Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-05 · Civilinė byla Nr. 2A-344-605/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-05
Bylos Nr.
2A-344-605/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
D. L.
Atsakovas
D. L.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-344-605/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė
Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus,sekretoriaujant Violetai Mažeikienei,

dalyvaujant ieškovei D. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-11869-192/2008 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui D. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. L. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė (b.l.3-4) pakeisti išlaikymą, priteistą Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6265-658/2005, priteisiant iš atsakovo D. L. vaikų Tomo, gim. 1993-04-12, ir Paulinos, gim. 1997-11-09, išlaikymui kiekvienam po 800 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės, indeksuojant šias išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovė nurodė, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios santuokos nutraukimo metu, nes atsakovo vaikų išlaikymui skiriamos lėšos nebeatitinka realių vaikų poreikių bei pažeidžia pagrindinį vaikų materialaus išlaikymo principą - išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų išlaikymo išlaidos labai padidėjo. Po faktinio santuokos iširimo 2004 m. rugsėjį dukra Paulina pradėjo lankyti mokyklą, papildomą sportinių šokių būrelį, padidėjo išlaidos jos kasdieniniams mokslo bei laisvalaikio poreikiams tenkinti. Šį pavasarį dukra baigė pradinę mokyklą, mokysis vidurinėje mokykloje, nori toliau lankyti šokių būrelį, vasarą vykti į moksleivių stovyklą. Sūnaus Tomo išlaidos išaugo dėl padidėjusių išlaidų mokslo reikmenims, drabužiams, maistui, higienos priemonėms, laisvalaikio užsiėmimams. Pablogėjo ieškovės sveikatos būklė. Vaikų tėvo galimybės labiau prisidėti prie vaikų materialaus išlaikymo padidėjo jam pakeitus darbovietę ir gaunant didesnes pajamas. Atsakovo pervedamos kas mėnesį 200 Lt lėšos nebuvo indeksuotos. Ieškovės indėlis į vaikų materialų išlaikymą yra neproporcingai didelis palyginti su atsakovo teikiamu materialiuoju vaikų išlaikymu ir jo galimybėmis tą išlaikymą teikti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu (b.l.97-99) ieškinį patenkino visiškai. Pakeitė 2005 m. balandžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-6265-658/2005 išieškomo išlaikymo dydį, jį padidinant ir priteisė iš atsakovo D. L. vaikų T. L., gim. 1993-04-12, ir P. L., gim. 1997-11-09, išlaikymui po 800 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokant nuo sprendimo priėmimo dienos - nuo 2008-10-31 iki vaikų T. L. ir P. L. pilnametystės, priteistas sumas indeksuojant, atsižvelgiant į infliaciją įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat priteisė iš atsakovo D. L. 432 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendime nurodyta, kad LR CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Tačiau išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo nustatyta, kad šalių vieno vaiko mėnesio išlaikymo išlaidos sudaro 1500 litų. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Ieškovės pajamos mėnesiui vidutiniškai sudaro 3630 litų, atsakovo vidutinės mėnesio pajamos - 10500 litų. Abi šalys turi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, atsakovas turi skolinių įsipareigojimų SEB bankui, moka kreditą, kurio dydis 137750 litų, jo grąžinimo laikotarpis - 40 metų. Atsakovo mėnesio pajamos yra 3 kartus didesnės nei ieškovės. Šalių vieno vaiko mėnesio išlaidos sudaro 1500 litų. Tai yra esminė bylos aplinkybė, į kurią privalu atsižvelgti vertinant tėvų galimybes teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė jų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties teismas atsižvelgia į tai, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (LR CK 3.192 str. 2 d.). Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties, turi būti nustatyta kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje ir konkretus išlaikymo dydis (2005-06-23 Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr.54 8-11 punktas). Atsakovas turi prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi nei ieškovė, nes jai ir taip tenka visa vaikų priežiūra ir auklėjimas, todėl esant ieškovės reikalavimams pagrįstiems ir įrodytiems, jos ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo (b.l.102-103) panaikinti 2008 m. spalio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės bei procesinės teisės normas. Priimtas sprendimas yra aiškiai šališko teismo, nes jame išskirtinai yra aptariama tik ieškovės argumentai, į atsakovo aiškinimus ir argumentus teismas visiškai nekreipė dėmesio. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė vaikų išlaikymui kas mėnesį kiekvienam vaikui išleidžia nuo 1660 iki 1770 Lt, nagrinėjo ieškovės ieškinį be jokių įrodymų, teismui visiškai pakako vien ieškovės aiškinimo, nors parengiamajame teismo posėdyje atsakovas prašė, kad ieškovė pateiktų įrodymus, kiek ji išleidžia vaikų išlaikymui per mėnesį, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Sprendime nurodė aplinkybes, kurios ne taip buvo nurodytos teismo posėdžio metu. Priimtas sprendimas iš esmės prieštarauja ir susiformavusiai teismų praktikai šios kategorijos bylose. Visiškai neatkreiptas dėmesys į tai, kad po santuokos nutraukimo vaikų išlaikymui atsakovas atsisakė viso turto, tame tarpe ir buto, šios aplinkybės negali būti iš naujo įrodinėjamos, nes jos yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo metu atsakovas įsiskolinęs bankui, nes jam būtina turėti būstą, kur gyventi, taip pat daug pinigų išleidžia buto nuomai. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytus paaiškinimus, atsakovas sutiko, kad vaikų išlaikymui būtų priteista po 500 Lt į mėnesį kiekvienam vaikui, sutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis, jog per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti ji išleidžia nuo 900 Lt iki 950 Lt, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad vaikų išlaikymas iš atsakovo yra priteistas turtu, nutraukiant santuoką. Sutinkamai su LR CK 3.201 str. nuostatomis vien tas faktas, kad padidėjo apelianto pajamos, negali būti išvada tenkinti ieškovės ieškiniui. Sprendime minimi specialūs sūnaus poreikiai, tačiau kokie jie yra – nenurodyta. Nenurodyta kiek išlaidų ieškovė patiria per mėnesį dukros išlaikymui. Sprendimas yra prieštaraujantis pats sau - vienur konstatuojama, kad sūnaus išlaikymui ieškovė patiria 1660 Lt į mėnesį, vėliau - kad 1500 Lt, o iš tiesų, ieškovė nurodė 900-950 Lt. Teismas privalėjo įvertinti ir tas aplinkybes, kad ieškovei liko visas santuokoje įgytas didelės vertės turtas, tame tarpe ir butas bei visi kilnojamieji daiktai. Bylos nagrinėjimo metu išskirtinai sureikšminta ieškovės pozicija, tuo grubiai pažeidžiant rungtyniškumo principą, įtvirtintą teisėje, bei pažeidžiant LR CK 1.5 str. nuostatas. Sprendimas yra prieštaringas pats sau bei prieštaraujantis rašytiniams įrodymams, susiformavusiai teismų praktikai bei procesinių normų reikalavimams, priimtas vadovaujantis tik vidiniu teismo įsitikinimu, nepagrįstas jokiais įrodymais, prieštaraujantis objektyviai tiesai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.109-112) ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11869-192/2008 palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodyta, kad apelianto skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir tinkamai išanalizavus visas faktines bylos aplinkybes, sistemiškai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Apeliantas pirmosios instancijos teisme iš dalies su ieškiniu sutiko, siūlė išlaikymą kiekvienam vaikui nuo 200 litų padidinti iki 500 litų kas mėnesį, o apeliaciniame skunde prieštarauja pats sau ir prašo priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė kas mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti išleidžia 1660-1770 litų, šias išlaidas pateikė raštu ir posėdžio metu jos buvo analizuojamos. Smulkiai išanalizavęs visas vieno vaiko mėnesio išlaikymo išlaidas, teismas nustatė, kad vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia 1500 litų. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo iš esmės metu apeliantas nepaneigė. Sprendimas pilnai atitinka susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuri remiasi CK 3.3 str. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu vaikų materialaus išlaikymo bylose. Teismas vadovavosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato Nr. 54 nutarimu, kuriame aiškiai išdėstyta pozicija vaikų materialaus išlaikymo klausimu. Apeliantas absoliučiai nesidomi, nesupranta ir nežino, kokių lėšų reikia vaiko išlaikymui. Nuo to laiko, kai paliko šeimą, nė karto nenuvyko į tėvų susirinkimą nei dukros, nei sūnaus mokykloje, nesilankė dukros šokių treniruotėse, konkursuose, todėl nesupranta sprendimo pagrįstumo. Apelianto teiginys, jog santuokos nutraukimo metu jis atsisakė viso savo turto, tame tarpe ir buto, yra neatitinkantis tikrovės, nes neturėjo savo buto, kurį tariamai paliko vaikų išlaikymui. Po santuokos nutraukimo jam liko žemės sklypas Akmenės rajone, du automobiliai. Tai prejudiciniai faktai, kurie negali būti ginčijami, įtvirtinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Apeliantas nurodo, jog turi kreditorinių įsiskolinimų dėl buto Kaune, kuriame šiuo metu negyvena, nors patvirtino faktą, kad kas mėnesį bankui moka po 600 litų, taip pat neginčijo fakto, jog moka tik pusę teismui pateiktoje buto Klaipėdoje nuomos sutartyje nurodytos sumos, nes gyvena nuomotame bute ne vienas, tai yra apie 500 litų. Šios sumos sudaro tik 10 procentų nuo jo išmokėjimui gaunamų 10500 litų pajamų. Apelianto keletą kartų padidėjusios pajamos yra tik viena ieškinio pagrindo dalis, kitos yra išvardintos pačiame ieškinyje. Visų šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina ryškią disproporciją tarp tėvų teikiamo materialaus išlaikymo vaikams. Tai ir yra tas pagrindas, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas. Apeliantas neginčijo fakto, kad dukros išlaikymui reikia tiek pat lėšų, kiek ir sūnaus išlaikymui, kad vieno vaiko išlaikymo dydis per mėnesį sudaro 1500 litų. Teismas vertino visas bylos aplinkybes, aiškinosi abiejų tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, todėl teiginys, kad teismas neįvertino ieškovei likusio turto po santuokos nutraukimo, yra nepagrįstas. Vaiko interesų apsauga yra viešas interesas, teismas proceso metu buvo aktyvus, ieškinio aplinkybes tyrė vadovaudamasis ne tik ieškovės paaiškinimais, teiktais rašytiniais įrodymais, bet ir aktyviai aiškinosi trečiojo asmens nepilnamečio sūnaus Tomo nuomonę kiekvienu aptariamu klausimu. Todėl nėra jokio pagrindo apeliantui teigti, kad teismas buvo šališkas, paisė tik ieškovės interesų ir ignoravo jo išsakytą poziciją, ir tuo grubiai pažeidė rungtyniškumo principą, įtvirtintą teisėje. Pagal dabar galiojantį CPK rungimosi principo turinys visose bylose nėra vienodas. Šeimos bylose teisėjas yra kur kas aktyvesnis ir turi daugiau galių paveikti bylos aplinkybių nustatymą nei kitose bylose. Šitai aiškinama būtinumu ginti viešąjį interesą, todėl ši byla nėra grynai dispozityvi. Apelianto kaltinimai, jog sprendimą priėmė šališkas teismas, neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovės paaiškinimus ir teiktus įrodymus teismas vertino pagal savo vidinį įsitikinimą ir tai, kad jis tikėjo ja procese, niekaip negali būti grubus teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principų, įtvirtintų CK 1.5 str., pažeidimas ar leistų abejoti teismo šališkumu. Teismas priėmė teisingą ir pagrįstą įrodymais, atitinkantį objektyvias faktines bylos aplinkybes, sprendimą, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovė ir tretysis asmuo su apeliaciniu skundu nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaikų poreikius. Prievolė išlaikyti vaikus mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaikų poreikiai, taip pat gali kisti ir jų tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomų vaikų poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Įstatyme nurodytiems subjektams pareiškus tokį reikalavimą, teismas turi ištirti faktinius duomenis apie išlaikymo dydžiui pakeisti reikšmingus pasikeitimus nuo išlaikymo priteisimo momento. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra esminis vienos iš šalių turtinės padėties pasikeitimas, t. y. galimybių teikti išlaikymą arba poreikio jį gauti sumažėjimas ar padidėjimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaikų teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaikų poreikius. Teikiant vaikams mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikams visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaikų interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikams optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl konkretus kiekvieno jų išlaikymui skirtinų lėšų dydis priklauso nuo byloje nustatytų turtinių galimybių: turimo turto, pajamų, būtinų išlaidų ir kt.

Pirmosios instancijos teismas (b.l.97-99) nustatė, kad ieškovė gauna vidutiniškai 3630 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų per mėnesį, o atsakovas - vidutiniškai 10500 Lt. Abi šalys turi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, atsakovas turi skolinių įsipareigojimų SEB bankui, moka kreditą, kurio dydis 137750 Lt, jo grąžinimo laikotarpis 40 metų. Atsakovo mėnesio pajamos yra 3 kartus didesnės nei ieškovės. Šalių vieno vaiko mėnesio išlaidos sudaro 1500 litų. Teismas nustatė, kad tai yra esminė bylos aplinkybė, į kurią privalu atsižvelgti vertinant tėvų galimybes teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2005 m. balandžio 29 d. sprendimu (b.l.10-11) vaikams buvo priteistas išlaikymas ne tik kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), bet ir turtu (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.). Kauno miesto apylinkės teismas 2005-04-29 sprendimu patvirtino pareiškėjų D. L. ir D. L. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šio sprendimo 1.1 punkte nurodyta, kad gyvenant santuokoje šalys 2002-06-11 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 19KU-3538 pagrindu įsigijo 4-ių kambarių butą su rūsiu, bendro 83,04 kv.m. ploto, adresu Škirpos g. 15-16, Kaune, už 50000 Lt, panaudodamos buto pirkimui santuokines lėšas – 11000 Lt; dalintina 1/3 dalis – 11000 Lt vertės, kita dalis buto asmeninės nuosavybės teise priklauso D. L.; santuokoje šalys įsigijo automobilius: 2004-04-27 automobilį Ford Onon 3500 Lt vertės ir 1998-10-16 automobilį VW Golf 500 Lt vertės; santuokoje šalys įsigijo bute esantį turtą: namų apyvokos reikmenis, baldų komplektus, buitinę ir garso techniką – viso turto už 10000 Lt; santuokoje įgyto bei dalintino turto vertė – 25000 Lt, kas atitiktų lygiomis dalimis kiekvienai šaliai po 12500 Lt. Teismo sprendimu patvirtintos sutarties 1.2 punkte šalys susitarė dėl turto padalijimo. Sutuoktinei D. L. atiteko natūra 4-ių kambarių butas su rūsiu, esantis Škirpos g. 15-16, Kaune, 50000 Lt vertės (39000 Lt vertės buto dalis priklausė sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise), dalintinos buto dalies vertė – 11000 Lt; D. L. jam priklausančios buto dalies, kuri pinigine išraiška sudarė 5500 Lt, atsisakė nepilnamečių vaikų Tomo ir Paulinos naudai lygiomis dalimis, t.y. po 2750 Lt kiekvienam vaikui, likusi 5500 Lt vertės buto dalis priteista sutuoktinei. D. L. priteistas natūra automobilis Ford Onon 3500 Lt vertės, D. L. jam priklausančios automobilio dalies, kuri pinigine išraiška sudarė 1750 Lt, atsisakė nepilnamečių vaikų Tomo ir Paulinos naudai lygiomis dalimis, t.y. po 875 Lt kiekvienam vaikui. D. L. priteistas natūra bute esantis turtas (10000 Lt vertės): namų apyvokos reikmenys, baldų komplektai, buitinė ir garso technika, D. L. už jam priklausančio turto dalį, kuri pinigine išraiška sudarė 5000 Lt, atsisakė nepilnamečių vaikų naudai lygiomis dalimis, t.y. po 2500 Lt kiekvienam vaikui. Sutarties 3 str. numatyta, kad D. L. geranoriškai mokės po 200 Lt kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Taigi vertinant Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 29 d. sprendimą, nėra jokių abejonių, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymas buvo priteistas ne tik kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet ir turtu. Kolegija pažymi, jog šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, iš naujo neįrodinėjamos (CPK 182 str. 2 p.). Taigi didinant priteistą išlaikymą, į šias įsiteisėjusiu sprendimu nustatytas aplinkybes būtina atsižvelgti.

Pažymėtina, kad augančių vaikų poreikiai didėja. Augant vaikui, didėja išlaidos ne tik ugdant vaiko sugebėjimus ir pomėgius, bet ir maistui, drabužiams ir kita. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 14 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad abi šalys turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, gauna gerą darbo užmokestį, atsakovas dengia paskolą, nuomojasi butą, ieškovė jokių paskolų neturi, Kauno miesto apylinkės teismo 2005-04-29 sprendimu vaikams buvo priteistas išlaikymas ir kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir turtu. Taigi neturėtų būti perkelta didžioji dalis vaikų išlaikymo naštos atsakovui vien todėl, kad jis susirado geriau apmokamą darbą. Šiuo atveju keičiant išlaikymo dydį, būtina įvertinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005-04-29 sprendimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. M. S., Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta byloje A. S. v. R. S., Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Nuo šio orientacinio išlaikymo dydžio gali būti nukrypta, nustačius aplinkybes, dėl kurių tėvai objektyviai negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Taigi, teismas konstatavęs, kad atsakovo pajamos padidėjo ir yra daug didesnės nei ieškovės, o vaikų poreikiai išaugo, turėjo pagrindą atsakovą įpareigoti teikti didesnį išlaikymą nei ½ dalis MMA, t.y. daugiau nei 400 Lt. Tačiau teismas privalėjo įvertinti tą aplinkybę, kad nutraukiant santuoką vaikų išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas ne tik kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet ir turtu. Atsižvelgiant į šiuos argumentus bei taikant proporcingumo principą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistas 800 Lt išlaikymo dydis yra nepagrįstas, todėl mažintinas iki 600 Lt. Šioje dalyje teismo sprendimas keistinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą pakeičia (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą.

Priteistą iš D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų T. L., gim. 1993-04-12, ir P. L., gim. 1997-11-09, išlaikymą po 800 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį sumažinti iki 600 Lt.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRamūnas Mitkus