažymi, kad tai susiję su paties projektavimo procesu ir įkainio bazės - skaičiuojamosios kainos nustatymu, tačiau ne jos sudedamųjų dalių kontrole. Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-808, 47 punkte nurodyta, kad statinio statybos skaičiuojamąją kainą įvertina ir nustato projektuotojas, atsižvelgdamas į techninio projekto sprendinius, kurį pats parengia, t. y. projektuotojas spendžia dėl to, kokios vertės sprendinius pasirinks, o tai lemia skaičiuojamąją kainą. Šį Agentūros teiginį patvirtina ir pareiškėjos teiginys, kad sprendime minimą 2015-02-25, projektavimo užduotį parengė pats projektuotojas, t y. pats paslaugų teikėjas sau nusistatė projektavimo apimtį.

Kaip nurodyta sprendime, Preliminarios sutarties pagrindu 2015-02-09 buvo pasirašyta pagrindinė sutartis Nr. S-24, kurios projektavimo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Preliminarios sutarties 4.1.1 punkte numatytą projektavimo paslaugų įkainį, t. y. 3 proc., kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina yra daugiau kaip 5,0 mln. Lt (pareiškėjos Pirkimo dokumentų 1 priede numatyta preliminari Projekto vertė sudarė apie 6 mln. Lt), ir sudarė 44 520,10 Eur. Atlikus paslaugas ir perskaičiavus kainą pagal faktiškai techniniame projekte nustatytą statybos darbų skaičiuojamąją kainą, 2016-04-04 buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 2, kuriame minėtų paslaugų kaina, dėl pasikeitusios skaičiuojamosios kainos, išauga iki 51 776,60 Eur, t. y. kaina nuo pradinės padidėjo 7 256,50 Eur. Mano, kad taikyti būtent tokias įkainio bazės, nuo kurios nustatoma tiekėjui mokėtina suma, nustatymo sąlygas, kai yra sudaroma bazinio įkainio sutartis, yra ydinga praktika ir neužtikrina skaidrumo principo, nurodyto VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje bei, kad bus pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nurodytas viešųjų pirkimų tikslas, o paslaugos bus suteiktos už mažiausią kainą. Taigi pareiškėjos pasirinktas kainos už suteiktas paslaugas apskaičiavimo būdas neužtikrino skaidrumo principo laikymosi ir racionalaus lėšų panaudojimo, nes tokia kainodara leido tiekėjui daryti įtaką bazės nustatymui, nuo kurios bus skaičiuojama jam mokėtina suma, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja sudarė jam ekonomiškai naudingiausią sutartį. Teigia, kad skunde nėra pateikta argumentų ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad įkainio bazės nustatymas buvo skaidrus ir leido pasiekti viešųjų pirkimų tikslą. Pareiškėjos paaiškinimai, kaip yrą kontroliuojamas skaičiuojamosios kainos sudėtinės dalys ir statinio projekto sprendiniai, pažeidimo tyrimo metu nebuvo pateikti, jie taip pat nėra pateikti ir skunde.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Agentūros 2017-06-28 sprendimo Nr. IT01, kuriame konstatuoti Pirkimo dokumentuose nustatyti pažeidimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2016-12-29 sudarė Projekto sutartį Nr. 07.1.1 -CPVA-R-905-11-000.1/S-335. Agentūra, vadovaudamasi PAFT 463 punktu, atliko paskesnę Pirkimo patikrą. Agentūra, įvertinusi Pirkimo dokumentus nustatė VPĮ nuostatų pažeidimą ir priėmė 2017-06-28 sprendimą Nr. IT01 ,,Dėl pažeidimo“, kuriame konstatavo šiuos pažeidimus: 1) Projekto vykdytojas sujungęs į vieną Pirkimą du skirtingus objektus pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus nediskriminavimo ir lygiateisiškumo, proporcingumo principus; 2) Pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai nustatyti pažeidžiant VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus; 3) Preliminarios sutarties kainodara neužtikrina VPĮ 3 straipsnio 2 dalies nustatyto viešųjų pirkimų tikslo, t. y. racionalų lėšų panaudojimą.

Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja VPĮ, kurio 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta perkančiosios organizacijos pareiga užtikrinti, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, būtų pasiektas tokių pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, jog VPĮ ir kituose teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek ir tiekėjams tam, kad šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai. Taigi siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgą „Viešųjų pirkimų principai“).

Kaip minėta, atsakovė pirmąjį nustatytą pažeidimą siejo su Pirkimo objekto sujungimu.

Byloje nustatyta, kad Projektavimo paslaugų pirkimo atviro konkurso sąlygų II skyriuje -Pirkimo objektas 11 punkte nurodyta, kad Pirkimo objektas – statinių projektavimo, statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugos. Pirkimo sąlygose įvardyta, kad Projektavimo paslaugos - architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas parengti statinio projektą, t. y. normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Pirkimo dokumentuose ir techninėje specifikacijoje naudojama sąvoka „projektavimo paslaugos (statinio projektas)“ apima rekonstravimo projekto, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto, kapitalinio remonto projekto, paprastojo remonto projekto, supaprastinto statybos projekto, supaprastinto rekonstravimo projekto, kapitalinio remonto aprašo, paprastojo remonto aprašo, griovimo projekto, griovimo aprašo, supaprastinto griovimo aprašo, pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirties keitimo projekto ir kt. parengimą, koregavimą. Projektavimo paslaugos taip pat apima ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas (11.1 p.). Statinio energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugos - tai veikla, kurios tikslas yra įvertinti esamą pastato atitvarų ir statinio inžinerinių sistemų būklę, nustatyti veiksnius, lemiančius energijos ir šalto vandens sąnaudas, parinkti tinkamas priemones, kurių įgyvendinimas leis sumažinti ne tik pastato energijos ir šalto vandens sąnaudas, bet ir pagerinti komfortines sąlygas, padidinti pastato ar atskirų jo dalių gyvavimo trukmę. Statinio energetinis įvertinimas atliekamas vadovaujantis Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008-04-29 įsakymu Nr. 4-184, arba kitu konkrečios pirkimo sutarties sudarymo metu galiojančiu teisės aktu, reglamentuojančiu statinio energetinio audito ataskaitos parengimą. Pirkimo objekto 12 punkte nustatyta, kad Pirkimas į dalis neskaidomas, tiekėjas turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį.

Iš Projektavimo paslaugų aprašymo spręstina, kad projektavimo paslaugos pagal savo pobūdį skiriasi nuo statinio energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugos. Šių paslaugų teikėjams nustatyti skirtingi kvalifikacijos reikalavimai. Iš Pirkimo sąlygų 3 priede išdėstytų reikalavimų specialistų patirčiai ir kvalifikacijai matyti, kad projektavimo paslaugų specialistai yra atestuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, o statinio energetinio audito ataskaitos rengėjai atestuojami Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo nustatyta tvarka.

Pirkimo sąlygų I priedo B dalyje Kainos nurodyta, kad kainos turi būti nurodytos 1 lentelėje už projektavimo paslaugas, 2 lentelėje už statinio energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugas, t. y. kainos už projektavimo ir energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugas turi būti nurodytos atskirai.

Pasiūlymus teikė tiekėjai pasitelkdami subrangovus (projektuotojai ir specialistai galintys suteikti statinio energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugas), t. y. perkamų paslaugų teikimu yra suinteresuoti skirtingi tiekėjai, kurie pavieniui nebūtų galėję atitikti kvalifikacijos reikalavimų visumos ir suteikti paslaugas vis apimtimi.

Nagrinėjamo ginčo atveju reikšmingi yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) išaiškinimai ir suformuota praktika dėl perkančiųjų organizacijų teisės sujungti atskirus pirkimo objektus į vieną (žr. LAT 2015-02-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015-03-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-415/2015; 2015-03-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015; 2015-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015). Svarbiausi šios praktikos išaiškinimai, kurie aktualūs nagrinėjamam ginčui, yra šie:

1. galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se (pats savaime) tiekėjų varžymąsi riboja; nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš Viešųjų pirkimų įstatymo implicitiškai (netiesiogiai) išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis (tiesiogiai) nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją

2. nei Viešojo pirkimo įstatyme, nei kituose teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms nenustatyta pareigos išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad jos šioje srityje turi visišką diskreciją; atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais;

3. kelių pirkimo objektų sujungimo į vieną teisėtumo vertinimas pirmiausia priklauso nuo to, ar toks perkančiosios organizacijos sprendimas pagrįstas svarbiomis priežastimis (pagrindų pobūdžio vertinimas) ir ar šis sprendimas vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis (proporcingumas); atsižvelgiant į tai, tik svarbių priežasčių nustatymas per se nepateisina pirkimo objektų sujungimo į vieną;

4. perkančiajai organizacijai nepateikus aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną, yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos pažeidė viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo ir proporcingumo principus (Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), todėl pripažintinos neteisėtomis.

Kaip teisingai pažymėjo Agentūra, vertindama pareiškėjos pagrindimą dėl Pirkimo objektų sujungimo, Projekto vykdytojo pateikti paaiškinimai, yra netinkami ir nepagrindžia pirkimo objekto neskaidymo į dalis. Projekto vykdytojo argumentai dėl pirkimo objekto sujungimo iš esmės yra susiję su menamu projektavimo (projekto vykdymo priežiūros) ir energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugų ekonominiu ir technologiniu ryšiu bei su Projekto vykdytojo administraciniais gebėjimais.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė svarių priežasčių dėl kurių projektavimo (įskaitant projekto vykdymo priežiūros paslaugas) bei energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugų sujungimas buvo būtinas. Kaip nustatyta projektavimo (įskaitant projekto vykdymo priežiūros paslaugas) bei energetinio audito ataskaitos parengimo paslaugų teikimą reglamentuoja skirtingi teisės aklai, o jas teikia skirtingi tiekėjai. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė aiškaus ir įtikinamo pagrindimo naudotis išimtine teise sujungti kelis pirkimo objektus į vieną. Vien tai, kad nei vienas dalyvis neprašė skaidyti Pirkimo, nepaneigia to, kad daliai Pirkimo objektų nustatytas nepagrįstas Kvalifikacinis reikalavimas apribojo kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo principą, nes Pirkimo objekto sujungimas nebuvo proporcinga priemonė siekiant Projekto vykdytojo tikslų, nes apribojo tiekėjų galimybes konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties, o Projekto vykdytojui gauti ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad nežinant projektų finansavimo sąlygų aprašų reikalavimų bei skiriamo finansavimo, projektuojamų statinių nebuvo galima suskirstyti į atskiras grupes pagal statinių kategorijas (ypatingas, neypatingas, nesudėtingas). Teismo vertinimu skiriamas finansavimas įtakos statinio kategorijai arba grupei (pogrupiui) nedaro, o lemia tik projektuojamų ir atliekamų darbų apimtį. Be to atkreiptinas dėmesys, kad projektavimo paslaugų įkainiai Pirkimo dokumentų 1 priedo B dalyje Kaina buvo susietas su skaičiuojamąja kaina, o ne projekto rūšimi, todėl statinius suskirsčius pagal kategorijas, jų papildomai skirstyti pagal projektų rūšis nebuvo poreikio.

Agentūra antrąjį pažeidimą susiejo su Pirkimo dokumentuose nustatytais kvalifikacijos reikalavimais.

Iš Pirkimo dokumentų 3 priede Reikalavimai specialistų patirčiai ir kvalifikacijai nurodytų kvalifikacijos reikalavimų matyti, kad yra reikalaujama, kad specialistai turėtų teisę projektuoti ypatingus statinius. Tačiau Techninės specifikacijos 3.1.1.5 punkte nurodyta, kad pareiškėja, pagal poreikį, gali pirkti ir kitų, Techninėje specifikacijoje nenurodytų statinių, kurių grupės nustatytos STR I.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, projektavimo paslaugas, t. y. pareiškėja Techninėje specifikacijoje nenustatė aiškaus Pirkimo tikslo. Pirkimo dokumentų 5 priedo Projektavimo, paslaugų techninė specifikacija 6 dalyje Terminai nurodoma, kad ypatingi statiniai projektuojami 8 mėn., neypatingi statiniai - 6 mėn., nesudėtingi statiniai - 5 mėn. Iš nustatyto darytina išvada, kad pareiškėja gali įsigyti bet kurį statinį nustatytą STR I.01.09:2003, t. y. ypatingą, neypatingą arba nesudėtingą statinį. Konstatuotina, kad pareiškėja kvalifikacijos reikalavimus susiejo išimtinai su ypatingų statinių projektavimu, tiksliai neapibrėždama projektuojamų statinių pobūdžio, Techninėje specifikacijoje nurodydama galimybę Projekto vykdytojui prašyti projektuoti, bet kurį statinį.

Atkreiptinas dėmesys, kad atlikdama pažeidimo tyrimą Agentūra nustatė, kad vykstant Pirkimui CVP IS, su kitais Pirkimo dokumentais, buvo paskelbtas Projekto vykdytojo 2014-2020 m. planuojamų įgyvendinti infrastruktūrinių projektų sąrašas, kuriame buvo nurodytas projekto pavadinimas, preliminari projekto vertė, tikslas ir planuojami pasiekti rezultatai. Sąraše nėra nurodyta, kurie statiniai yra ypatingi, neypatingi ir nesudėtingi. Agentūra pažymėjo, kad preliminarią projekto vertę sudarė baldai, įranga ir kt., t. y. nebuvo galima tiksliai nustatyti projektuojamų statybos darbų vertės.

LAT yra pasisakęs, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr., LAT 2011-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad Agentūra pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus, tokiu būdu pažeisdama VPĮ 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, nes neypatingų ir nesudėtingų statinių projektavimui reikalavo, kad specialistai turėtų teisę projektuoti ypatingus statinius. Kaip jau nustatyta Techninės specifikacijos 3.1.1.5 punkte nurodyta, kad pareiškėja, pagal poreikį, gali pirkti ir kitų, Techninėje specifikacijoje nenurodytų statinių projektavimo paslaugas. Taigi, Pirkimo dokumentuose nurodžius tokią nuostatą buvo sukurta situacija, kad nurodyti kvalifikacijos reikalavimai galėjo būti nepakankami įsitikinti tiekėjo pajėgumu įgyvendinti sutartį, o pareiškėja Pirkimo metu galėjo reikalauti, kad tiekėjai atitiktų kitus, nei Pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikacijos reikalavimus. Be to Pirkimo dokumentų 1 priedo Pasiūlymo formos B dalyje. Kaina. 1 lentelėje nurodyta, kad tiekėjas teikdamas pasiūlymą, turi nurodyti procentinį įkainį nuo statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos, kuris bus naudojamas atsiskaitant su projektuotoju. Agentūra pagrįstai sprendė, kad kainodara pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo principą ir neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyto viešųjų pirkimų tikslo pasiekimo, racionaliai naudoti lėšas, nes skaičiuojamosios kainos, kaip įkainio bazės, nustatymas išimtinai priklausė nuo projektuotojo valios.

Dėl tiekėjų pretenzijų negavimo pažymėtina, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra neproporcingas. Vadovaujantis LAT praktika pretenzijų nebuvimas, nėra pagrindas spręsti, ar pirkimo sąlygos buvo teisėtos, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai kompetentingos institucijos negalėtų vertinti perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinių reikalavimų teisėtumo.

Trečiąjį pažeidimą Agentūra susiejo su Projektavimo sutarties paslaugų kainodaros ir objekto apimties neaiškumu.

Byloje nustatyta, kad Pirkimo sąlygų pasiūlymo dėl projektavimo paslaugų formos B dalyje Kainos nurodyta, kad tiekėjai turi užpildyti 1 priedo projektavimo paslaugų pozicijas, nurodydamas įkainį procentais nuo statinio statybos darbų skaičiuojamosios kainos.

VPT direktoriaus 2003-02-25 įsakymu Nr. 1S-21 patvirtintose Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau - Kainodaros metodika) 14 punkte nurodyta, kad bazinis įkainis apskaičiuojamas pagal kainodaros taisyklėse nurodytą tam tikrą aiškiai apibrėžtą išorinį parametrą - įkainio bazę, kurios reikšmė kiek įmanoma mažiau turėtų priklausyti tiek nuo perkančiosios organizacijos, tiek nuo tiekėjo.

Sutarties 4.1.1 punkte nustatyta, kad statinio projektavimo paslaugų įkainis nurodytas proc. nuo statinio statybos darbų (tarp jų įrenginių, baldų, inventoriaus ir pan.) skaičiuojamos kainos (be PVM). Kaina skaičiuojama nuo tinkamai parengto projekto (kuomet gautas teigiamas ekspertizės įvertinimas, jei ekspertizė privaloma, ar užsakovo patvirtinimas, kuomet ekspertizė nėra privaloma) galutinės statinio statybos darbų skaičiuojamos kainos. Statinio projekto vykdymo priežiūros įkainis nurodytas proc. nuo statinio statybos realios darbų kainos (be PVM), t. y. statinio statybos darbų kainos, nustatytos atlikus statybos rangos darbų viešąjį pirkimą.

Kadangi tiekėjui mokėtina suma nustatoma, kaip procentinio dydžio įkainis nuo tiekėjo parengtos sąmatinės skaičiuojamosios kainos, darytina išvada, kad sutarčiai yra taikoma bazinio įkainio kainodara.

Įvertinus Sutarties 4.1.1 punkte nurodytas bazės nustatymo sąlygas, nuo kurios yra skaičiuojamas procentinis dydis, konstatuotina, kad jos neatitinka Kainodaros metodikos 14 punkto reikalavimų, nes tiekėjas gali daryti įtaką įkainio bazei, kuri gali kisti tiekėjui didinant projektuojamo statinio skaičiuojamąją kainą.

Minėtą išvadą, patvirtina faktas, kad Preliminarios sutarties pagrindu buvo pasirašyta Sutartis, kurios projektavimo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal Preliminarios sutarties 4.1.1 punkte numatytą projektavimo paslaugų įkainį, t. y. 3 proc., kai statinio statybos darbų skaičiuojamoji kaina yra daugiau kaip 5,0 mln. Lt (Projekto vykdytojo numatyta preliminari Projekto vertė sudarė apie 6 mln. Lt), ir sudarė 44 520,10 Eur. Atlikus paslaugas ir perskaičiavus kainą pagal faktiškai techniniame projekte nustatytą statybos darbų skaičiuojamąją kainą pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 2, kuriame minėtų paslaugų kaina išauga iki 51 776,60 Eur.

Teismas sutinka su Agentūros pozicija, kad taikyti būtent tokias bazės, nuo kurios nustatoma tiekėjui mokėtina suma, nustatymo sąlygas, kai yra sudaroma bazinio įkainio sutartis, yra ydinga praktika ir neužtikrina skaidrumo principo nurodyto VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje bei, kad bus pasiektas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas viešųjų pirkimų tikslas, o paslaugos bus suteiktos už mažiausią kainą.

Atsižvelgiant į tai kas nustatytą, konstatuotina, kad Projekto vykdytojo pasirinktas kainos už suteiktas paslaugas apskaičiavimo būdas neužtikrino skaidrumo principo ir racionalaus lėšų panaudojimo tikslo, nes tokia kainodara leido tiekėjui daryti įtaką bazės nustatymui, nuo kurios bus skaičiuojama jam mokėtina suma, todėl nėra pagrindo teigti, kad Projekto vykdytojas sudarė ekonomiškai naudingiausią sutartį.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad VPT skelbimo tikrinimo metu nenustatė pažeidimų, atmestinas, kadangi VPT tikriną, ar skelbimas atitinka Reglamente (EB) Nr. 842/2011 nustatytą formą, o ne išsamiai išnagrinėja skelbimo turinį,

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjos Varėnos rajono savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičVioleta BalčytienėIna Kirkutienė