Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-07-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-20917-465/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-07-31
Bylos Nr.
e2YT-20917-465/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15180-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Ambrazaitienė
Pareiškėjas
A. J., V. J.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-20917-465/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15180-2019-6
Procesinio dokumento kategorija 3.2.3.2; 3.4.5.2.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėtis V. J., miręs 2018 m. gruodžio 7 d., po sutuoktinės E. J., mirusios 2006 m. birželio 14 d., mirties faktiškai priėmė ir nuosavybės teise valdė velionės žmonos palikimą. Nurodo, kad pareiškėjų tėvai santuoką sudarė 1977 m. lapkričio 5 d. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų (pareiškėjų). Santuokos metu buvo įgytas ir V. J. vardu įregistruotas butas, unikalus Nr. 1097-4002-2013:0046, esantis adresu Dariaus ir Girėno g. 6-37, Vilnius. Po E. J. mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl jai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančio turto dalies priėmimo, nes nežinojo, kad pagal įstatymą jai priklauso dalis vyro vardu registruoto buto. Tačiau po sutuoktinės mirties V. J. toliau liko gyventi bute, mokėjo buto mokesčius, rūpinosi turtu. Apie tai, kad po pareiškėjų mamos E. J. mirties turėjo būti, bet nebuvo priimtas mirusiosios palikimas, pareiškėjai sužinojo tik pasikreipę į notarą dėl palikimo priėmimo po jų tėvo V. J. mirties. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad jo pagrindu pareiškėjams būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų E. J. ir V. J. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 str. 5 d. str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju žodinis procesas nėra būtinas, o byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. birželio 14 d. mirė pareiškėjų mama E. J., o pareiškėjų tėvas V. J. mirė 2018 m. gruodžio 7 d. (e. b. l. 6, 7, 9, 10). Duomenų, kad palikėjai būtų sudarę testamentą, nėra. Iš teismui pateiktos Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad V. J. ir E. J. santuoka buvo įregistruota 1977 m. lapkričio 5 d., santuokos metu sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų (pareiškėjų) (e. b. l. 8). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas, esantis Dariaus ir Girėno g. 6-37, Vilnius, registruotas V. J. vardu, įgytas santuokos metu (1992 m. spalio 22 d.), todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (e. b. l. 11). Iš teismui pateikto Vilniaus miesto 40 notarų biuro pranešimo matyti, kad 2006 m. birželio 14 d. mirus E. J. paveldėjimo byla nebuvo pradėta (e. b. l. 13). Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas V. J. po savo sutuoktinės E. J., mirusios 2006 m. birželio 14 d., mirties, palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas.

Sutinkamai su CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, t.y., rūpinosi juo kaip savo turtu (valdė, naudojo ir juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Veiksmai palikimui priimti turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad po E. J. mirties jos sutuoktinis V. J. pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, toliau liko gyventi bute, esančiame Dariaus ir Girėno g. 6-37, Vilnius, mokėjo buto išlaikymo mokesčius, laikė, kad butas yra jo nuosavybė (e. b. l. 18-22). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus konstatuoja, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiškėjų kaip įpėdinių pagal įstatymą teises į paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2018 m. gruodžio 7 d., po sutuoktinės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2006 m. birželio 14 d., mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisiniams santykiams įforminti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, pranešti apie palikimo priėmimą Centrinei hipotekos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė